G. Grigas. Dėl Q, W, X (ir ne tik) raidžių Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiuose (27)

Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.

Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas svarsto du asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose projektus, kurie skiriasi tuo, kur leisti vartoti raides Q, W ir X, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje: pirmajame paso puslapyje ar antrajame (kitų įrašų) puslapyje. Diskutuojama daugiausia remiantis politiniais argumentais. Pabandykime nuo jų atsiriboti ir pasvarstyti kokius skirtumus pajusime priėmus vieną ar kitą įstatymo variantą.

Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis yra garsu ištarto žodžio kodas. Skirtingų kalbų kodai skiriasi. Norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens dokumentuose asmenvardžius rašant nebe valstybine kalba ir nesant informacijos, kokia kalba jie užrašyti, nebūtų aiškūs ir jų kodai. Kaip tokius asmenvardžius perskaityti, nepadėtų nei užsienio kalbų mokėjimas, nei informacinės technologijos. Iškiltų kodo nevienareikšmiškumo problema.

Lietuvių kalba fonetinė, t. y. joje yra vienareikšmis atitikimas tarp raidės ir garso. Raidės Q, W ir X naujų garsų nežymi. Jos tiktai dubliuoja garsus, kurie lietuvių kalboje užrašomi jos abėcėlės raidėmis: (q=ku, w=v, x=ks). Dubliavimas yra nevienareikšmiškumo priežastis. Pavyzdžiui, išgirdę vardą arba pavardę tariant „aleks“, lietuviškais rašmenimis visada galime teisingai užrašyti: „Aleks“. Bet jeigu bus vartojamos ir minėtos trys raidės, tai bus galimi du rašybos variantai „Aleks“ ir „Alex“. Jei girdėsime tariant „valeks“, tai bus jau keturi tą patį tarimą atitinkantys variantai: „Valeks“, „Waleks“, „Valex“, „Walex“, o „kuvaleks“ turės net aštuonis rašybos variantus.

Lietuvis, išgirdęs tariant lietuvišką pavardę, žino kaip ją užrašyti –  neįprasta klausti, kaip ji rašoma. Tai gera lietuvių kalbos savybė ir nereikėtų jos menkinti. Tai ypač aktualu šiuolaikinėms ir ateities garso technologijoms. Apie tai šio projekto siūlytojai nutyli, o gal šios problemos ir nežino.

Be to, kalbama tik apie tris raides ir teigiama, kad užsienietiškuose asmenvardžiuose galima nevartoti raidžių su diakritiniais ženklais. Tai reiškia, kad siūlomas tik dalinis problemos sprendimas. Dar daugiau – nieko nesakoma, ką daryti su lotyniškomis raidėmis, kurios diakritinių ženklų neturi, pavyzdžiui ð ir þ. Asmenvardžių su šiomis raidėmis gausu pvz., islandų kalboje. Turkų kalboje yra didžioji raidė I su tašku „İ“ ir mažoji raidė i be taško „ı“. Turkai jau yra pareiškę protestų dėl šių raidžių ignoravimo jų asmenvardžiuose.

Kitame įstatymo projekte siūloma pirmajame paso puslapyje asmenvardį rašyti lietuviškais rašmenimis, o kitų įrašų puslapyje galima vartoti ir raides Q, W ir X. Taigi, ir čia yra du kodo variantai, bet jie aiškiai atskirti ir turi atskiras vartojimo sritis. Pirmojo puslapio užrašas vienodai gerai tinka bendraujant su bendrapiliečiais ir raštu, ir žodžiu, o užrašas antrame puslapyje arba antroje tapatybės kortelės pusėje – bendraujant su savos tautinės bendrijos asmenimis. Čia įrašytas asmenvardis nėra visuotinai naudojamas, neprivalomas; tai tik istorinis įrašas, išsaugantis Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardžio šaknis. Todėl nėra poreikio konvertuoti garsą į tekstą, ir atvirkščiai. Nebūtų problemų ir išplečiant raidžių aibę iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau – iki visų į unikodo standartą įtrauktų raidžių.

Taigi, siūlymai rašyti asmenvardžius originalo kalba kitų įrašų lape yra dalykiškesni ir nekelia didesnių problemų, nes jų paskirtis kitokia, negu asmenvardžių, esančių pagrindiniame lape.

Aukščiau aptartas siūlymas asmens paso pagrindiniame lape rašyti asmenvardžius su raidėmis Q, W ir X laikytinas tik daliniu kai kurių problemų sprendimu. Priimti įstatymą su spragomis, kurias tuojau reikės taisyti, nėra tikslinga.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, atitinkančius Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai pagrindiniame asmens paso puslapyje turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis. Todėl belieka įteisinti įstatymą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiuose paso kitų įrašų puslapyje ir asmens tapatybės kortelės antroje pusėje gali būti vartojami ir ne valstybinės kalbos rašmenys.

Taip būtų galima pasiekti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai apie asmenvardžių rašybą nediskriminuotų jos piliečių pagal kalbą. Tai būtų universalus ir ilgalaikis sprendimas bet kurių tautų Lietuvos piliečiams, galėtų būti pavyzdys ir kitoms valstybėms.

Autorius yra Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras, 2013-ųjų metų Kalbos premijos lauretas

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

27 komentarai

  1. Kartojama ta pati bėda. Nepaisoma teisinės Paso sąvokos turinio. Paso knygelėje Pasu, kurio paskirtis patvirtinti jį turinčio asmens tapatybę, yra tik specialia technologija pagamintas, kad nebūtų galimas klastojimas, vienas pirmasis lapas, kurio tik vieno viršuje užrašyta: Pasas. Jame yra atitinkami įrašai, kiti įstatymu nustatyti žymenys. Kiti lapai jau nėra Pasas teisine prasme, o tik paso knygelės lapai. Liudyti, patvirtinti pavardės istorinę kilmę teisiškai nėra Paso paskirtis, tam yra gimimo, santuokos liudijimai ir pan. Taigi kam Lietuvai Pasą tuo antru lapu versti “Bananų Respublikos” jovalu. Tad gilinkimės kas yra prie ko…

    • Žemyna:

      Tai jau technikos reikalas, kas ir kaip bus apiforminta, nes šis pasas bus kito standarto.
      Svarbiausia yra tai, kad valstybėje radosi piliečių, katrie kovoja prieš svarbiausius, vienijančius ją simbolius, laikančius ją stulpus. Svarbiausias priešas pase tapo lietuvių kalba, ir jos niekintojai raitosi kaip žalčiai, išsigalvodami sau pateisinimus. JŲ NĖRA! Prasitark tamsta kitoje Vakarų šalyje, toje pačioje Lenkijoje, kad tau nusispjauti į Konstituciją, nusispjauti į tos šalies tvarką, į pasą. Kad nori jame rašyti tai, kas į galvą šovė, kad tavęs nei tėvai, nei mokykla neišmokė PAREIGOS ir suvokimo , kad bendruomenėje svarbu pagrindinių, VISIEMS be išimties privalomų, jokiomis aplinkybėms nekeičiamų taisyklių laikytis.
      Svajukai gali visko prisidramblioti, tačiau tu ne vienturtis tėvelių lepūnėlis, kad pultų paknopstom tavo įnorius tenkinti. Juolab tai netinka esamoje situacijoje, kai to reikalauja kaimynai, nors jie patys apskelbė visai ES, kad jų VIDAUS reikalai yra JŲ pačių reikalas ir niekam neleis į juos kištis ir mokyti…
      O dėl niekinančių galimybę įrašyti liudijimą valstybės vardu, tokių žmonių diagnozė paprasta: tokie NĖRA PATIKIMI PILIEČIAI!. Jei vėl atsitiktų tarpukaris, jie būtų tų gretose, kas savo Tėvynei nugarą atsuko, kad naujam šeimininkui kuo ištikimiau klapčiukautų ir jų malonių užsitarnautų…
      Dar pasakyčiau tokiems: jūsų teisė rinktis. Tačiau tai ne tas pasirinkimas, kur tos arba kitos spalvos kaklaryšį perkame. Po šio pasirinkimo KELIO ATGAL NEBUS.

    • Jonas:

      Visiškai į lankas nukeliauta su šiuo komentaru. Jei jau paso paskirtis – tik paliudyti tapatybę, tai kam reikalingi tie kiti paso „lapeliai“? Pakanka vieno lapo…
      Pasas ne tik patvirtina asmens tapatybę bei asmens pilietybę (pilietybės patvirtinimas – ypač svarbi paso funkcija. Pasas nėra asmens nuosavybė (nors ir sumokame už jo gamybą). Pasas yra jį išdavusios Valstybės nuosavybė!
      Apie paso įrašų „teisiškumą“ – totalios nesąmonės… Okodėl pase gali būti įrašas apie asmens tautybę? Apie asmens kraujo grupę? Lygiai taipir pavardės pradinė forma gali būti išsaigoma pase.
      Paimkime asmens tapatybės kortelę – argi jos paskirtis tik paliudyti tapatybę? Argi tik pavardė yra tapatybės apliudijimas? O kam į asmens tapatybės kortelę įrašomi asmens biometriniai duomenys? Jie juk pavardės neliudija?…
      Vienu žodžiu – prieš rašant komentarą derėtų pagalvoti, ką rašai…

  2. Karolis:

    Straipsnio pavadinime uždėkit didžiąją raidę Lietuvėlei…:)

  3. Visa Lenkijos istorija yra vienos unijos- tai su vengrais, tai su čekais, tai su vokiečiais, su švedais ir aišku su lietuviais.
    Šita valstybė per amžius buvo stipri tik dėl to, kad melžė kitas valstybes. Šiandien jie melžia Europos sąjungą. Toliau melš kokią Kiniją ar JAV. Man asmeniškai nekartą teko bendrauti su ne vienu lenku, tai jie ir sako, kad geriausiai Lenkija gyveno prie lietuvių. Nei prie vengrų, nei prie švedų jie taip gerai negyveno. Tai tiek.

  4. markas:

    // G. Grigas: “Kitame įstatymo projekte siūloma pirmajame paso puslapyje asmenvardį rašyti lietuviškais rašmenimis, o kitų įrašų puslapyje galima vartoti ir raides Q, W ir X.”, “Nebūtų problemų ir išplečiant raidžių aibę iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau – iki visų į unikodo standartą įtrauktų raidžių.” // ———– Taip, būtent latviškas variantas, įpareigodamas pavardes rašyti lietuviškai, suteikia galimybę pridėti pavardę ir nelietuviškais rašmenimis. Bet jau skirtingai nuo klastingai diskriminacinio kirilkino projekto, kur išimtis tik pavardėms su WQX, latviškas variantas duoda laisvę ir visoms originalioms raidėms su Â, Ä, Å, Æ, Ç, Ê, Ë, Ł, Ö, Ø, Ü ir t. t. Kitaip tariant, ypatingos privilegijos ne tik pavardėms su angliškai-lotyniškais rašmenimis (WQX), bet lygiaverčiai traktuojamos ir pavardės su prancūziškai-lotyniškais, vokiškai-lotyniškais, lenkiškai-lotyniškais (Ł,) ir t. t. rašmenimis. Pst.: mano komentare naudojamų žodžių paaiškinimas: 1. angliškai-lotyniški rašmenys – anglų kalbai pritaikytas lotynų abėcėlės rašmenų variantas, prancūziškai-lotyniški rašmenys – prancūzų kalbai pritaikytas lotynų abėcėlės rašmenų variantas ir t. t. 2. kirilkinas – kirkilas.

  5. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Lietuviai saugokim ginkim ir branginkim lietuviškumą.
    Lietuviškuose dokumentuose, mums nereikia svetimkūnių QXW.
    Vieningai, ginkim konstitucinę vertybę.
    ***
    14 straipsnis
    Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
    ***
    Prievarta primetama QXW terlionė – išpuolis prieš Lietuvą.

    • Rimontas:

      Sveiki, ar nėra lietuvių kalboje skirtingų V ir W garsų, kaip ir Q bei KU tai skirtingi garsai. Manau, kad dabartinė valstybinės kalbos abėcėlė neatitinka visų lietuvių kalbos garsų. Jeigu lietuvių kalba fonetinė, tai kodėl ji paprastinama lietuvių kalba dabartine valstybinės kalbos abėcėle?

  6. jo:

    Be to Kirkilo-Kubiliaus siūlomame įstatyme numatyta suteikiant pilietybę kitų šalių piliečiams (kurių abėcėlės ne lotyniško pagrindo) pavardę perrašyti lygiai taip taip kaip jų kilmės šalies pase duodama transkripcija kokia nors lotyniško pagrindo abėcėlę turinčia kalba, kuri paprastai būna anglų arba prancūzų kalba. Tai reiškia, kad rusas Хрущёв tapęs Lietuvos piliečiu bus lietuviškame pase ne Chruščiovas, o Khrushchev (angl.) arba Khrouchtchev (pr.) – šiems kalbos „tvarkytojams“ nesvarbu kaip, svarbiausia, kad ne lietuviškai.

    • Vilniukas:

      Taikliai pastebėta! O tiems siūlytojams, baigusiems “partškolas”, kas? Jeigu jie sovietmečiu kovojo už komunizmo pergalę visame pasaulyje, tai kas jiems lietuvių kultūra, lietuvių kalba? Jie juk sakinio taisyklingai lietuviškai nesugeba suregzti, o iš užsienio kalbų moka tik rusiškai ir gal šiek tiek lenkiškai…

  7. Aistis:

    Pirmas ir svarbiausias klausimas: AR LIETUVIŲ TAUTA, KURIOS LIETUVOS ŽEMĖJE DIDŽIOJI DAUGUMA, PRAŠO AR REIKALAUJA SAVOJO SEIMO KALBOS DARKYMO? AR LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTAS TO REIKALAUJA? Jei Lietuvos valstybėje gyvenančių tautelių mažumai, kaip lenkams ar tuteišiams nepatinka gyventi Lietuvoje – te vyksta ten , kur galės vartoti savo norimus rašmenis, bet tik ne Lietuvoje. iR BUS RAMI GALVA. Lietuvos Seimo nariai, Valstiečių – žaliųjų dauguma, Jūs atsiklausėte Lietuvių tautos dėl mūsų kalbos betikslio keitimo, ar Jums nerūpi mūsų tautos ir kalbos istorinė praeitis ir mūsų tautos pagrindinio skiriamojo – LIETUVIŲ KALBOS ilgaamžis stabilumas. Lenkams ar tuteišiams Jūs atrodote kvailiausiais ir todėl jie Jumis , kaip nuo žagrės, nori pasinaudoti…Nedarykite gėdos sau ir visiems Jūsų rinkėjams. Lietuvių kalbos klausimas – ne Seimo, o VISOS LIETUVIŲ TAUTOS TAPATYBĖS KLAUSIMAS, GALIMAS PRĘSTI TIK REFERENDUMU.

  8. Lygybės ženklo tarp tų, kurie sakosi esą lenkais ir tų, kurie – tuteišais, nedėčiau. Pirmieji, kaip rodo patirtis, dažniau yra ne Lietuvos, o Lenkijos patriotai, gi tarp antrųjų tokių – reta. Jau vien tai, kad jie save įsivardina skirtingais pavadinimais daug ką pasako. Beje, ir strategiškai nebūtų tikslinga juos plakti prie lenkų.

    • Viena sąlyga –
      …bendrai, visuotinai, aplamai, apskritai, asmeniškai ir net moksliškai, teisiškai ar net “politiškai abstrakčiai”
      į r o d y t ų gal kas,
      – KAIP
      po 1569 m. Liubline sudarytos ABIEJŲ Tautų bendravalstybinės unijos, t. y. sąjungos sutarties (galiojančios), nuo laikinųjų Valstybingumo ABIEJŲ Tautų Valstybės (ar valstybingumų) praradimo, buvo keista kokia nors
      ŠIO GARBAUS IR GYVYBIŠKAI NEIŠVENGIAMO (tuomet) susitarimo sąlyga, labiausiai įskaitant ir perskaitant – apie įtvirtintas sutartimi ABIEJŲ Valstybių ribas (1569 m.) – šia dar gyva tarpusavio sutartim
      e s a n č i a s 🙂

      Kada – Lenkija su Lietuva – šią sąlygą leis abipusiai pakeist, ir “kokiu būdu?”

      Visa kita tik detalės (jokių strategijų, nei komedijų ar tragedijų – vien tarptautiškoji, ir tebegaliojanti TEISĖ).

    • Vilniukas:

      Kokie Lietuvoje gyvena “lenkai”, aiškiai išdėstė akademikas Zigmas Zinkevičius savo publikacijose. Gal neišradinėkime dviračio su tais “lenkais ant Lietuvos”? Šiaip jau, dauguma lenkų gyvena Lenkijoje, ir kažkiek lenkų emigrantų – UK, USA, Airijoje, Australijoje ir dar kai kur.

      • Vilniukas:

        P.S. Neneigsiu, kad Lietuvoje yra vienas kitas Lenkijos lenkų palikuonių, bet tik jau ne tiek, kiek skelbia “Vilenščyznos” funkcionieriai. Jei mano proseneliai, seneliai ir tėvai buvo lietuviai, tai kokiu būdu dabar galėčiau tapti, pvz., vokiečiu? Jei kadaise nutautėję lietuviai ir gudai buvo “užrašyti” lenkais, tai visiškai nereiškia, kad jie yra lenkai.

  9. Deja, Zinkevičius pavadinimų “tyteišyj ir paprostuo” – kertinių žodžių lenkybės radimosi LDK (Lietuvoje) klausimu nuodugniau nenagrinėjo, paliko be didesnio dėmesio. Taigi gilinimasis į jų radimosi istoriją, jų etimologiją, nėra joks dviračio išradinėjimas. Juos, kaip ir Lenkijos mokslininkai Zinkevičius laikė lenkiškais šnekamosios kalbos žodžiais. O be reikalo. Istoriniai šaltiniai rodo, kad žodžių gyvuota jau 13- ame amžiuje, kai LDK lenkų nė kvapo nebuvo. Pirmasis iš jų giminiuojasi su visų baltų turėto žodžio “Tauta” šaknimi, o taip pat su vokiečių kalbos žodžiu “Doiče”. Kas dėl žodžio “paprostuo” tai rusų kalbininkai (Ivanovas, Toporovas) nustatė, kad šiuo vardu buvo vadinama buvusi pirmoji LDK kanceliarinė kalba, kuri, matyt, plintant LDK Rytų apeigų krikščionybei, būdama senąja slavų bažnytine kalba, kartu tapo ir LDK valstybės raštų kanceliarine kalba. Taigi čia ne dviračio išradinėjimas būtų, o ratų stipinų stiprinimas…

  10. SKUBU! siunčiam VLKK laiškus!:

    ŠIANDIEN POSĖDIS. Siunčiam laiškus adresu
    daiva.vaisniene@vlkk.lt
    Galimas turinys:

    Gerbiamoji Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke,

    Prieš posėdį leiskite Tamstai priminti, jog iš esmės Jūsų vadovaujama komisija, saugodama Valstybinę lietuvių kalbą, kartu privalo save suvokti kaip LIETUVIŲ TAUTOS SAUGOTOJĄ NUO IŠNYKIMO, kaip Tautos apsaugos nuo lemtingų politikų žingsnių, nuo jai kenksmingų poveikių bei sprendinių departamentas.
    Kadangi nelietuviškų pavardžių tik daugės (ligi šiol buvusias jų santuokas su užsieniečiais papildė Anglijoje dirbančios lietuvaitės, intensyviai ieškančios jaunikių bent fiktyviai santuokai!), lietuviškos pavardės Lietuvos registruose ir pasuose liks tik vis mažėjančia mažuma. Dirbantiesiems su asmens dokumentais pagrindine taps ne lietuvių, o visos kitos ne tik Europos kalbos. O tauta ilgainiui užmirš, kaip skambėjo lietuviški asmenvardžiai.
    Ar istorijoje liksime kaip BUVUSI tauta, savo paklydėlių VEDLIŲ VALIA nutautinta?

    Linkiu tvirtybės!
    Su pagarba,
    ……….

    P. S. Ar sovietmečio mokytojai ir dėstytojai geriau gebėjo skiepyti mums tautinį atsparumą, negu šių laikų istorikai ir lituanistai?

  11. Rimontas:

    Sveiki, ar nėra lietuvių kalboje skirtingų V ir W garsų, kaip ir Q bei KU tai skirtingi garsai. Manau, kad dabartinė valstybinės kalbos abėcėlė neatitinka visų lietuvių kalbos garsų. Jeigu lietuvių kalba fonetinė, tai kodėl ji paprastinama lietuvių kalba dabartine valstybinės kalbos abėcėle?

  12. Algimantas:

    Petras Palilionis („Aušra“, 1984/4)

    …O mano motina kalbėjus tik lietuviškai!…
    Miškų, laukų, dangaus dievų kalba…
    Aš būčiau paskutinis skuduras
    Ant išdavystės papilvės kabąs,
    Jeigu nors vieną tavo šventą žodį
    Pakeisčiau svetimu, pelningesniu kitu…

    Raidės – žodžių dėmenys

  13. EJ:

    Aciu uz straipsni ir logiskas mintis. Taigi: pirmame puslapyje lietuviskai, o kitame- galimi kitu kalbu variantai, kad uzsienietis galetu teisingai pavarde istarti. Pvz.:liet. Kuvalda, angl.Qouwalda ir pn. Siek tiek juokinga, bet gal praktiska.

  14. EJ:

    Uzsienieciams kelia problema lietuvisku raidziu j, g, c, i, y istarimas. Taria dz, k, ai ir pn.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *