(Satyra pagal šių dienų politikos aktualijas)
Dvi varnos, dvi svetimos varnos
Atskrido nuo Varšuvos kuorų.
Dvi varnos, dvi pilkos patarškos
Mokyt paukštelius Vilniaus puolė:
Pagaliau, pagaliau mes priversim
Mūsų raštą ir čia pripažinti,
Seną galią ir kilmę pagerbti,
Atsiklaupus vėl ponais vadinti.
Išsigando seimomedžio žvirbliai,
Išsigando mažučiai kikiliai,
Žalios pempės, lyg būtų prikimę,
Susigūžusios pritarė tyliai:
Bus gerai, padarysim kaip sakot,
Tuoj įstatymą naują priimsim.
Savos Konstitucijos lapą
Nageliais, kojelėm patrinsim.
Trys svetimos raidės. Tai niekis.
Pasai dėl naudos iškentės,
Nors mylėti Tėvynę prisiekėm,
Lietuvėlė kantri, pratylės.
……………………………………..
Kranksi varnos lietuviškoj pievoj,
Varva žydintis pienių medus…
Argi liksime vėliai vargdieniais
Prieš klastingus bailių sprendimus?
2017-05-11, Raudondvaris
Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Graži ir pamokanti pasakėčia.
Ačiū gerb. Signatarui Leonui.
O, kaip netikėta…
Maniau, jog čia apie gamtą 🙂
O čia apie vėžį, plačiai Seimo kūne išplitusį, savo čiuptuvais jį smaugiantį… O Seimas, baimės išsprogdintomis akimis su viskuo sutinka, su viskuo. Batus kasdien laižyti prižadės, kad tik neatsitiktų tai, kuo kelis iš jų labai stipriai prigąsdino.