„Aktualus interviu“: V. Kavaliauskas apie Vyčio skulptūrą Vilniaus Lukiškių aikštėje (15)

Vilius Kavaliauskas | Penki.lt nuotr.

Vilius Kavaliauskas | Penki.lt nuotr.

Kodėl Vyčio skulptūra Lukiškių aikštėje valdžiai stovi skersai gerklės? Pokalbis su Vyčio paramos fondo pirmininko pavaduotoju, žurnalistu Viliumi Kavaliausku.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Politika ir ekonomika, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .

15 komentarų

  1. Atas:

    P.Šimašiau,ar ruošiatės statyti Vyčio skulptūrą Lukiškio aikštėje?

  2. Artojas:

    Matyt ,valdininkai , kurių tėvai sovietmečiu už Vyties paviešinimą lietuvius kišdavo į kalėjimą, irgi negali pakęsti Lietuvos simbolių. Bėda dar ir ta, kad ir prezdentei Lietuvių tauta mažai terūpi. Tautos ir valstybės naikinimui visos priemonės tinkamos. Taigi, yra , kaip yra, bet, o kur mūsų intelgentija, ar jinai irgi ne prie ko ?

    • Bartas:

      “Artojau”, neužmiršk, Lietuva yra “EU” dalis . Tai va. “Mūsų Europos Sąjungoj ” yra nutarta, kad jokių Tautų nebus. Todėl “mūsų valdžia” visas jėgas atiduoda šitų nurodymų įgyvendinimui. Lietuvių Tauta įsprausta į kampą. nors kiti mano kitaip. Aš į dabartinę “intelegetiją” (kas per pavadinimas) vilčių neturiu.

  3. Žemyna:

    Gal dėl tos pačios priežasties, dėl katros ir LR Konstitucija, ir lietuvių kalba LR pase kažkam skersai gerklės( Todėl ir imamasi jas šalinti zootechninėmis priemonėmis?

  4. Jaučiasi, kad, tarsi, yra užsispirta Vyčio skulptūrą statyti būtent Lukiškių aikštėje ir baigta. O kodėl nepasiieškojus jai vietos prie Seimo, buvusių Spaudos rūmų. Juk prie Seimo, Spaudos rūmų vyko atkurtos valstybės, Nepriklausomybės gynimo įvykiai, buvo atsilaikyta prieš sovietų tankus Sausio 13-ąją. Tad ar nebūtų lietuviškiau Tautai save įamžinti Lukiškėse apsodinant jas valstybės 100-mečio ąžuolų giraite.
    Be to, Vyčio skulptūrai galima rasti vietą nebūtinai Vilniuje. Ji gali tikti ir Kernavei, Trakams ir pan. Tai kam tas užsispyrimas.

  5. markas:

    // Kodėl Vyčio skulptūra Lukiškių aikštėje valdžiai stovi skersai gerklės? // ——— Todėl, kad būtent ši skulptūra iš kitų tarpo išsiskiria didingumu. Ir karingumu. Man ji simbolizuoja kovą – vykusią kažkada. Ir tebevykstančią. Tik kuriam laikui pristabdytą. Kažkoks sutvėrimas iš liberanalinės stovyklos pastebėjo: militaristinis siaubas… Šitas pasakymas atidengia visą jų esmę. Jiems puikiai tinka beformės ir karikatūriškos praeities žymių žmonių skulptūros. Nes tokios neugdo savivertės. Tačiau jeigu tik atsiranda tikimybė, jog gali būti pastatytas paminklas, kuris realiai veikia, turi savyje ideologinį užtaisą, jie sukrunta. Paminklas, keliantis pagarbą kovotojams ir kovai už laisvę, o ne pasyviam laukimui,  nori nenori įsakmiai įpareigoja būti nepakančiu neteisybei, niekšybėms, melui. Skatina savo nuomonę ginti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Gali atsirasti daugiau žmonių su nebomžagalviškomis vertybėmis pagrįsta mąstysena. Todėl bomžaprotis elitas, intuityviai pajutę, jog tai nukreipta prieš juos, prieš jų mitybos grandinę, negali pakęsti tokio paminklo. 

  6. kaunietė:

    Stebina Vilniaus valdžios baimė stayti Vytį. Labai gaila, kad Vilnius vis dar neateina į Lietuvą. Ar jis lenkiškas, ar jis sovietiškas, bet labai nelietuviškas…Jokio valstybingumui skirto paminklo negeba pastatyti, kažkokie dvasios impotentai.

    • Atmintis:

      Sostinės heraldinėje erdvėje reikia nuoseklumo, nepainioti istorinių verčių išdėstymo struktūros. Vyčio skulptūra yra istorinis senamiesčio erdvės dalykas, o centrinė prospekto Lukiškių aikštės vieta kaip valstybingumo simbolis tarp senamiesčio ir parlamento neatsiejamas nuo tautos atgimimo ir valstybės atkūrimo dr. Jono Basanavičiaus paminklo. To reikalauja istorinė logika, tautos valia, sąžinė ir padorumas.

  7. Lietuvybės dvasiai nėra ką ten tupėti Kaune užsikniaubus, ji turi eiti į pakraštines Lietuvos vietas. Pirmiausiai į Šalčininkus, kitur į Pietryčių Lietuvą. Tauta Vilnių atlietuvino dar sovietmečiu, dabar jame jau virš 70 % lietuvių, kitų tautybių vilniečiai taip pat puikiai kalba lietuviškai. Taigi, kad prisidėjus prie valstybingumo, lietuvybės stiprinimo, Kaunui derėtų imtis Šalčininkų dvasinio ir kalbinio atlietuvinimo, pirmiausiai investuoti jame, statyti ten Lietuvos valstybingumui paminklą – Vytį ar pan. Labai lauktume tokio patriotiško kauniečių žygio…

  8. BENAS:

    kavaliauskas tik tas kuris gali spęsti apie Tautos istoriją .Geriau pakartokim jo garsiausias radijo pjeseses..

  9. Algirdas Mulevičius iš Pasvalio r.:

    Nenukabinkim nosies ir nepasiduokim „estetams“, siūlantiems tarptautinius konkursus,
    kosmopolitams- “vamzdininkams”, norintiems neva kažko modernaus.
    Turinys ir Vyčio memorialo esmė šiuo atveju yra svarbiausia, o ne ginčai dėl formos ar detalių.
    Kas to nesupranta, kam sarmata dėl mūsų istorijos ir Valstybės- tam užuojauta.
    Telkimės, Piliečiai, kad mūsų VYTIS 2018- aisiais įjotų į Vilnių, Lukiškių aikštę. Būtinai!

  10. Algimantas:

    Vilnius yra pats svarbiausias, Lietuvos valstybę reprezentuojantis miestas, todėl jo statusas kitoks, Vilnius – Lietuvos valstybės sostinė, todėl jo plėtros ideologijos, paminklų statydinimo reikalus turėtų spręsti Seimas, o ne miesto savivaldybė ar meras, nes miesto savivaldybei priskirtinos tik miesto ūkvedžio funkcijos.
    Labai keistai atrodo, kai svarstant sostinės reprezentacinės Lukiškių aikštės sutvarkymo ir joje paminklo statydinimo reikalus, kaip pilypas iš kanapių su savo asmenine nuomone išlenda Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Ir dar keisčiau, – tą jo nuomonę kai kurios institucijos imasi rimtai vertinti.
    Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai LR Seimas priėmė rezoliuciją (posėdžio protokolas 2017-04-27 Nr. 118-P-6), kurioje
    prašo Vyriausybės skirti papildomų lėšų Lukiškių aikštės sutvarkymo darbams užbaigti iki 2018 m. vasario 16 d.;
    prašo Vyriausybės pritarti Vyčio paramos fondo iniciatyvai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga iki 2018 m. vasario 16 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą su Vyčio skulptūra;
    ragina Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę, bendradarbiaujant su Vyčio paramos fondu, operatyviai spręsti visus organizacinius klausimus, susijusius su paminklo „Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ pastatymu iki 2018 m. vasario 16 d.
    Seimas, kurį išrinko visa Lietuva, kurio priedermė rūpintis sostinės reprezentacine aikšte, savo nuomonę išreiškė, todėl Vilniaus miesto savivaldybei ir merui, kuriuos išrinko tik vilniečiai, lieka, nors ir turint kitokią nuomonę, geranoriškai prisidėti prie Lukiškių aikštės projekto įgyvendinimo. Kitoks elgesys būtų prilygintas akivaizdžiam sabotažui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *