K. Garšva. Sąmokslas prieš abėcėlę ir valstybinę kalbą (26)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas (Nr. XIIIP–535, 2017-04-04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius, taip pat užsienio valstybių piliečių ir su jais susijusių asmenų, gyventojų be pilietybės ir keičiančių pilietybę gyventojų asmenvardžius.

Lietuvoje asmenvardžius rašyti nelietuviškai galėtų visi, pateikę dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta nelietuviškais „lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir perėmė jo pavardę“ (2017-04-05 Seimo TS–LKD frakcijos pranešimas).Taip kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų rasti ir šaltinį, kur jis arba jo protėviai Sovietų Sąjungos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos okupacijomis arba Žečpospolitos laikotarpiu buvo rašomi rusiškai, vokiškai, lenkiškai, lotyniškai ir pavardę, vardą pasikeisti, nors šiuo atveju asmenvardžiai būtų neautentiški, iškraipyti. Bet tai įstatymo projekto siųlytojmas ne motais, tad tokį įstatymo projektą galima vadinti asmenvardžių nulietuvinimo įstatymu. Vardų ir pavardžių rašymo taisykles šiuo atveju tvirtintų Vyriausybė, kurioje vardyno specialistų nėra.

Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“ 2017-04-06 d. pranešė: A.Kubilius įsitikinęs, kad „tai pirmas žingsnis, kuris leis tolesnius veiksmus“. Tomaševskininkų teisininkė numato, kad priėmus projektą „atsiras prielaida išplėsti nelietuviškų pavardžių rašybos teisę“. VSD pastebėjo, jog specialios teisės autonomininkams būtų grėsmė valstybės saugumui. Ši problema gegužės 3 dieną nuo 12 val. bus aptariama Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus rengiamoje akcijoje „Atgimimo banga“, kuri bus surengta Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.

Priežastys, dėl ko projektą Nr. XIIIP–535 būtina atmesti

  1. Prieškonstitucinis projektas
Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kazimieras Garšva | Alaks.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Projekto autoriai bando prisidengti Konstitucinio Teismo išaiškinimu ir VLKK komentaru, juos iškraipydami. Nesigilinę į projektą ir jo padarinius prie jo pasirašė 70 Seimo narių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2017–02–28 d. ir vėliau galutinai ir neskundžiamai atmesdamas nepagrįstus ir nepakankamai kompetentingus apylinkių teismų sprendimus dėl vad. Europos žmogaus teisių fondo skųstų asmenvardžių rašybos, dar kartą nurodė ir svarbiausius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teiginius dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose, kurių kiekvienas pilietis ir tuo labiau Seimo narys ar ministras privalo laikytis.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad (visur paryškinta mūsų) „raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba. <…>. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas. <…>. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais nei lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas. <…>.“.

Konstitucijos 29 straipsnis primena, ir kad „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pagrindų pagrindu“. Turėdami geriausias pasaulyje sąlygas kultūrai palaikyti tik Lietuvos lenkai šiuo projektu dar gautų privilegiją asmenvardžių rašybai dokumentuose lenkų kalba. Tai pažeistų gudiškai, rusiškai kalbančių lenkų, gudų, rusų ir dar bent 140 tautinių bendrijų teises. VSD duomenimis kai kurios iš jų ir viena valstybė tik ir laukia progos tuo skųstis ir imtis priemonių ginti „rusakalbių teises“. Visų tų problemų išvengiama priimant dar 2015 m. „Talkos“ judėjimo pateiktą įstatymo projektą.

Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi. Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu „Dėl Konstitucinio teismo nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, išaiškinimo“ atsakė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Konstitucija aiškiai įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

  1. Žala valstybinei kalbai, Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumui

Neatlaikęs liberalių politikierių spaudimo Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. pažymėjo, kad gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu. Tokiu atveju įgaliota institucija turi teikti oficialią išvadą, ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.

Dėl to įstatymų leidėjas „turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės politikos gaires“.

Atsakant į šiuos klausimus, 2014–04–25 d. Lietuvių kalbos institute vyko profesionalių kalbininkų diskusija. Joje dalyvavo apie pusę VLKK narių, buvę jos nariai V. Ambrazas, P. Kniūkšta, V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas, Lietuvių kalbos instituto (LKI) vyriausieji, vyresnieji mokslo darbuotojai, tautinių bendrijų atstovai ir kiti, išvadoms pritarė akad. Z. Zinkevičius. Diskusijos apibendrinimą ir rekomendacijas 2014–06–11 d. įteikėme LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, VLKK.

Diskusijos išvada: nelietuviškos raidės Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas, nes pagal įstatymus šiuose dokumentuose piliečių asmenvardžiai turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi ir lietuviškais rašmenimis. Teisiškai nelietuviškos raidės reikštų ir valstybinės lietuvių kalbos konstitucinės nuostatos pažeidimą. Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar šioje valstybinės kalbos vartojimo srityje pripažinti lygiavertes kitų kalbų abėcėles nėra. Kitų valstybių piliečių asmenvardžiai gali būti rašomi papildomame dokumento puslapyje: šios pavardės neturi griauti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos. Jokia piliečių grupė, skiriama tautiniu pagrindu, dėl kalbos vartojimo negali turėti jokių privilegijų. Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios, pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri sugebėtų išlaikyti valstybinės kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Konstitucija, įteisinusi lietuvių kalbą kaip valstybinę prieš 95 ir 25 metus.

Šias nuostatas patvirtino LKI Mokslo taryba.

VLKK, atsakydama Seimui dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP–1675, XIIP–1653(2) nurodė, jog LR piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, o tam tikros išimtys galimos tik užsieniečiams, jų sutuoktiniams ir vaikams (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami). Naujų įstatymų projektų, bylų, besiskiriančių nuo minėtų projektų, nuostatos negali paraidžiui remtis vien ankstesnėmis VLKK išvadomis ir dėl to, kad 1) 2016–2017 m. teismuose VLKK buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose ir reikalavo nepažeisti Konstitucijos, 2) dar nebuvo galimybės suvienodinti 2012, 2014 m. profesionalių kalbininkų diskusijų, LKI Mokslo tarybos ir VLKK išvadų, 3) jokia kalbininkų institucija nesiūlė keisti lietuvių kalbos abėcėlės, asmenvardžių rašybos dokumentuose taisyklių ir nesakė, jog tai nepažeistų lietuvių kalbos sistemos, jos savitumo ir tradicijos, rašybos taisyklių, nemažintų valstybinės kalbos vartojimo, nesiaurintų jos funkcijų.

Lietuvių kalbos raidyne yra 32 raidės. Kiekviena jų žymi atskirą garsą. Lotyniškosios abėcėlės pagrindu susiformavę kitų kalbų vardynai nuo lietuvių kalbos raidyno skiriasi šiais rašybos ir tarties principais: 1) vartojamos naujos raidės, plg. w, q, x ir t. t., 2) vartojamos raidės su diakritikais, kurių nebuvo lotynų kalbos abėcėlėje ir kurių tarimą reikia žinoti kaip ir naujų raidžių, plg. lenkų kalbos ć, ł, ń, ó, ś, ź, ż, 3) vartojamos raidės, kurios sutampa pagal tartį, bet skiriasi rašyba, plg. lenkų Wanagel, Wilkel, Wietnam ir lietuvių Vanaglis, Vilkẽlis, Vietnãmas, 4) vartojamas garsas, kuris rašomas trejopai: garsas k lotynų kalboje prieš u rašytas q, prieš kitus balsius – k ir c, 5) vietoj dviejų garsų (fonemų) ks (gz) rašoma viena raidė x, plg. lotynų exāmen „egzaminas“, lenkų ą, ę tariami on, ėn, 6) vienas garsas žymimas dviem raidėmis, plg. lenkų sz, rz tariami š, ž.

II. Neteisingas įstatymo projekto pristatymas

Projekto autoriai siekia apgauti mažiau patyrusius Seimo narius, rinkėjus, piliečius, nutylėdami, kiek naujų raidžių rašyboje atsirastų, kur jos būtų vartojamos, kaip būtų tariamos, kiek žmonių jas vartotų ir kiek piliečių to turėtų mokytis, kiek tai kainuotų, kokie būtų neigiami padariniai, kiek tai griautų valstybingumą, tautiškumą. Teiginiai skiriasi įstatymo projekte ir paaiškinime.

Lotyniško pagrindo abėcėlių naujų raidžių iš viso būtų apie 150 (latvių k. – 9, lenkų k. – 12 ir t.t.), o naujų tarimo būdų per 50, kuriuos tiksliai būtų neįmanoma išmokti. Visa tai perkeliant į pirmąjį paso puslapį būtų keičiamas tradicinis lietuvių kalbos raštas, abėcėlė ir tarties principai. Norint tai pradėti įgyvendinti, būtina keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją: jos įvadiniame skyrelyje „Lietuvių tauta“ išbraukti ar iš esmės perdirbti sakinį „išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius“, o 14 straipsnį redaguoti maždaug taip: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba su pakeista abėcėle“. Reikėtų keisti ir Valstybinės kalbos įstatymą, Civilinio kodekso 3.282 str.

Dezinformuojama, kad „šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato situacijos, kai Lietuvos Respublikos piliečiai įgyja nelietuviškos formos pavardes, taip pat ir galimybės tokių asmenų pavardes jų pasirinkimu rašyti lietuvių kalbos rašyba arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis“. Visa tai leidžia LR AT 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 3 punktas: „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“.

Neteisingai skelbiama, jog kenksmingas valstybei projektas remiasi „Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) suformuluotomis nuostatomis, kurias prievarta reikalavo rengti kai kurie projekto iniciatoriai. Esą taip rašoma „daugumoje Europos šalių (išskyrus Lietuvą ir Latviją)“ – tai valstybių grupei dar priklauso Anglija, Danija, Italija, Prancūzija, Lenkija. Pase užsirašius asmenvardžius savo kalba, Lenkijoje jie su diakritikais neįtraukiami į valstybės registrą, o visur kitur Tamašauskas rašomas Tomaszewskiu, TamašauskienėTomaszewska (Lietuvoje taip nedaroma). Europos Sąjungoje Rūta Meilutytė rašyta Ruta Meilutyte, o JAV Adamkienė buvo Adamkus, bet niekas dėl to neprotestatvo – tik Lietuvoje kai kam vis blogai.

Įstatymo iniciatoriai aiškina: „tokias kasdienį žmonių gyvenimą apsunkinančias teisines problemas turime kuo greičiau išspręsti“. Tai galima lengvai išspręsti pagal „Talkos“ projektą Latvijos pavyzdžiu, dėl to galima išduoti ir papildomą pažymėjimą, bet dėl 30 ar 300 nepakankamai lojalių Lietuvai piliečių nesidrovima apsunkinti gyvenimą 3 milijonams ir ardyti valstybę. Apgaudami didelę dalį rinkėjų, projekto autoriai esą vadovaujasi negirdėtu TS–LKD rinkimų programos teiginiu. Skelbdami, „jog kai kurie Lietuvos teismai jau yra priėmę sprendimus, tenkinančius Lietuvos piliečių skundus dėl galimybės rašyti originalias pavardes su nelietuviškais lotyniškais rašmenimis asmens dokumentuose“ nutyli, kad tuos prieškonstitucinius sprendimus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisėtai panaikino (leido rašyti papildomame puslapyje). Konstitucinis Teismas panaikins ir šį įstatymą, jeigu jis bus priimtas.

  1. Pradėjo autonomininkai, tęsia liberalai

1991 m. paleidus Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybes, kūrusias teritorinę autonomiją su 3 valstybinėmis kalbomis, užsienietišką asmenvardžių, gatvių pavadinimų rašybą bandoma primesti per Tautinių mažumų, Vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose, Valstybinės kalbos įstatymus. Nuo 2010 m. tą darbą atlieka ir vadinamasis Europos žmogaus teisių fondas (EŽTF). Pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, savo įstatus, jis savo tinklapyje (žr. www.efhr.eu) paskelbė instrukciją „Pakeisk vardą ir pavardę“.

Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt nuotr.

Gavęs duomenų, fondas nemokamai teikia konsultacijas sau naudingiems fiziniams ir juridiniams asmenims: pakeičia asmenvardžius Gyventojų registro tarnyboje ir teismuose reikalauja tai įteisinti dokumentuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017–02–23 d. nustatė, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašyti duomenys gali būti klaidingi: Lietuvoje gimusiam ir augančiam vaikui A. G. – Mickevič 2015–04–28 d. Prancūzijos ambasadoje Lietuvoje išduotas ir Prancūzijos Respublikos piliečio pasas, iki šiol Migracijos tarnybai nepranešus apie įgytą kitos valstybės pilietybę, neatsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ir bylinėjantis dėl savo Lietuvos Respublikos paso užrašo, pažeidžiant LR pilietybės įstatymo 26 str. ir 45 str. 10 dalį. Siekiant įtakoti paskutinį ir neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą 2017–03–05 d. prieš LTV Panoramą organizuota dezinformacija, o teismą pralaimėjus – daromas spaudimas Seimui.

EŽTF grupelės asmenų norai svarbiau negu seniausios iš gyvųjų indoeuropiečių (lietuvių) kalbos sistemos, kalbos ir raidyno savitumo išlaikymas. Privatūs kelių dešimčių asmenų mažareikšmiai reikalai fondui svarbiau už valstybės ir tautos viešąjį interesą, kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimą, teismų sistemos neišbalansavimą bei autoriteto išlaikymą, Konstituciją ir įstatymus. Nepagrįstas ir fondo teiginys, esą Latvijos pavyzdys Lietuvai dėl asmenvardžių rašybos nėra sektinas dėl to, kad JTO Žmogaus teisių komitetas pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 punkto pažeidimą pavardę Raihman rašant Raihmans. Nesąmonė, kad tai yra „priverstinis vardo ir pavardės keitimas“ ir „neteisėtas kišimasis į privatų gyvenimą“. Tai yra tik normalus fleksinės valstybinės kalbos funkcionavimas – slavų kalbose ryšį su kitais žodžiais kitaip nurodo kiti linksniai ir dėl to taip pat turi kitokias galūnes. Be to, piliečiui pageidaujant, asmenvardžio vardininke galūnės jis gali nenurodyti, bet dėl to pats gali susidurti su papildomais nepatogumais: pavyzdžiui, sakinyje Ivanov kviečia Stepanov bus neaišku, kas ką kviečia. Lietuva kaip tik savo įstatymus turi derinti daugiausia su Latvija, nes esame paskutinės baltų kalbos (iš buvusių aštuonių).

Atitaisome apie asmenvardžius skelbtas neteisingas žinias liberalių „intelektualų“, Lietuvo lenkų rinkimų akcijos (LLRA), EŽTF ir kituose raštuose:

Originali istorinių protėvių pavardžių rašyba dokumentuose neturi keistis. Kaip ir kitur, Lietuvoje krikščioniški lietuvių vardai ir pavardės, kilę iš lotynų, graikų, germanų, hebrajų, slavų kalbų (žr. 1 lentelę) ir buvo rašomi „neoriginaliai“, t. y. ne autentiškai (lotynų, graikų, germanų, hebrajų, slavų kalbomis), o pritaikius lietuvių kalbos sistemai, fonetikai, grafikai. Lietuvos asmenvardžiai  iki Lietuvos Respublikos susikūrimo 1918 m. buvo rašomi lotyniškai, LDK kanceliarine kalba, lenkiškai, lietuviškai, rusiškai, vokiškai. Kiekvienoje kalboje asmenvardžiai buvo pritaikomi prie savo kalbos sistemos, bent kiek buvo keičiami, bet nuo to asmenų tapatybė nepasikeitė. Svarbiausia buvo ne rašto kalba, o kaip žmonės save ir kitus vadino. Šios formos įamžintos lietuvių pavardžių žodyne ir yra tikrosios (autentiškos) pavardės, o tariamai „autentiškas“ galima suprasti kaip svetimkalbiuose raštuose iškraipytas jų formas.

Asmenvardis yra privataus žmogaus gyvenimo dalis. Asmenvardis nėra tik „privati žmogaus nuosavybė“ ir nebeatspindi jo ypatybių. Asmenvardis yra tikrinis žodis – kalbos dalis, rodanti žmogaus priklausymą šeimai, kalbai, tautai, valstybei, kultūrai. Jokios „pirminės asmens tapatybės“, individualybės asmenvardis nepateikia ir todėl gali būti keičiamas.

Nelietuviškas pavardes reikia rašyti nelietuviškai. Jos nepriklauso lietuvių kalbai. Mūsų pavardės – Lietuvos kultūros paveldas, susidaręs LDK laikais. Apie 70% Lietuvos piliečių pavardžių nėra 100% „lietuviškos“, bet jos turi bent lietuvių kalbos ar sulietuvintas priesagas, šaknis, galūnes. Ir „nelietuviškiausia“ mūsų pavardė dažnai turi lietuviškų elementų.

Mūsų istoriniai protėviai tik džiaugtųsi, kad jų asmenvardžiai, įėję į gimtosios ir valstybinės kalbos sistemą, bus išsaugoti ir nebebus kėsinamasi prievarta jiems primesti svetimų raidžių, kurias užrašė į Lietuvą atsibastę ir tradicinės kultūros nesupratę svetimi raštininkai. Pakliuvęs į lietuvių kalbą bet koks asmenvardis tampa lietuvių kalbos dalimi: prisitaiko prie jos fonetikos, kirčiavimo, linksniavimo ir blogai, kad priešingos „žinios“ skelbiamos net VLKK vardu.

1 lentelė

Lietuvių krikščioniškų asmenvardžių kilmė (%)

Eil. Nr. Kilmė Vardai Pavardės
1. Lotynų k. 30 19
2. Graikų k. 22 28
3. Germanų k. 20 5
4. Hebrajų k. 11 31
5. Slavų k. 2 15
  Iš viso 85 98

Šaltiniai: Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai. V., 2008, LKI, p. 352–483;
Vilnijos lenkakalbių pavardės. V., 2012, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 249–350.

Originali svetimvardžių rašyba dokumentuose buvo įtvirtinta per visą XX amžių – tai dezinformacija, ieškanti landų Konstitucijai ir tradicinei kultūrai pažeisti. V. Kudirka (Raštai, t. 3, Tilžė, MCMIX, p. 421) kaip tik rašė, jog „kova lotyniškai čekiško alfabeto su lotynišku–lenkišku – kova progreso su konservatyvizmu“ ir siūlė vartoti raides l, v, š, č. S. Narutavičius, kai kurie Mažosios Lietuvos tautinės tarybos signatarai parašus suvingiavo, kaip buvo išmokę nelietuviškose mokyklose. 1918 m. dar nebuvo valstybinės lietuvių kalbos ir neveikė Lietuvos Respublikos įstatymai. Iki 1939 m. nelietuviškos asmenvardžių rašybos nebuvo – tada kaip tik parengtas pavardžių atlietuvinimo įstatymo projektas, lietuviški Vilniaus krašto vardyno sąrašai. Tradicinė vardyno rašyba išsaugota per visas okupacijas. „Dabartinė lietuvių kalbos gramatika“, žodynai to nepaneigė. Sovietiniuose dokumentuose lietuviški asmenvardžiai būdavo tik perrašomi rusiškomis raidėmis (pridedant nebūdingą tėvavardį).

Kas šešta santuoka yra mišri, t. y. lietuvė išteka už užsienio piliečio. Lietuvoje išteka ne vien lietuvės, lietuviai taip pat veda. Dalies užsieniečių pavardės visiškai atitinka lietuvių kalbos abėcėlę, dalis tautiečių pasilieka savo (mergautinę) pavardę. Taigi svetimos raidės gali dominti tik apie 2% tautiečių ir nedemokratiška mažumos norus primesti daugumai. Lietuvos Respublika dėl asmenvardžių rašybos nepažeidžia jokių sutarčių. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija asmenvardžius leidžia rašyti pagal šalių teisinės sistemos nustatytas sąlygas (11 str.) ir reikalauja nepažeisti daugumos gyventojų teisių (20 str.), ypač valstybių suvereniteto, lygybės, teritorijos vientisumo ir politinės nepriklausomybės (21 str.). Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis įpareigoja gerbti valstybių suverenumą, teritorijų vientisumą, nesikišti į vidaus reikalus (1, 2 str.), vartoti vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį (14 str.).

Lietuviškos kilmės pavardžių rašyba Lietuvoje. Europos žmogaus teisių fondo direktorė Malgožata Wardyn Lietuvos Seimui savo vardą rašė lietuviška rašyba (ž), o pavardę – lenkiška (w) ir nurodė su vyru Lenkijos piliečiu gyvenanti Nyderlanduose. Ji daugiausia bylinėjosi dėl savo pavardės rašybos ir kitus skatino tai daryti. Bet jos pavardė yra lietuviška (*Vardin-is, plg. Vard-in-ãvičius, Vard-ỹs) ir čia raidė v labiau tiktų negu w. Bet žmogus pats gali rinktis ir antrame paso puslapyje  galės rašytis kaip nori.

Pavardės kilmė gali ir nieko bendro neturėti su žmogaus tautybe. Pavyzdžiui, Mick-ẽvič-iaus pavardė greičiausiai kilusi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kanceliarinėje kalboje ir paplitusi Lietuvoje, Gudijoje. Lenkiškos kilmės ir tautybės ši pavardė nerodo, todėl Lietuvoje gyvenančiam gerbiamo Adomo Mickevičiaus proproanūkiui irgi nevertėjo dėl to labai rūpintis.

Fondas bylinėjosi ir dėl lietuvio bei Kazachstano pilietės vaiko, gimusio Šveicarijoje, pavardės Felix. Tokios ar panašios pavardės „Lietuvių pavardžių žodyne“ nėra ir negalėtų būti. Yra labai reta pavardė Felèckis (LPŽ I 589) ir populiaresnė Pelikỹs (dar plg. lenkų Felik, gudų Фелiкс), kuri gali būti kilusi iš baltiškos pavardės Pẽlis (LPŽ II 426). Neaišku, kodėl lietuvis Lietuvoje turi rašytis nelietuviškai ir kas jo pavardę iškraipė.

  1. Kada pagerės Lenkijos santykiai su Lietuva?

Trijų svarbiausių Lenkijos institucijų patarėjas P. Žuravskis nurodė 6 reikalavimus Lietuvai: 1) plėsti lenkišką švietimą, lenkiškai rašyti 2) pasuose ir 3) Lietuvos vietovių pavadinimus, 4) kompensuoti lenkams Vilniaus regiono žemės privatizacijos „skriaudas“, 5) Lietuvo lenkų rinkimų akcijai sumažinti rinkimų barjerą, 6) Vilniaus apskrityje remti ne lietuvišką, o lenkišką spaudą ir televiziją, 7) nedaryti kliūčių naftos koncernui „Orlen“ („Lietuvos rytas“, 2017–03–18, p. 10) ir 8) sostinėje kalbėti angliškai.

Lenkijos Seimo narys R. Vinickis (Winnicki) per Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos vadovų susitikimą 2017–03–27 d. išplatino kreipimąsi su dar 2 papildomais reikalavimais: tik iš Lietuvos reikalauti dar „griežčiau“ laikytis 9) Lenkijos ir Lietuvos sutarties, 10) ES tautinių mažumų konvencijos.

Lenkijos vadovų patarėjas išdėstė neteisingas nuostatas, dėl kurių jokios valstybių derybos nebeįmanomos: 1) ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė Vilnius esą nėra baltų žemių miestas, 2) Lenkija jo 1920–1939 m. neokupavo, 3) LDK buvo rytų slavų valstybė, 4) Vilniaus krašte nuo 14 a. lietuviai lenkėjo tik savanoriškai, 5) 1918 m. Lietuva „suskilo“ į Kauno Lietuvą, vidurio Lietuvą ir Baltarusiją, 6) Vilniaus krašto lenkai Lietuvoje „atsidūrė ne savo noru, o Maskvai nustačius kitokias valstybės sienas“.

Kol Lenkijos valdininkai laikysis tokių nuostatų, valstybių santykius pagerinti būtų sunku. Kad derybų pradžia būtų prasmingesnė, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi užsakyti trumpą enciklopedinį leidinį minėtomis 6 temomis lietuvių, lenkų, anglų, rusų, latvių kalbomis. Lietuvos Respublikos atkūrimo šimtmečio proga toks leidinys būtinas Lietuvos, Lenkijos, ES institucijoms.

III Išvados dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP–535

1. Įstatymo projektas netiesiogiai siūlo keisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlę, kalbos sistemą, rašybos ir tarties principus: a) prie 32 lietuvių kalbos raidžių pridėti dar apie 150 lotyniško pagrindo rašmenų (su diakritikais), kurie per užsienio valstybių okupacijas buvo pridėti lietuvių protėviams ir kuriuos turi užsieniečiai bei asmenys be pilietybės, b) asmenvardžius kraipyti pagal Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, juos perkeliant iš dabar esančio nepagrindinio dokumentų įrašo į pagrindinį įrašą.

2. Įstatymo projektas siūlo siaurinti valstybinės kalbos funkcijas (įvedant daugiakalbystę), pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3, 10, 14 straipsnius, Vyriausiojo Lietuvos administracinio teismo sprendimus asmenvardžius užsienio kalba rašyti tik papildomuose piliečių dokumentų įrašuose: a) užsienietiškai rašyti ne tik asmens dokumentuose, bet ir visuose kituose dokumentuose, b) pagal dokumento šaltinį asmenvardžius paraidžiui nurašius nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis Vyriausybei parengti ir įgyvendinti registrų bei valstybės informacinių sistemų pertvarkos veiksmų planą (projekto 2 str. 3 d., 4 str. 1, 2 d., aiškinamojo rašto 2, 4, 11 punktai), c) toliau tas formas privaloma būtų vartoti rašomojoje ir šnekamojoje valstybinėje kalboje.

3. Projektas pažeidžia Lietuvo Republikos Konstitucinio Teismo, VLKK išaiškinimus, Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11, 20, 21 str., Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 14 str., Lietuvos ir Latvijos vyriausybių suderintas bendradarbiavimo perspektyvas: „Lietuva ir Latvija, per amžius būdamos šalia, buvo ir yra susijusios daugeliu saitų […] Mes, būdami Baltijos šalių ir vieninteliai baltų tautų atstovai, turime bendradarbiauti ne tik dėl istorinių ir geografinių priežasčių. Svarbu suvienyti pastangas ir sutelkti išteklius siekiant tinkamai atsakyti į šiuolaikinius iššūkius“ (Ministrai Pirmininkai A. Kubilius, V. Dombrovskis).

4. Aiškinamojo rašto 5, 13 ir kituose punktuose dezinformuojama, jog sudarius teisines prielaidas dokumentuose „nelietuviškus“ vardus ir pavardes rašant nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis jokių neigiamų pasekmių (t. y. padarinių) nenumatoma, tai neatsilieps kriminogeninei padėčiai ir dėl to nėra gauta specialistų vertinimų. Nutylimos 2014–04–25 d. profesionalių kalbininkų diskusijos išvados, Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos sprendimas, profesorių Z. Zinkevičiaus, A. Butkaus, V. Labučio, A. Paulauskienės, A. Piročkino, P. Kniūkštos ir kitų tyrinėjimai, straipsniai, panašių įstatymų projektų recenzijos. Su šiais duomenimis nesusipažinę Seimo nariai buvo apgauti, esą tokia asmenvardžių rašyba yra tik Lietuvoje ir Latvijoje, nutylint tikrąją padėtį Lenkijoje, Danijoje, Anglijoje, Italijoje, Prancūzijoje, JAV ir visur kitur.Jokia profesionalių kalbininkų (lituanistų) institucija nesiūlė keisti lietuvių kalbos abėcėlės, Lietuvos asmenvardžių rašybos taisyklių ir neskelbė, kad užsienietiški intarpai nepažeistų lietuvių kalbos sistemos, jos savitumo ir tradicijos, rašybos, tarties, morfologijos, sintaksės taisyklių, nesiaurintų valstybinės kalbos funkcijų. Joks kalbotyros žinovas nesiūlė nulietuvinti pavardžių, kurios dabar kaip tik dažnai yra autentiškesnės (originalesnės) negu svetimkalbių rašytuose teksuose. Vardinio sutuoktinė reikalauja ją rašyti Wardyn ir jai nepatariama Lietuvoje lietuviškų (baltiškų) asmenvardžių nekraipyti (plg. Vardỹs, Vardin-ãvičius ir t. t.).

Asmenvardžių rašyba Lietuvos Respublikoje atitinka ES ir tarptautinius standartus. Jokie įstatymai ir sutartys nereikalauja keisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės, rašybos ir tarties principų.Lietuvių kalba turi 32 raides visiems garsams užrašyti: viena raidė žymi vieną atskirą garsą. Kalbose, vartojančiose lotyniško pagrindo abėcėlę, yra dideli tarties, rašybos, net ir raidžių skirtumai. Lotynų kalboje w iš viso nebuvo, ispanų kalboje po q raidė u netariama (qui = ki), o x prieš priebalsius tariamas s. Lietuvių kalboje yra nepriimta tą patį garsą žymėti skirtingomis raidėmis.Krikščioniškos, nelietuviškos kilmės lietuvių vardai ir pavardės yra kilusios iš 10 kalbų, bet jų abėcėlių ir tarties principų nesilaikoma. VLKK numatytos kai kurios užsieniečių asmenvardžių rašybos išimtys yra nepagrįstos: jos neatitinka lietuvių kalbos sistemos ir dėsnių, prieš profesionalių vardyno specialistų ir daugumos piliečių valią yra padarytos dėl kai kurių Seimo narių spaudimo ir turi būti patikslintos.

5. Kompromisas – informaciją užsienio kalbomis apie asmenvardžius skelbti papildomuose dokumentų įrašuose. Šį projektą palaikė per 100 000 Lietuvos piliečių: 70 000 parašų surinko Talka valstybinei kalbai ir 30 000 parašų – Taryba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ginti. Objektyvios žinios apie asmenvardžius informacijos priemonėse dažnai yra blokuojamos, todėl šiuos siūlymus prašome aptarti Seimo frakcijose, Vyriausybėje, VLKK.

Tolimesniam projekto svarstymui siūlyčiau pasirašyti peticiją skirtą Lietuvos Respublikos Seimo nariams „Apginkime valstybinę lietuvių kalbą“

Autorius yra „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

26 komentarai

  1. pensininkas:

    Atmesti, būtinai atmesti. Nereikia taip sparčiai naikinti Lietuvos valstybingumo. Ką nepadarė okupantai per 50 metų
    , mes ją baigiame sunaikinti per 25 metus. Košmaras.

  2. Žemyna:

    A.Kubilius įsitikinęs, kad „tai pirmas žingsnis, kuris leis TOLESNIUS veiksmus“
    – įdomu, įdomu, ką TAUTOS SĄSKAITA kaimynams prižadėjo (negavęs tautos sutikimo!!!) dosnusis dovanų karalius? Ar tikrai jo pažadai neturi ir kitų Konstitucijos ir įstatymų pažaidų požymių… (Šis atvejis dar kartą patvirtina, koks kenksmingas šaliai yra tautos atstovų Seime rinkimas „urmu”, partiniais sąrašais! )
    Tomaševskininkų teisininkė numato, kad priėmus projektą „atsiras prielaida IŠPLĖSTI nelietuviškų pavardžių rašybos TEISĘ“.
    Gal garbiosios E„ŽT“F damos pirma kad ir toje pačioje Lenkijoje pasipraktikuotų, kad tos šalies pasai, gimimo liudijimai ir t.t. su nelenkiškomis pavardėmis veiktų ne vien parapijoje, kur žmogutis gyvena, kad būtų lygiateisis su kitais pasais? Lenkija ir jos biudžetas galingesni už lietuvių biudžetą, gal nebankrutuos nuo sumų, kokių neišvengiamai pareikalaus .
    Dar jos gali pabandyti tai padaryti „pažangiose, civilizuotuose“ šalyse (kad mes, necivilizuotieji, iš jų pasimokytume). Nes šiaip tai Vakarai įrašo tik tas raides, kurios „telpa” ir į jų raidyną, t.y. atmesdami svetimus diakritikus, ir pavardė apskritai praranda bet kokios tautinės kilmės požymius. …
    Dar garbiosioms ir didžiai raštingoms, išsilavinusioms, didžiulį specifinių mokslo sričių žinių ir patirties bagažą turinčioms E„ŽT“F ponioms derėtų prisiminti, jog pasas neskirtas jo savininko skoniams ir įgeidžiams tenkinti. Jo paskirtis kita, ir visai NEŽAISMINGA – valstybės išduodamas pasas turi tarnauti valstybės, kurios pilietis jis yra, vykdomoms funkcijoms ir netrukdyti susijusiems tarnautojams, pareigūnams ir piliečiams jas vykdyti.
    Būtent valstybės atliekamos funkcijos VISŲ PIRMA apsprendžia, kaip turi būti tvarkoma jos raštvedyba, kaip turi būti rašomi JOS PILIEČIŲ dokumentai. Pilietis, gaudamas pasą, kartu prisiima PILIEČIUI PRIVALOMUS įsipareigojimus, būtent ŠIOS, o ne kitos valstybės įstatymų gerbimą ir jų laikymąsi. Todėl pasas negali kaitalioti savo pavidalų, kaip damų plaukų ar nagų spalva, nes nuo to nukentės ir patys paso savininkai (ir ne tik šiandien, bet dar ilgai ateityje, kai jų pačių gyvų nebebus). …
    Dar verta prisiminti, jog okupantas ateina ir išeina, keičia vienas kitą, ir neduok Dieve, kai kažkam nepakanka stuburo apginti bent archyvų ir registrų teises, kad, per besikeičiančias valdžias ir santvarkas nenukentėtų „mažojo žmogaus” interesai, kad nereiktų spręsti begalinių kryžiažodžių spėliojant, ar čia tikrai tu ir tavo šeima bei giminė, ar tik dar vieno diplomuotų beraščių „kovotojų už …” anarchistinio išpuolio padarinys…

    Beje, įdomios laidos klausiau – apie tai, kad Vakarų pasipiktinimas ES ir iš to kyla, kad RINKĖJŲ NERINKTOS, todėl nei jų, nei šalių KONSTITUCIJŲ NEĮGALIOTOS, TEISIŲ tam NETURINČIOS INTERESŲ GRUPĖS pradėjo Vakarų ir ES UŽVALDYMO žygį, kad jos per Briuselį prievartauja nacionalines valstybes. Kad vyriausybės įvairiais gąsdinimais, ekonominiu ir kt. spaudimu VERČIAMOS pasirašyti, o parlamentai verčiami ratifikuoti tokių, nežinia kieno išlaikomų grupuočių priimtus dokumentus (konvencijas, deklaracijas, chartijas ir t.t.), nors NETURI JOKIO TEISINIO PAGRINDO ĮPAREIGOTI valstybes, kad šios ratifikuotų ir vykdytų jų susigalvotus nutarimus!
    Tos destruktyvios organizacijos PRIMETA savo DIKTATĄ, KĖSINASI Į DEMOKRATIJOS PAGRINDUS, nes parlamentai tampa ne savo piliečių, o štai tokių grupuočių valios vykdytojais. O Briuselis, deja, neturi stuburo, pasiduoda jiems ir jų demagogijai, tuo keldamas pavojų valstybėms, nes savo istoriją, savo tautines tradicijas, kultūros paveldą turinčios šalys, verčiamos niveliuotis pagal tokių grupuočių įgeidžius, praranda savo tautinę tapatybę.
    O pabaigai primenu, kokius kryžiažodžius tenka spręsti,
    – užrašant ar pagal skambesį ieškant ne valstybine kalba užrašytą tai, ką girdi, arba
    – tariant tai, ką matai užrašytą:
    RAŠOMA ————- TARIAMA
    …. ↓ ……………………….. ↓ ……
    Fhón ← ————— → Aon
    M’fhón ← ———— → Maon
    Séimhigh ← ——— → Šeiva
    Tiocfadh ← ——– → Čioku
    Kam ateitų į galvą, jog Fh = A, o cfadh = u ?

    • Pikc:

      Gerai, stipriai surašyta. Tiesa, dėl to paskutinio airiško žodžio nesu tikras (jei čia apie tą patį iš IRA šūkio) – ar neturėtų būti “tiocfaidh” ir būti tariamas kaip “čioki”? Bet čia smulkmena.

      • Žemyna:

        Pšeprašem naimocniej, bet ir ašen ne airė. Paėmiau tai iš čia:
        forvo.com/user/Donatas/
        Dešinėje yra trikampis ženklas. Spaudžiam ir klausom, kaip skamba kairėje parašytas žodis .
        Galima įrašo autoriaus slapyvardį šalia ženkliuko paspausti, nukeliauti į jo paskyrą, daugiau įrašų išklausyti.
        Pagrindinio svetainės puslapio apačioje galima ir kitų kalbų susirasti, pasiklausyti DAUGYBĖS tokių, apie katras žalio supratimo neturime, nors jos rašo lotynų abėcėlės pagrindu sukurta abėcėle (o „teisių gynėjai” įsivaizduoja, jog tai būtų tik anglakalbių pavardės?.. 🙂
        Norintiems LT pilietybės, bet be lietuvių (kalbos?), nesvarbu, KIEK darbuotojų (ne tik valstybiniame sektoriuje!) turės susidurti su šiuo košmaru, kai neturi supratimo, nei kokia kalba, nei kas čia parašyta… Ir ne tik darbuotojai su tuo susidurs. Net ir to paties „gynėjo” pensininkė babytė sugalvos išnuomoti kambarį, ir susidurs su asmeniu bei tokiu jo pasu, tokiais asmens dokumentais. Na, ir kas, kad jis parodys jai pasą ar leidimą gyventi, jei ji nežino, kaip ta pavardė SKAMBA ir negali įsitikinti, jog tikrai taip, kaip jis sako? O gyvenimas gali net labai prispirti tai žinoti, jei išaiškės, jog tai koks nors paieškomas asmuo, jog jo lietuviškasis dokumentas išduotas tobulo padirbinio pagrindu…
        Pasas tam ir yra, kad būtų viskas numatyta, kad jis ir tapatybę nustatytų, ir žmogaus interesus apsaugotų, bet ne tik jo, o visų pirma – valstybės ir jos kitų piliečių… Pasas jokiu būdu nepriklauso išskirtinai paso turėtojui ir nėra jo privatus reikalas (be reikalo laiko save paso SAVININKU – visų šalies pasų savininkė yra juos išdavusi valstybė!)
        2K siūlomas variantas – puiki, lyg sąmoningai kuriama galimybė asmenybes falsifikuoti, nes, lotyniškomis raidėmis parašytos, net ir labai skirtingai skambančios (nes skirtingos kilmės), pase ir registre jos atrodys visiškai vienodai…
        Tie, kas kelia triukšmus, galvoja tik apie save – kaip jie grožėsis „pagaliau, pagaliau, pagaliau!!!!!!” nelietuviškos pavardės raidžių išraitymais… O pagal 2K bus ne taip – pase ji bus nutautinta, nors pavadinta, jog lotyniškos abėcėlės raidėmis, tačiau pripažinkime, jog tai bus grynai angliškas įrašas – taip, kaip pratusios tos skrydžių bendrovės iš kurių 2K ir kiti 70 visų mokslų akademikai pavyzdį ėmė… …

  3. Vilniukas:

    Pasak klasiko, kažkas blogai lietuvių karalystėj…

  4. markas:

    Belieka palinkėti, kad tiems 70 naudingų idiotų ir tiems, kurie dar tik žada prisijungti prie jų, pakliūtų į rankas šis straipsnis.

    • Žemyna:

      Sufalsifikuotų pavardžių idėjos stūmikų pavardės su visais adresais čia išvardytos, komentare „SIGNATARŲ” ADRESAI:

      http://alkas.lt/2017/04/10/l-astra-kaip-vykdoma-politine-prekyba-lietuviu-kalba/?comments#comments

      Labai patogu jiems visiems po „pagiriamąjį” žodį tiesiai iš to puslapio išsiųsti: PASPAUDŽIAT pabrauktą pavardę ir iš anksto parengtą „padėkos partijai ir vyriausybei” tekstą „Copy+paste” į atsidariusią pašto programą.
      Sėkmės darbuojantis!
      Kas mokate paišyti, galima laiptinėje pakabinti savadarbį plakatą, iš kurio rūsčiu žvilgsniu į kaimynus žvelgsite, o jame dar ir tekstas „O tu jau parašei Seimo „naudingiesiems?!!” (taip, taip, plagiatas)
      Arba iš to puslapio su L. Astros straipsniu išspausdinkite adresų tiek lapelių, kiek laiptinėje yra pašto dėžučių, ir įmeskit kiekvienam kaimynui, kad turėtų po ranka…

      • markas:

        Ačiū. Jau parašęs savais argumentais ir atsakymus gavęs tik(!) iš dviejų – maldeikienės ir pupinio. Su maldeikiene dar pora laiškų persimetėme, kol ji nenutraukė, tardama: “nepykit, manau tiesiog norite trolinti ir tai puikiai darote”. Apie ką galima kalbėti? Gailiuos, kad savo tikru vardu ir pavarde siunčiau. Nes dabar turiu geresnius ir labiau išgrynintus argumentus, o antrą kartą jie nebeskaitys. Noriu siųsti keletui iš kitų 70, kurie dar tik žada prisijungti prie tų jau minėtų 70 naudingų idiotų. Dar, tiesa, Prezidentei laišką siunčiau, nes Prezidentūros tinklapyje yra tokia forma suteikta.

  5. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Grupei “Talka”.
    Raidės QXW lietuviškame dokumente nedera.
    14 straipsnis
    Valstybinė kalba – lietuvių kalba.

  6. Už lietuvišką rašybą:

    Labai geras straipsnis. Garbė lietuvių kalbos vardyno specialistui, dr. K. Garšvai ir Lietuvių kalbos institutui, kad nepasiduoda Kubiliaus, Kirkilo, LLRA bei liberalų spaudimui. Ir gėda Lietuvių kalbos komisijai, jos pirmininkei D. Vaišnienei, kurie leido tris išimtis. Tos išimtys ir sukėlė erzelį bei tolimesnes diskusijas. Jokių išimčių negali būti, vardai ir pavardės turi būti rašomos tik per 100 metų galiojančios abėcėlės raidėmis.
    Kažkodėl autorius neįvardino šio ypač kenksmingo įstatymo iniciatorių- tai Konservatorių partijos nariai atkartojo A. Kubiliaus ankstesnį projektą, šalia 20-ties savo partiečių, pritraukė pasirašymui visus liberalus, socdemus, dalį naujokų valstiečių, kurie artimi premjero sparnui. Pirmųjų pasirašusių penketukas daug pasako: tai TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis, M. Majauskas, E. Zingeris, M. Adomėnas, M. Navickienė… kas nori žinoti visų pavardes įveskite įstatymo numerį į teisės aktų paiešką ir pamatysite patys visus 70 dešimt. Sako, kad jau keletas atsiėmė savo parašus, gal būt…

    • Žemyna:

      Norėčiau tarti žodį už D. Vaišnienę.
      Tiesa sakant, man atrodo, jog ir ji, ir VLKK savotiškai IŠDUOTOS tų, kam TAUTOS interesai turi būti PIRMOJE vietoje. Atrodo, jog nei ji, nei VLKK negauna reikiamos dalykinės paramos nei iš valdžios, nei iš kolegų, nejaučia ją stiprinančio jų užnugario! Tokį bent įspūdį paliko paskutinė mano matyta LRT laida su ja – „Teisė žinoti” , kur DV buvo pasodinta lyg ant kaltinamųjų suolo ir viena turėjo atsimušinėti nuo agresyvaus „prokurorių” puolimo. Ir tai NACIONALINĖJE(!!!) TV…
      Ar tie, kas padeda politikams psichologiškai pasirengti ginti valstybės interesus, padeda ir VLKK pasirengti tokiems susitikimams? Ar gal jie net nesuvokia, kad tai BŪTINA? Susidaro įspūdis, jog Seime vyrauja požiūris, kad tokie susitikimai, jos kalba, argumentai – tai jos PRIVATI problema, o ne MŪSŲ VISŲ, ne VISAM PARLAMENTUI VIENO IŠ SVARBIAUSIŲ VALSTYBĖS INTERESŲ GYNIMAS! O po paskutinio „70 signatarų” išpuolio prieš valstybinę kalbą, po kurio iš esmės visiems 70čiai iš karto turėjo būti apkalta surengta…
      Gal bent sykį protesto renginius prie Seimo pakeiskime jos palaikymo, dvasinio pastiprinimo renginiu prie VLKK?
      Dėl „išimčių”. NE DV JŲ AUTORĖ. Ji neturi įgaliojimų atšaukti TARPTAUTINIU mastu patvirtintų teisinės raštvedybos taisyklių! Tiesiog žurnalistai, painiodami, kas, kur ir kaip, klausinėjo ją teisinių dalykų, o ji atsakė kaip kalbininkė – tiek, kiek kalbininkui būtina tai išmanyti, kad nepadarytų klaidos, žinotų, kaip spręsti tokius atvejus.
      Klasikinė teisinė raštvedyba Vakarų šalyse visuotinai laikosi principo, jog įrašai asmens dokumentuose daromi TIK pagal ŠALTINIO duomenis, nurašant taip, kaip jame parašyta (pvz., gimties liudijimas – pagal tėvo pasą; pasas, brandos atestatas – pagal gimties liudijimą; aukšt. mokslo diplomas, tarnybinis, vairuotojo pažymėjimas, ir kt.- pagal pasą…). Žmonos pasas išduodamas pagal santuokos liudijime įrašytą sutuoktinio pavardę. Vėliau leista rinktis ir kitokią santuokinę pavardę, tačiau santuokos sudarymo metu ji turėjo būti įrašyta santuokos liudijime ir registruota santuokų registre.
      Tai seniausiai pasiteisinusi teisinė praktika, ji padeda ir valstybei, ir teisėsaugai, ir notarams, ir pačiam žmogui. Principas veikė pakankamai patikimai iki pr. a. dėl pasaulinių karų prasidėjusios masinės žmonių migracijos, vėliau dar – dėl turizmo (ypač, kai Europa susitarė dėl bendros rinkos, dėl darbo migrantų). Su visu tuo pasipylė ir TARPTAUTINĖS santuokos. Jos tapo ne tik MASINIU reiškiniu, bet ir teisėjų, notarų, antstolių, policijos, pasienio bei kt. tarnybų GALVOS SKAUSMU, nes ir tarptautinės skyrybos, ir SKOLOS, ir tarptautinės aferos irgi tapo masinės. Teisėjai tarptautinių santuokų nutraukimo bylas priskiria prie pačių sunkiausių. Ypač sudėtinga, kai prasideda tarptautinės vaikų ir turtų dalybos. Žinoma, sudėtingas ir svetimšalių bėglių tapatybės nustatymas.
      Todėl tarptautinis teisininkų pasitarimas žengė dar vieną žingsnį – nusprendė, kad būtų rašoma pagal ŠALTINĮ ir TARPTAUTINIŲ SANTUOKŲ atveju, nors tai ir nebus šalies, kur gyvena, valstybinė kalba. Tačiau tai galioja tik rašant PAGAL ŠALTINĮ, kuris paprastai išduodamas vyro šalyje (nes dažniausiai visa šeima gauna jo pavardę). Taip nuspręsti teisininkus privertė stipriai padidėję masinės migracijos mastai, kai tampa labai sunku nepadaryti klaidų, nustatant asmens tapatybę, sprendžiant skirtingų pilietybių sutuoktinių turtinius ginčus, pripažįstant asmens teises į paveldą ir kt., o taip pat ir tarptautinių nusikaltimų atveju.
      Deja, šis nutarimas gal palengvino teismų darbą su migrantų ir tarptautinių santuokų dokumentais, tačiau nepaprastai APSUNKINO darbą su valstybės standarto neatitinkančiais dokumentais ŠALIES VIDUJE visiems, kam pagal darbo ar privačių santykių pobūdį tenka su neįskaitomais, todėl neinformatyviais dokumentais susidurti. Todėl Vakarai buvo priversti PUSIAU laikytis šio nutarimo – rašyti tik tokias svetimas raides, kurios „telpa ” į tos šalies valstybinės kalbos raidyną. Filmuose matėme komiškų situacijų, kai žmogus priverstas ne tik ištarti savo pavardę, bet dar ir padiktuoti po vieną raidę, kaip ją reikia rašyti…
      Šią problemą profesionaliausiai ir ūkiškiausiai išsprendė Latvijos pasų įstatymas – nepakenkiant valstybės funkcijoms originaliai parašytus svetimvardžius tik tada galima įsileisti į pasą, jei pase ir kt. asmens dokumentuose savo vietą išsaugo ir savo funkcijas atlieka valstybinė kalba. Taigi – nelatviškoms pavardėms – dvikalbis pasas (jei yra šaltinis, ir jei pilietis pageidauja turėti nestandartinį valstybės pasą). Manau, jog nestandartinio paso piliečiams kaina turi padengti jo savikainą, nes ir šiandien ir ateityje jis pareikalaus kone dvigubai daugiau darbo, kitų sąnaudų, papildomų specialistų dėmesio…

      • Kemblys:

        ‘Žemyna’ straipsnių rašyti nemoka, o atsiliepimų jau nesugeba…

        Manau, visi, kurie čia paklodėmis lieja savo išmintį po kažkieno straipsniais, turėtų pamąstyti ar kas nors juos skaito! Atsiliepimai būtų prasmingi, jei suburtų tokių pačių pažiūrų žmones tolimesnei veiklai.

  7. jo:

    Kas galėjo pagalvoti, kad po 27 nepriklausomybės metų būsime atėję į tokį valstybingumo degradavimą, kad Seime daugumą sudarys asmenys ieškantys būdų kaip apeiti konstituciją ir įgyvendinti svetimos valstybės plėtimosi strategiją, pagal kažkokio Žuravskio ir Grajevskio diktatą…
    Beje, šitą Lenkijos norą 8) Lietuvos sostinėje kalbėti angliškai autorius neteisingai parašė. Ten Grajevskis ir Žuravskis pateikia angliškai kalbančių Škotijos ir Airijos sostinių pavyzdžius ir Lietuvai siūlo sostinėje kalbėti lenkiškai… Ir nemanykite, kad tai visai nerealu – mūsų kirkilai ir kubiliai įteisinę lenkišką pavardžių rašybą nesėdės juk be darbo, tikiu, kad jie stengsis įgyvendinti ir kitus Lenkijos patarėjų nurodymus.

  8. Kubilius , Skvernelis , Valatka , Bumblauskas etc ,klausia::

    Garšva? Kas čia toks? Kodėl kišas ne į savo reikalus?

  9. Kiemsargis:

    Štai pakistaniečiai Ukmergėj atidarė piceriją “Radžos pica”. Čia ištrauka iš “Delfio: “Be įmonės direktoriaus Zeeshan Alikhan Khan, Ukmergėje įsteigusio UAB „Radžos pica“, yra keli kiti kavinės savininkai – Rizwan Lodhi Khan ir Imran Maqsood. Taip pat įdarbinti dar du jų žemiečiai – Syed Aliahmad Muzaffar ir Salman Razakhan Khan”. Visur , kur begūglinčiau, šitų PAKISTANIEČIŲ , gyvenančių LIETUVOJE ,vardai pavardės užrašyti ANGLIŠKAI. Kaip tai suprast?

    • Šiaip:

      Labai paprastai – pasitaikė raštingas redaktorius ir užrašė pavardes neiškraipydamas. Tas gerai yra.

    • Žemyna:

      اسلامی جمہوریت پاکستان ar Islāmī Ǧumhūriya-i Pākistān ?
      Nežinau, kaip būtų teisingiau, geriau:
      – ar viena iš šių abėcėlių teksto autoriui rašyti (tada siūlyčiau pirmąjį variantą rinktis – ko gero, jam tai lengviau sektųsi, negu lietuviškai rašant ),
      – ar valstybine kalba rašyti nemokančių prie žinių sklaidos neprileisti…
      O gal mačytų tokios baudos, po kurių tokie „žurnalistai” savo užkrato neplatintų?
      Dėl vardų, lietuviškame tekste parašytų anglų k. – tai tik rodo žiniasklaidos savininkų raštingumo ir kultūros lygį, jo pagarbą sau pačiam bei skaitytojui, lojalumą savo valstybei ir tautai. Ir net jo praktiškumą. Kokia nauda skaitytojui iš nepaskaitomų žodžių?
      Gražiai mums įgėlė TV laidoje DB(!) Prekybos rūmų vadas, nusistebėjęs, kodėl mūsų gatvėse iškabos parašytos NE SAVO žmonėms, ne lietuviškai, o tik užsieniečiams suprantama kalba…
      Jei rašai lietuviams, tai VISAS tekstas turi būti jam suprantamas, tyliai ir garsiai paskaitomas. Juolab, kad šiais laikais internete yra kur patikrinti, kaip skamba, ir pagal skambesį tekste parašyti.

      • Šiaip:

        Na ir kvaila gi tu. Tai, pirma, reiškia, kad žiniasklaidos savininkai skaito „Lietuvių kalbos gramatiką (kitaip nei Žemyna). Antra, kokio gi bedurnumo reikia būti, kad nesuprastumei lotynų raidyno prasmės Vakarų Europos kultūroje ir tradicijoje ir prilygintumei juos velniai žino kokiems arabiškiems rašmenims. Beje, jums artimesnė turėtų būti kirilica, kitą kartą nesikuklinkite taip.

        • Kiemsargis:

          Klausimas Šiaip. (Gal Šiaipui , gal Šiaipei). Perskaitykit man GARSIAI(pagal Lietuvių kalbos gramatikos taisykles) ši trumpą sakinuką: “Bakingamo rūmuose Włodzimierzas Cimoszewiczius ,Jeanas Claudeas Junckeris ir Nguyễnas Ái Quốcas pasirašė susitarimą.”

  10. Algimantas:

    Gegužės 9 d. Seimas numato svarstyti Lietuvos respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.
    Šis projektas yra akivaizdaus skatinimo pažeisti LR Konstituciją kėslas ir 70-čiai Seimo narių, inicijavusių šį projektą, skatinimas sulaužyti Seimo nario priesaiką kėslas.
    Jei Lietuvos valstybės Konstitucija 70-čiai Seimo narių tėra nereikšmingas, o Seimo nario priesaika – kosmetinė įsitvirtinimo Seimo rūmuose apeiga, toks projektas galėtų būti svarstomas ir net priimamas, žinoma, kitos, nedraugiškos valstybės vardu.
    Tačiau veiksmas Vyksta Lietuvoje. Todėl, užuot svarsčius patį projektą, už Konstitucijos pažeidimo ir Seimo nario priesaikos sulaužymo skatinimą, Seimas nedelsiant turėtų inicijuoti apkaltą visiems, pasirašiusiems minimą projektą. Jei šis seimas tebėra LR Seimas.

  11. Kiemsargis:

    Kažin ką šiandien Skwernelis su Beatą Šidlo Taline aptarė?

  12. Žemyna:

    Rytoj spręs dėl PASO projektų:
    Prisiminkite, KAS DAR NENUSIUNTĖT LAIŠKO QWX „signatarams”?
    Jų adresai komentaruose po L. Astros straipsniu:
    „L. Astra. Kaip vykdoma politinė prekyba lietuvių kalba”
    Tiesiai iš čia paspaudžiat seimūno adresą ir atsivėrusiame pašto langelyje Copy+paste būdu įklijuojate savo nuomonę.
    Ir taip vieną po kito. Kažkiek laiko pareikalaus, bet kas, jei ne mes?.
    Smagaus darbelio!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *