A. Kirkutis, D. Kepenis. Viename puode sveikata, fizinė kultūra,  kūno kultūra ir sportas. Ką išvirsime? (1)

Algimantas Kirkutis ir Dainius Kepenis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Algimantas Kirkutis ir Dainius Kepenis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Mūsų šalyje visuomenės ir pavienių žmonių fizinį aktyvumą reglamentuoja  Lietuvos Respublikos  Kūno kultūros ir sporto įstatymas. Šiuo metu Seime yra pristatytas  Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas. Tai pažangus mėginimas sureguliuoti daug ginčų keliančią veiklos sritį. Nors  jau seniai yra aišku, kad ši sritis turi būti peržiūrima iš esmės, deja, kol kas pateikiama tik visa eilė kosmetinių pataisymų, kurie ginčus tik dar labiau kurto.

Vienas iš tokių pasiūlymų yra trečios fizinio lavinimo pamokos įvedimas į bendrojo ugdymo programą. Apie tai praeitą savaitę aktyviai diskutavo Seimo Jaunimo ir sporto komiteto bei Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitečio  nariai.  Nors tokio žingsnio naudingumu niekas  neabejoja, žiniasklaidoje šis pasiūlymas iššaukė audringus ginčus diskusijas. Manome, kad atėjo laikas suformuoti esminį, paremtą palankia visuomenės nuomone požiūrį šiuo klausimu. Labai svarbu, kad formuojant valstybinę politiką  fizinės kultūros, edukologijos ir  sveikatos  apsaugos frontuose būtų aiškiai suvokiama, apie kokias kultūros veiklos sritis mes kalbame ir  koks yra  tikrasis kultūros ir sporto santykis.

Vyresnės kartos žmonėms gerai žinomas rusiškas terminas – fizkultūra i sport reiškiantis fizinę kultūrą ir sportą. Tai iš tarybinių laikų likęs terminas, tarpukario laikotarpiu Stalino ideologų plačiai naudotas, siekiant parengti tarybinę visuomenę būsimiems kariniams veiksmams. Atgavus Nepriklausomybę šį terminą pakeitėme „kūno kultūros ir sporto“ sąvoka.  Nors veiklos apibūdinimui panaudotas  kitas žodis, tačiau esmė išliko ta pati. Priešingai, net įnešta dar daugiau sumaišties. Juk terminu „kūno kultūra“ mes galime apibūdinti ne vien fizinio aktyvumo  dėka siekiamas įgyti taisyklingas kūno proporcijas ir sveikatą, tai taip pat ir kūno linijų grožio, pasiekiamo plastinės  chirurgijos, kosmetologijos, net drabužių dizaino pagalba, sąvokos ir kt.

Algimantas Kirkutis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Algimantas Kirkutis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Terminas „fizinė kultūra“ geriau suprantamas, kai kalbama apie sveikos ir aktyvios visuomenės vystymo tikslus. Iš senovės rytų medicinos mus pasiekia suvokimas, kad žmogaus sveikatos būklę ir kartu jo gyvenimo kokybę nulemia gyvenimo būdas. Tiksliau, ją apsprendžia trys pagrindinės dalys: mitybos ypatumai, fizinis aktyvumas ir psichoemocinė pusiausvyra.  Šie lemiami veiksniai ir formuoja tris pagrindines žmogaus veiklos ir žinių  kultūros sritis: mitybos, fizinę ir elgesio kultūrą. Todėl fizinės kultūros sąvoka, mūsų vertinimu, tiksliau atspindi reikalo esmę. Be to, komplekse su kitomis kultūros sritimis ji yra svarbi sveikos ir harmoningos  bei kultūringos asmenybės ugdymo veiklos dalis.  

Jeigu harmoningos asmenybės ugdyme sveikatos ir kultūros sąvokos glaudžiai persipina, tai kultūros ir sporto sąvokų sugretinimas slepia tam tikrus pavojus. Sportas suprantamas kaip žmogaus hiperbolizuotų, konkurencinių fizinių ir psichinių savybių ugdymo ir realizavimo oficialiose varžybose sistema. Ši veiklos sritis nesiekia harmoningos-sveikos asmenybės ir visuomenės ugdymo.  Ji siekia  asmenybės ar asmenų grupės prigimtinių specifinių savybių maksimalaus išugdymo ir panaudojimo pergalei konkurencinėje kovoje bei nugalėtojo pripažinimo. Tokios veiklos sričiai įvardinti naudojamas  žodis „sportas”, kildinamas iš senovės Graikijoje ir Spartoje egzistavusio kariūnų rengimo sistemos pavadinimo. Tai jokiu būdu neatitinka šiuolaikinę kūno kultūros sąvoką ir ja grįstą visuomenės fizinės kultūros plėtros koncepciją.  Be to, tai nėra valstybinių švietimo bei sveikatos sistemų tikslas.  Ir mėgėjiško, ir profesionalaus sporto sritį reikėtų geriau tapatinti su profesine veikla ir naudoti šiai sričiai skirtus veiklos reglamentavimo kriterijus. Prisipažinsime, kad  tikrai keistai  atrodo, kai į Seimo Sveikatos reikalų komitetą kreipiasi visų gerbiamas ir mylimas olimpinis čempionas ir visų sportininkų vardu įtikinamai prašo pakeisti Kūno kultūros ir sporto įstatymą taip, kad dėl iškylančių sveikatos problemų sportininkams pensinis amžius būtų skaičiuojamas jau nuo 55 metų.

Dainius Kepenis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Dainius Kepenis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Įstatymo pagalba sugretinus šias skirtingų tikslų siekiančias veiklos sritis užprogramuojama daugybė įstatymo pakeitimo rengėjų nurodytų  ir nenurodytų problemų: neaiški sportuojančio žmogaus sąvoka,  didžiuliai skirtumai tarp trenerio kaip sportininko  ir fizinio lavinimo mokytojo, kaip sveikos ir harmoningos asmenybės ugdytojo  kompetencijų. Be to, neapibrėžus tiksliai šių veiklų tikslų ir jų skirtumų,  kūno kultūros ir sporto reglamentavimo realizavimo procesas tampa sudėtingas. Niekam nėra paslaptis, kad atlikdamas  valstybės reprezentacinę funkciją, sportas susilaukia, nors ir nepakankamo, tačiau didesnio valdžios dėmesio.  Tuo tarpu masinės fizinės kultūros reikalai dažnai turi palaukti savo eilės.   Dėl šių  ir kitų priežasčių fizinės kultūros materialinė ir organizacinė bazė tiek pajūryje, tiek ir visoje šalyje yra vystoma neleistinai vangiai.

Gilinantis į problemos esmę ryškėja visuomenėje susiformavusi klaidinga nuomonė apie kūno kultūros ir sporto sutapatinimą. Kaip matyti iš aukščiau  pateiktų minčių,  jau pats rengiamo įstatymo pakeitimo projekto pavadinimas programuoja akivaizdų prieštaravimą tarp juo ketinamų reglamentuoti veiklos sričių siekiamų tikslų. Detaliau susipažinus su rengiamais įstatymo pokyčiais ryškėja nepakankamas įsigilinimas į iškilusios problemos esmę bei ilgalaikio strateginio požiūrio trūkumas. Todėl atsižvelgiant į sparčius sporto ir šiuolaikinės gyvensenos pokyčius, į augantį visuomenės sergamumą bei skirtingus fizinės kultūros ir sporto veiklų poreikius, svarbu suformuluoti atskirą  įstatymą, reglamentuojantį mėgėjišką ir profesionalų sportą. Fizinės kultūros veiklos reglamentavimą  būtų tikslinga nukreipti į edukologijos ir/arba sveikatos apsaugos sritis/į.

Tikimės, kad mūsų išdėstytos mintys paskatins ir jus apgalvoti esamą padėtį ir pateikti komentarų bei pasiūlymų.

Algimantas Kirkutis yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio Pirmininkas, profesorius 

 Dainius Kepenis yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo reikalų pakomitečio narys

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Sveikata, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *