D. Razauskas. Saldainis „strateginiam partneriui“ (41)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

Kartą sūnus, būdamas gal kokių septynerių metų, išėjo į kiemą pažaisti, nešinas tokiu storu ilgu saldainiu su įdaru. O po kelių minučių sugrįžo be saldainio ir sako:

– Tėti, duok man dar vieną saldainį.
– O tai ką – aną jau suvalgei?!
– Ne, atidaviau draugams.
– Su draugais gražu pasidalinti…
– Ne, aš jiems visą atidaviau.
– O pats nenorėjai? Tai kam tau dar, jeigu nenori? – nustebęs paklausiau, o širdyje ėmė kilti nerimas.
– Jie sakė, kad jeigu neatiduosiu saldainio, tai jie su manim nežais.

Pasidarė visai nesmagu.

– O tai šitą, naują, irgi neši jiems atiduot?
– Taip, jie sakė, kad jei dar atnešiu, tai žais su manim, o jei ne – nežais…

Tą kartą turėjau rūpestį išaiškinti vaikui, kad tikri draugai žaidžia ne dėl saldainio, o tie, kurie tik kelia sąlygas ir vis ko nors kaulija, nėra draugai. Saldainiais draugų nenusipirksi, o tokiems – kad ir kiek jiems neši, vis vien jie draugais netaps. Dar blogiau: net ne saldainis jiems galiausiai rūpi – jie slapta šaiposi, tyčiojasi iš tavęs. Jei šito nesuprasi, niekada nebūsi didelis ir laisvas. Todėl suvalgyk saldainį namie, jeigu nori, o išėjęs laukan arba vienas žaisk, kol susirasi kitų draugų, arba sakyk jiems tiesiai, kad tegu eina sau, kad daugiau tu jiems nenešiosi. Gal kaip tik tada jie priims tave į draugus. O jeigu imtų stumdytis…

Nepamenu, ar visai tokiais žodžiais tada kalbėjomės, ar kažkaip kitaip, bet esmė ta pati. Dabar sūnus jau didelis ir šitą dalyką, regis, labai gerai supranta. Todėl turi tikrų draugų. Nes ir tikrų draugų, tiesą sakant, gali įsigyti tik tada, kai šitą dalyką supranti. Kai supranti, kad draugystės nenusipirksi, kad ji kyla iš geros valios, o ne iš sąlygų, grasinimų ir baimės. Kai išmoksti atpažinti, su kuo turi reikalą ir kas iš tikrųjų priešais tave. Kai įveiki savo vaikišką wishful thinking ir išdrįsti aiškiai matyti tikrovę, kad ir kokia ji būtų apmaudi, nebemėgindamas jos įvynioti į lengvabūdiškų svajonių vatą…

Tikra nelaimė, kad šito niekaip nesupranta pernelyg didelė dalis mūsų išrinktųjų į Lietuvos valdžią – o gal veikiau mūsų vardu ir mūsų sąskaita joje įsitaisiusių. Jie tikisi įsigyti draugą – „strateginį partnerį“, iš namų nešdami jam mūsų saldainius. Dar kad tai būtų saldainiai! Jie jau dalija tėvų ir protėvių palikimą, apvogdami saviškius, jie pasirengę brolį į vergiją parduoti ir pačią tėvynę atiduoti (tiksliau, išduoti), kad tik įsiteiktų, kad tik išgirstų tą saldų „draugo“ pažadą su jais kurį laiką pažaisti…

Atidžiau įsižiūrėjus, tai yra raktas į Lietuvos istoriją: bet kuris „strateginis partneris“ – o tokiais jau yra buvę visi kaimynai – kažkodėl žūtbūt svarbesnis už namiškį. Ir visuomet nuožmiai kovojama dėl „strateginio partnerio“, ne dėl Lietuvos, ir visuomet – apeinant ir paminant tėvynainius, esmiškai tėvynę. O kai tas „strateginis partneris“ pasirodo besąs visai ne draugas, veikiau nedraugas, puolama prie kito – nuo vilko prie meškos. Tačiau kieno gi, kam gi tie „strateginiai partneriai“, jeigu Lietuva nebesvarbi, antraeilė? Užtat didelė dalis Rusijos, kone visa Baltarusija ir pusė Lenkijos – buvę lietuviai, buvusi Lietuva. Ir ką, ramiau?

Štai tikroji, gal net vienintelė tikra „problema“, kurią vienąsyk žūtbūt reikia išspręsti. Nes jos neišsprendus nieko nebus. Už jos sprendimą nebūtų gaila jokių saldainių. Tik nėra kam jų pasiūlyti, nes padėti čia negali joks „strateginis partneris“.

Išskyrus vieną – į jį kasdien žiūri veidrodyje, o nematai.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

41 komentaras

  1. Vilniukas:

    “Surakinkite Tautą grandinėmis, atimkite iš jos paskutinius marškinius, užčiaupkite ją, bet ji bus vis dar laisva. Neleiskite jai dirbti, atimkite iš jos pasus, stalus, prie kurių ji valgo, lovas, kuriose ji miega, bet ji bus vis dar turtinga. Tauta taps nuskurdusi ir pavergta, kai jai bus uždrausta kalbėti paveldėta iš jos protėvių kalba. Tada Tauta bus pražuvusi amžiams…” [“Tauta”. Siciliečių poetas Injacijo Butita (Ignazio Buttita)].

  2. Apie kokias dar čia “partnerystes” dėl Lietuvas gali būti kalbos… Paprastai tos “strateginės partnerystės” kurpiamos tam, kad taip kartu sėdėti valdžiose, – pvz., kad ir tarpukariu: “Aš sėdėsiu Varšuvoje, tu sėdėk Kaune (Kauno Lietuvoje) ir viešai vaizduokime, kad pešamės dėl Vilniaus”… Akivaizdu, kad vienais atvejais partnerystės gali būti slaptos, kitais stengiamasi, kad jos būtų kuo viešesnės.
    O dėl to “vienintelio partnerio”, galinčio tokiu atveju lietuviui padėti, pamatymo, žiūrint į veidrodį, tai galėtų jį paprotinti lietuviška išmintis: “Kol saulė užtekės, – rasa akis išės”…

  3. Žemyna:

    Šiųmetis Seimas savuoju IQ susilygino su 7-mečiu vaiku 🙁
    O sąžine?

  4. jo:

    Labai geras straipsniukas. Iš tiesų, kaip jie patys suvokia kam tie partneriai, jei ne Lietuvai ir lietuvių tautai stiprinti? Man atrodo, jų suvokimas labai „praktiškas“ – jie tame mato kažkokią naudą sau asmeniškai. Gal tai kažkokie „strateginės partnerės“ pažadai paremti gaunant kokius nors postus ES struktūrose, gal pažadai padėti gauti kokį nors ES finansavimą kokiam nors dirbtinai sugalvotam projektui, gal tiesiog galimybė „save realizuoti“ malonioje varšuviečių draugijoje, furšete, kuriame tokie kirkilai ar kubiliai draugiškai paplojami per petį, pagiriami, pristatomi kaip labai pažangūs, europietiški ir draugiški? Negi dėl tokių gerų dalykų gaila keleto raidelių?
    Net ir Strasbūro EŽTT išaiškino, kad rašant piliečių pavardes valstybine kalba jokios žmogaus teisės nepažeidžiamos. Lyg ir viskas aišku kaip 2×2=4. Ir kas jiems? Jie vis tiek toliau savo propagandą varo, kad su lietuvių kalba lietuviškame pase esą patirs nepatogumų ir teisių pažeidimų…
    Bėda tokia, kad protingi straipsniai, aiškinimai, jokie loginiai ar teisiniai argumentai nepadės ir tų veikėjų nepataisys. Jiems asmeniškai naudingiau pasitarnauti Varšuvai, o pakrikusios ir savimi nesirūpinančios tautos ar kažkokių „patriotų-idiotų“ jie nebijo ir nuo jų nepriklauso. Reikia, kad lietuvių valia ir įtaka jiems būtų stipresnė už Varšuvos įtaką ir pašalintų tuos Varšuvai naudingus durnius iš valdžios.

  5. Norint “Varšuvai naudingus asmenis” pašalinti iš valdžių Lietuvoje, mažų mažiausiai reikia keisti Rinkimų įstatymą taip, kad apylinkių rinkimų komisijų pirmininkais negalėtų būti skiriami Seimo partijų ir jų valdomų valstybės institucijų bei savivaldybių deleguoti savi asmenys. Akivaizdu, kad Seimo partijos to nedarė ir nedarys, belieka visuomenei imtis rinkti atitinkamai Rinkimų įstatymų pataisai 50 tūkst. parašų ir reikalauti Seimo, kad jis pakeistų Rinkimų įstatymą. Tokia būtų galimybė pašalinti Varšuvos partneristus iš valdžių teisine tvarka.

    • Aistis:

      Kada pagaliau bus galūtinai išvarytas , pradėtas varyti ir vis varomas lauk ir Respublinės balsavimo komisijos pirmininkas Vaigauskas? Kas trukdo tą nedorėlį išvaryti? Kada valdantieji pagaliau sumažins Seimą ligi 101, atsisakant daugelio sąrašinių arba kaip kubilininkų ar landsbergininkų seimūnų? Tai jie pasiskiria sau reikalingus skaiičuotojus- falsifikatorius. Priklausomybė nuo užsienio investitorių – tai Lietuvos ekonomikos naikinimas, nes jie visi, apvogę lietuvių tautą, palieka su skolom. Lietuvoje privaloma atkurti landsbergiečių sugriautą žemės ūkį, tautai naudinga pramonę TIK SAVOMIS JĖGOMIS- SAVAISIAIS INVESTITORIAIS. Tik taip atgims mūsų pramonė ir tauta.

  6. Algimantas:

    Ačiū gerb.mokslų daktarui ,kuris žiūrėdamas į akis pasakė TIESĄ .

  7. Karolis:

    Negaliu patikėt – Lietuvoj dar nesibaigė baudžiava…tik valstiečiai gavo progą pasireikšt, iškart šlėktoms po kojom sukrito.

    • Vilniukas:

      “Justinai”, gal pats savo opusus rašinėk, pvz., į “Delfio” rusišką ar lenkišką variantus? O dabar mėgini kažką įrodyti “litovcams-nacionalistams-fašistams” jų spaudoje (?!)… Gal nereikia taip vargintis? Mūsų, “litovcų-nacionalistų-fašistų”, mąstymo nepakeisi!

  8. Aš ir nebandau keisti jūsų mąstymo, bet jūs ką tik prisipažinot, kad esat nacionalistas. Galiu pasakyti, tiek kad lietuviškas nacionalizmas yra labai primytivus, jeigu lyginsim su lenkiškuoju ar baltarusišku, nekalbant jau net apie rusišką.

  9. Lenkija strateginiu partneriu gali b8ti tik ie6kant

  10. Lenkija strateginiu partneriu gali būti tik ieškant Lietuvai prapulties. Taip manė Oskaras Milašius. Iš tikrųjų nėra nė vienos srities kur Lietuvai būtų reikalinga Lenkijos partnerystė. Kada šitai suprasme ir kalbėsime iš esmės, t.y. kad norint Lietuvai gyvuoti Lenkijos partnerystė nereikalinga apskritai. Beje, kaip galima matyti, į partnerystes su Lenkija nesideda nei jokia kita jos kaimynė.

    • Vilniukas:

      Matyt, žino, kad Lenkijos politikams davus pirštą gali buti nukąsta visa ranka…

    • Virginijus:

      Idomu, kaip be sio strateginio partnerio is Lietuvos nuvaziuot i Europa automobiliu, traukiniu, kaip pasijungt i Europa rezervines duju, elektros linijas? 🙂

      • Juozas P.:

        kokiu proto bokštu reikia būti, kad dabartinėje ir būsimoje ES neigti strateginę partnerystę?!

      • Paties išvardinti dalykai tai ne strateginė partnerystė, paprasčiausiai Lenkija būdama ES narė negali neleisti jais naudotis kitoms ES šalims. Be to, europiniai keliai, geležinkeliai, dujotiekiai, elektros perdavimo linijos nors yra įrengiami už ES pinigus, tačiau jie tampa ir Lenkijos infrastruktūros dalimis, taigi Lenkija iš to gauna didžiausią ekonominę naudą.
        Buvimas ES nėra dvišalė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė.

        • Virginijus:

          Tamsta labai graziai isdestete EU siekius, bet tai tik teorija 🙁 . Gelezinkelis, plentas i Lenkija nera Kretos koridoriu schemose, todel tai nera EU infrastruktura, lieka musu tarpusavio rupesciu, o tai priklauso nuo geros valios. Lenkams strategija nuo 1990 metu buvo Bresto kryptis (uz jo – Maskva), Tiraspolis (Ukraina, vartai i Azija), bet ne Kalvarija – tik mums ji rupi, nes be alternatyvos, o lenkams – nusispjaut. Juokingo pralaidumo elektros linija, pagaliau nutiesta i Lenkija, tai – tik simboline nuolaida EU, Lietuvai, imituojant bendradarbiavima, nes ja elektra beveik neteka, jiems neapsimoka ir nera reiksminga. Nors galetu buti – pvz. i schema ijungus Kruonio HAE ir isnaudojant paros apkrovimo netolygumus. Bet tam reiktu politines valios, t.y. strateginio bendradarbiavimo, o jie nenori, baudzia mus, ir ne tusciai – uz vaikiskus uzsispyrimus neleisti rasyti susiktu W, uz priverstine transkribcija. Is LTU puses tai nesolidu – nedaryti jokiu pastangu musu PILIECIU (is Vilnijos) integracijai i visuomene, neleidziant BUTI TUO, KUO JIE NORI… Ir tai visiskai nebutu pavojinga – gave pripazininma buti savimi, atsikratytu baimiu, suprastu, kad ju neengia, ir jiems nebereiktu visokiu tomaszewskiu 🙂

          • Juozas P.:

            Pilnai pritardamas Virginijui vis tik pabrėžiu – strateginė partnerystė nūdienos ES, kai jau kalbama apie kelių greičių Sąjungą tiesiog būtina.

            Juk priėjom iki nesąmonių – Priešas Nr.2 saugo mus nuo Priešo Nr.1.

            • Laisviau, ramiau, – su meile…
              nebent priešas Sk./nr/ 1 veidrodyje, ar Sk./nr/ 2 …upelyje
              ims ir sutrukdyt drįs (na panašiai kaip muzikantai “įsikąst” sau
              16 val. dėl “svaigumėlio šlakelio” ant prošvaistės Gedimino rinks)
              – tada jau bolševikteroristinio (lenin-stalininių laikų) paveldo ant aikštės Maskvoje kur ties Kremliumi vienas dar virš poros tūkstančių Lietuvos kariuomenės karių, Maskvos gynėjų 1382 m. klasta išžudytųjų palaikų …tebesimėto (akmens laik.palapinėj į šią Žemelę už žvėriškiausiąjį žmonijos naikinimą taip ir nepriimamas), ar 1569 m. Abiejų tautų Valstybės gynybinių sandarų iškankintieji (tarpusavio žudynėmis nuo pat 1917-1938 išsilaisvinimo kovų Abiejų – už save) po taip garbinamų Vokietijos ir kitų ES narių “nelaimėlių-žioplių” Hitler-Stalininio suokalbio nuo pat 1939 m. iki 1990-03-11 “palikimo šlovintojai” (jau gorbačiovizmo …tebesitesiančio – “nepriešiškojo”), – be pabėgėlės “brexitinės” UK aišku??

              Bet – visi priešai gresiančio bado ir gamtos “išėmimo” iš žmonijos plaučių, užsimėčius CO2 …baigsis. Neliks (nieko)

          • Paties samprotavimai dėl to, kad susisiekimas per Lenkiją yra jos kažkokia strateginė malonė Lietuvai, yra panašūs į pasakėles vaikučiams, gryniausias populizmas dalykuose. Imkime vien “Via Baltica”, tai ar ne ES lėšomis ji yra finansuota. Nesileidžiant į didesnes kalbas strategijų klausimu, yra akivaizdu, kad Lenkija neleisdama Lietuvai važiuoti per jos teritoriją pažeistų ES sutartį, patirtų ekonominę ir politinę izoliaciją. Reikalas eitų net iki to, kad JT kiltų susisiekimo koridoriaus per Lenkiją klausimas.
            Beje, jeigu Lietuvos valdžia būtų protinga tai elektros liniją būtų tiesusi ne per Lenkiją, o jūra tiesiai iki Vokietijos, dujotiekių, sujungiančių su Lenkija, taip pat nebūtų ėmusis. Tai vis Lietuvai priešiškų interesų reiškimasis valstybės valdyme. Tokie ne valstybės interesai prasikiša ir “Rail Baltica” tiesimo klausimu. Nereikia didelio proto, kad suvoktum, jog pirmiausiai už ES skirtas lėšas Baltijos šalims derėjo susijungti 240 km/val greičio “Rail Baltica” geležinkeliu savo sostines ir šią atkarpą , kaip “Rail Bltica” dalį naudingai eksplotuoti iki Lenkija išsirangytų. Tegul ji sau kokį dešimtmetį būtų tūnojusi ir seilę varvinus žiūrėdama kokiu ekonomikos tigru tampa Baltijos šalys. Antai, Estijos skaičiavimu, esant šiam greitajam geležinkeliui tikėtasi per metus vien turistų sulaukti apie 10 mln. Taigi į Lenkiją nėra ką dairytis, dumkime pirmyn savo Baltijos šalių, lietuvišku keliu kuo toliau nuo jos ir jokių mainų už raides…

          • jo:

            Juokinga, kad Virginijus perskaitęs Razausko straipsnį taip nieko ir nesuprato: savo komentaru puikiai iliustruoja to mažo vaiko elgesį, tą vaikišką wishful thinking. Jeigu net pats matai, kad Lenkija imituoja bendradarbiavimą, baudžia mus, tai kaip tuo pat metu įmanoma naiviai įsivaizduoti, kad vis duodant jiems ką nors, vis paaukojant kažkiek valstybinės kalbos statuso, po to gal kažkiek teritorijos, po to gal dar kitų Lietuvos konstitucinių vertybių iš to kažkaip gausis „strateginė partnerystė“? Gal ir labai kilnu aukoti save, kad įtiktum šantažuotojui ar piktybiniam išnaudotojui, bet ar tai – „partnerystė“? Jei Lenkija normaliai nebendradarbiauja, tyčia sabotuoja, tada geriau ieškoti alternatyvų: tiesti per jūrą el. jungtis su Danija, Suomija, Vokietija… Susisiekimą keltais su Vokietija ir t.t.
            Pastangų integruoti tuos jedinstvos-jednosc piliečius Lietuva tikrai jokių nedaro. Tai labai blogai. Bet pataikavimas Lenkijos kresų repolonizacijos strategijai, Pšemislavo Žuravskio-Grajevskio vizijų įgyvendinimas – tai dar blogiau, nes tai – tų piliečių integracija į Lenkiją, o ne į Lietuvą.

          • Vytautas iš Šlavėnų kaimo:

            Iš mūsų pusės NESOLIDU tai, kad neišsireikalavome iš Lenkijos nors kuklaus atsiprašymo. O už ką, tai jau priklauso nuo tamstų noro žinoti ar ignoruoti Istoriją.

      • Na, nei vienas, nei kitas čia – ne čia,
        o BŪTIS, ji tokia:
        (pvz. visai greta
        – ir laiku/vietoj)

        http://olitaorany.puslapiai.lt/Alytaus_gelz_ats_1959.htm

  11. Dalia:

    Tikrai niekada nebus gana vadinamam “strateginiam partneriui” iš Varšuvos. Dabar atiduokime kalbą, toliau vietovardžius, tada bus dvikalbystė ir autonomija.
    Gerai parašė, kad Kubilius-Kirkilas – Skvernelis “dalina tėvų ir protėvių palikimą”. O kas jiems leido?
    Kas jiems ir dar 70-dešimčiai Seimo narių suteikė teisę atiduoti mūsų kalbą, mūsų rašybą?

  12. Sigita:

    Itin taikliai;)
    Dar apie saldainį – jei būtų mažas ir be įdaro viduj, ar tas pats būt buvę?
    Kiek drąsos reik išmokt vaikui, kad kitąkart tokioj situacijoj galėtų padalint saldainį ir sau palikt, arba atsikąst ir perduot toliau dalintis. Gal Lietuva bus pavyzdys ateities istorijai? Pasilinkėkim.

  13. Bartas:

    O mūsų braliukai – latviukai turi “strateginį partnerį” ar vargsta be tokio? Gal tik aš negirdėjau.

    • Vilniukas:

      Ir aš negirdėjau, kad Latvija turėtų kokį nors strateginį partnerį… Lenkija yra toks strateginis partneris, kuris, kaip tame sename anekdote, rastą bulvių maišą nori pasidalinti “broliškai”, o ne po lygiai…

      • Bartas:

        Man , kaip vaikui klausimai nesibaigs. Tai Latvija badauja (juk neturi Suvalkų parduotuvių) ar ne? O tuos, vadinamus “vartus į Europą”, kurioje vietoje pastatė? Užteks.
        Manau , kad Lietuvos nelaimė pas mus viduje ir ji prasidėjo ne 1990m. Lenkai save laiko laikė ir laikys mus žemesnio lygio žmonėmis. Vokiečiams Lietuvą “pakrikštyti ” nepavyko, o lenkams pavyko. Už tokį “sunkų, atsakingą darbą krikštytojui ” turi priklausyti visas kraštas su visais “aborigenais”. Juk Va tik anas visada laimino tokius “darbus”.
        Taigi, Lenkija vykdo ” Dievo valia”, o Lietuvos valdžiukė mušdama sau į krūtinę : “aš kaltas, aš kaltas…”, vykdo “krikštytojo” valią. Tikintieji geriau žino kiek kartų reikia suduoti sau į paširdžius, kad Lenkijoj išgirstų.

  14. )..(:

    ,Gegužės 18 d. 10 val. Vilniuje, J.Jasinskio g. 15 (Vilniaus kolegija, Aula 222), vyks tarptautinė konferencija „Viešasis interesas ir laisvoji prekyba: CETA, TTIP ir europinių standartų likimas“. Į Vilnių atvyksta žinomi ekspertai ir aktyvistai, daugelį metų dirbantys su laisvosios prekybos ir verslo korporacijų lobizmo problematika. Organizatoriams nepavyko gauti vietos konferencijai Seime, nors prašymą teikė Seimo nariai.

    Europos pilietinės organizacijos pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria Europos Sąjungos prekybos politikai, ypač transatlantiniams susitarimams: TTIP (liet. TPIP — Transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė su JAV) ir CETA (liet. IEPS — Išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas su Kanada). Šimtai tūkstančių europiečių protestavo prieš šiuos susitarimus gatvėse, surinkti milijonai nepritarimo parašų.’ infa.lt

  15. SKUBU! siunčiam VLKK laiškus!:

    ŠIANDIEN POSĖDIS. Siunčiam laiškus adresu
    daiva.vaisniene@vlkk.lt
    Galimas turinys:

    Gerbiamoji Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke,

    Prieš posėdį leiskite Tamstai priminti, jog iš esmės Jūsų vadovaujama komisija, saugodama Valstybinę lietuvių kalbą, kartu privalo save suvokti kaip LIETUVIŲ TAUTOS SAUGOTOJĄ NUO IŠNYKIMO, kaip Tautos apsaugos nuo lemtingų politikų žingsnių, nuo jai kenksmingų poveikių bei sprendinių departamentas.
    Kadangi nelietuviškų pavardžių tik daugės (ligi šiol buvusias jų santuokas su užsieniečiais papildė Anglijoje dirbančios lietuvaitės, intensyviai ieškančios jaunikių bent fiktyviai santuokai!), lietuviškos pavardės Lietuvos registruose ir pasuose liks tik vis mažėjančia mažuma. Dirbantiesiems su asmens dokumentais pagrindine taps ne lietuvių, o visos kitos ne tik Europos kalbos. O tauta ilgainiui užmirš, kaip skambėjo lietuviški asmenvardžiai.
    Ar istorijoje liksime kaip BUVUSI tauta, savo paklydėlių VEDLIŲ VALIA nutautinta?

    Linkiu tvirtybės!
    Su pagarba,
    ……….

    P. S. Ar sovietmečio mokytojai ir dėstytojai geriau gebėjo skiepyti mums tautinį atsparumą, negu šių laikų istorikai ir lituanistai?

  16. Tvankstas:

    Žinant Lietuvos – Lenkijos santykių istoriją nuo 1387 metų, kaip gali apsiversti liežuvis vadinti Lenkiją ‘strateginiu partneriu’, jei Lenkija net neatsiprašė už Vilniaus ir Suvalkų užėmimą 1920 metais, nesilaikė Suvalkų sutarties, šiandien pagal Kresų ideologiją ‘tymczasowo odsunięte granicy’ (laikinai perstumtos sienos) reiškiančią nepaliaujamai pretenzijas. Kas pasikeitė nuo 1920 metų Lenkijos požiūryje į Lietuvą. Tie patys ‘du karstai –
    J.Pilsudskio ir R. Dmovskio valdo Lenkiją’, kaip įvardino kunigaikštis J. Giedraitis (Giedroyc).
    Baudžiauninko, bučiuojančio bizūnu talžiusią pono ranką, nepilnavertiškumo kompleksas gali vadinti Lenkiją ‘strateginiu partneriu’.

  17. Tvankstas:

    Niekaip nesuprantu, kaip Lietuvos politikams gali būti ‘strateginis partneris Lenkija’. Esant Lietuvai ES mūsų šaliai strateginis partneris tegali būti vienui vienas – VOKIETIJA. Valstybių kaimynių santykiai klostosi paprastai – jei yra bendra siena, tai už kaimyninės valstybės esanti šalis tegali būti tavo geru partneriu. Prisiminkime tarpukarį, kai nepaprastai geri ryšiai buvo su Estija ir Čekoslovakija. Vokietijai po II pasaulinio karo netekus Rytprūsių, Lietuvai nebegresia iš jos pusės teritorinės pretenzijos ir su tuo susijęs diplomatinis trynimasis.
    Turėkime omeny, kad Vokietijos ekonomika dėl silpno euro tiesiog klesti dėl augančio eksporto (8,5 nuošimčio per 2016 metus), esant eurui yra užprogramuotas toks būvis dėl Europos pietinių valstybių valdininkų ir stambiojo verslo gudravimų, kurie smukdys savo šalis gautomis ir išleistomis pavėjui paskolomis.
    Prisiminkime, iki euro didelė dalis Europos šalių valiutų buvo pririštos prie Vokietijos markės ir lingavo markės kursu.
    Kokiu pagrindu vystosi Lenkijos ekonomika ? Labai gausiomis paskolomis, daugiausia iš Vokietijos. Gal ateis diena, kai Vokietijos bankai persirašys sau turtą Lenkijoje už nemokumą. Lietuvos ‘strateginis partneris’ priklausantis nuo Vokietijos bankų malonės ?
    Jei jau Nyderlandai yra 17-ta Vokietijos žemė su eksporto prieaugiu 9,0 nuošimčio, jei jau Belgija yra 18-ta Vokietijos žemė su augančiu eksportu, tai nejaugi mes turime būti tiek kvaili, svarbiausia, likti kvailinami mūsų politikų vaizdinių su savo ‘strateginiu partneriu Lenkija’, kad nesuprasti ‘Deutsche Realpolitik’ ES ?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *