Valdžios, NVO, jaunimo organizacijų ir mokslo atstovai ieško būdų jaunimui išlaikyti Lietuvoje (3)

Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr.

Sveikatos apsaugos ministerijos nuotr.

Gegužės 11 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje suburti valdžios, institucijų, nevyriausybinių ir jaunimo organizacijų atstovai bei akademinės bendruomenės nariai analizavo jaunimo populiacijos Lietuvoje mažėjimo priežastis bei ieškojo būdų tendencijoms pakeisti į teigiamą pusę. Ministerija, būdama atsakinga už jaunimo politikos formavimą ir reaguodama į jaunimo mažėjimo tendencijas bei to pasekmes, inicijavo apskrito stalo diskusiją kompleksiniams sprendimams dėl jaunimo mažėjimo Lietuvoje.

Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį jaunimo Lietuvoje sumažėjo beveik 32 proc. (2008 m. Lietuvoje gyveno 810 tūkst. jaunų žmonių, 2017 m. pradžioje – 554 tūkst.). Jaunimo skaičiaus mažėjimas sukelia neigiamus padarinius – mažėja gyventojų ir kinta jų struktūra, didėja ekonominė ir socialinė našta darbingo amžiaus gyventojams, ima trūkti darbo jėgos. Viena iš jaunimo skaičiaus mažėjimo priežasčių yra emigracija į kitas valstybes. 2016 m. iš Lietuvos emigravo 19 tūkst. 15-29 m. amžiaus jaunų žmonių – jie sudarė beveik pusė visų emigrantų.

„Jaunų žmonių išvykimas į užsienį nėra iš esmės neigiamas dalykas. Dalis jų grįžta įgiję naujų kompetencijų, naujų teigiamų patirčių – jie mokosi, dirba, o sugrįžę savo žinias pritaiko Lietuvoje. Todėl mūsų siekis turėtų būti jaunimo grįžtamosios migracijos didinimas arba tokių sąlygų Lietuvoje gyvenančiam jaunimui sudarymas, kad jie nepasirinktų emigracijos kaip vienos iš galimybės gyventi geriau svetur dėl susiklosčiusių socialinių ar ekonominių sunkumų“, –sveikindamas tarpinstitucinės ekspertų diskusijos dalyvius sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Ekspertai teigia, kad emigracijos pagrindinės priežastys yra socialinės ir ekonominės. Ryškėja, kad jaunus žmones iš Lietuvos emigruoti skatina socialinio teisingumo stygius visuomenėje, socialinė atskirtis, ekonominės priežastys. Lietuva pasižymi vienu didžiausiu pajamų nelygybės rodikliu Europoje po Rumunijos ir Bulgarijos. Vis dažniau viena iš emigracijos priežasčių mokslininkų įvardijamas emocinis šalies klimatas. Lietuvoje pastebimas ryšių nutrūkimas tarp bendruomenės, artimiausių žmonių rato, dėl to būtina stiprinti šeimas ir bendruomenes.

Su mažėjančiu jaunų žmonių skaičiumi Lietuvoje kartu mažėja gimstamumas, mažėja darbingo amžiaus žmonių, o tai kelia rimtus iššūkius Lietuvos socialinės apsaugos sistemai. Gimstamumas tarp 20-29 m. amžiaus gyventojų 2015 metais lyginant su 2011 m. sumažėjo 3 proc. Per paskutinį dešimtmetį darbo jėga tarp 15-29 m. amžiaus jaunų žmonių sumažėjo beveik 11 proc.

Diskusijų metų susitikimo dalyviai parengė išvadas – siūlymų paketą, kuriame bus pateikiamos gairės, kaip galima būtų siekti jaunimo demografinės situacijos teigiamų pokyčių.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

3 komentarai

  1. aptverta spygliuota viela, Lietuva būtų panaši į konclagerį:

    (2017 kovo skaičiai)
    Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 1222 eURAi (į rankas).
    ————– // —————————— miltai – 0.35 e/kg (35 eurocentai/kg).

    Lietuviškame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga – 335 eURAi (į rankas).
    ————– // —————————— miltai – 0.54 e/kg (54 eurocentai/kg).
    Vakariniame ES pakraštyje mažiausia mėn. alga ir vėl didinama kaip ir kasmet nuo balandžio mėn.

  2. pajamų nelygybė?:

    Pabandykim padaryti pajamų lygybę
    ***********************************************
    Lietuvoje, vidutinis darbo užmokestis (DU) yra 611e į rankas (nuo Lietuvoje esančio vidutinio 783e). Jungtinėje Karalystėje (JK) mažiausias DU yra 1243e į rankas (nuo JK esančio minimalaus 1373e). J_e_i Lietuvoje padarytumėm v_i_s_i_e_m_s vienodą DU 611e (į rankas), tai toks visų mūsų DU būtų mažesnis už JK m_a_ž_i_a_u_s_i_ą_j_į DU 2 kartus.
    ***
    JK vidutinis DU yra 2088e į rankas (nuo JK esančio vidutinio DU 2611e).
    _________________________________________________
    Išvada: pajamų nelygybė nėra esminė problema.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: