Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro veikla svarbi puoselėjant istorinę atmintį (0)

Partizanas Antanas Baksys-Klajunas_genocid.lt

Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas, laikraščių „Laisvės varpas“ ir „Vyčių keliu“ redaktorius ir leidėjas Antanas Bakšys-Klajūnas | genocid.lt nuotr.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) išklausė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2016 metų ataskaitą, kurią pristatė Centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Genocido centras 2016 metais nuosekliai vykdė tęstines istorinių ir specialiųjų tyrimų programas, šių programų rezultatus skelbė mokslinėse publikacijose bei konferencijų pranešimuose. Taip pat buvo projektuojami ir statomi memorialiniai ženklai, sėkmingai plėtojama edukacinė ir muziejinė veikla, plėtojami tarptautiniai ryšiai skleidžiant informaciją apie okupacijos istoriją ir aukas, užtikrinama galimybė susipažinti su KGB dokumentais.

ŽTK narys Leonardas Talmontas domėjosi galimybe pastatyti memorialinę lentą Tuskulėnuose užkastiems, NKGB vidaus kalėjime, vykdant mirties bausmę, nužudytiems, lenkams. (NKGB – Valstybės saugumo liaudies komisariatas, rusiškai – Narodnij Komisariat Gosudarstvenoj Bezopasnosti). Centro generalinė direktorė pritarė idėjai, tačiau atkreipė dėmesį į tam tikrus sunkumus. Tuskulėnuose užkastų identifikuotų asmenų skaičius yra labai nedidelis. Todėl būtų sunku įvardinti konkrečių lenkų tautybės asmenų pavardes. Tačiau L. Talmontas sakė, kad lenkai yra pasirengę prisidėti identifikuojant Tuskulėnuose užkastas žudynių aukas.

Komiteto nariai domėjosi ir likusių Sibire lietuvių padėtimi. T. B. Burauskaitė paaiškino, kad kyla sunkumų iki šiol Sibire gyvenančius lietuvius grąžinti į Lietuvą. Trečios kartos lietuvių kilmės Sibiro gyventojai dažniausiai jau nevartoja lietuvių kalbos, be to jiems kiltų problemų rasti jų kvalifikaciją atitinkantį darbą Lietuvoje, nes Rusijos mokslo diplomų Lietuva nepripažįsta. Pažymėta ir tai, kad Centras vykdo mokslinę veiklą apie Sibiro lietuvių gyvenimą tremtyje. Į šią veiklą įtraukiami ir Sibiro mokslininkai – buriatas mokslininkas pristatė mokslinį darbą „Lietuviai Buriatijoje“, kuris yra svarbus analizuojant tremtinių lietuvių teisinę padėtį gyvenant Sibiro žemėje. Manoma, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sibire gyveno apie 60 000 lietuvių. Dabartinis lietuvių gyventojų skaičius Sibire yra nežinomas.

2016 metais Genocido centro vykdytoje šviečiamojoje veikloje dalyvavo 10 165 moksleiviai, kur jie susipažino su Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija, sovietine kasdienybe, kitais, istorinei atminčiai svarbiais dalykais. Pažymėtina ir tai, kad daugelis vykdytų edukacinių projektų buvo interaktyvaus pobūdžio,  pasižymėjo ir jaunus ir vyresnius žmones įtraukiančiomis formomis.

Komiteto nariai teigiamai įvertino Genocido centro veiklą, ypač šviečiant Lietuvos vaikus ir jaunimą puoselėjant ir užsienio lietuvių istorinę atmintį, taip pat primenant pasaulio bendruomenei apie genocido istorinius padarinius tautoms.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *