V. Sinica. Tapinokratija (27)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kaip veikia tapinokratija mūsų šalyje? Kaip gyvulių ūkis.

Lietuvoje, kai mokytoja netikrina pamokai pasitelktos brošiūros šaltinių – ji, pasirodo, nebegali dirbti. O kai ministrė švaistosi atleidimo nuosprendžiais be jokio tyrimo – viskas gerai, galima dirbti toliau. Bet kurio įtakingo politiko ar pareigūno veiklos įvertinimas paskęsta tyrimuose, bet štai mokytojus galima „nuteisti” ir atleisti tiesiog paskaičius laikraščius ar pažiūrėjus žinias. Skirtingoms kastoms ūkyje skirtingos taisyklės.

Turbūt visos žinių laidos parodė, kad Telšių Žemaitės gimnazijos tikybos mokytoja pamokoje apie lytiškumą rodytose skaidrėse įrašė, jog dauguma serijinių žudikų, kurie suvalgė savo aukas, buvo gėjai. Dar vaizdingai aprašė, ką gėjai daro miegamajam ar kur ten jiems patinka. Skaidrės šokiravo moksleivę, buvo paviešintos interenete. Dar labiau šokiruojanti buvo reakcija. Viešais susidorojimais pagarsėjęs žurnalistas Andrius Tapinas pasakė, kad „Telšiuose turi lėkti galvos ilgai ir ne viena“. Ir tą pačią dieną valdžia vykdo komandą: ir mirusios Darbo partijos iškeltas Telšių meras patvirtina, kad mokytoja dirbti nebegali, ir švietimo ministrė antrina, dalinasi atleidimais. Sakytume, gal ne Tapino klauso, o vadovaujasi įstatymu, gal per pusdienį buvo atliktas tyrimas. Bet ne. Čia tokia nauja mada R. Šimašiaus pavyzdžiu: išgirsti iš žiniasklaidos informaciją ir atleisti iš darbo. Kai tuo tarpu mokytojai yra atleidžiami pagal darbo kodeksą, švietimo įstatymą ir žemesnius teisės aktus. Gal galėtų būti išimties tvarka nusikaltusiai mokytojai, nes pažangūs balsai užuosdami kraują jau rėkia, kad pažeistas Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis. Bet kaip žinia, dėl jokio nusikaltimo mokytoja kalta nepripažinta, nebent ministrė su meru neigia nekaltumo prezumpciją.

Reakcija neadekvati, nors ir ne visai tuščioje vietoje. Paviešintų mokytojos skaidrių turinys sunkiai paaiškinamas, dėl įvairių priežasčių apskritai diskredituoja tradicinių pažiūrų stovyklą LBGT klausimais ir pačiai mokytojai nedaro garbės, o mokiniams – naudos. Problemos su tomis skaidrėmis bent trys.

Pirma, skaidrėse pateikti teiginiai galimai neatitinka tikrovės. Jų autoriaus P. Kamerono reputacija dviprasmiška ir net skandalinga, bet neišvengiamai tenka į tai žiūrėti kritiškai, nes pseudomokslininkais yra apšaukiami visi, kurie paskelbia tyrimus, neigiančius LGBT reikalavimų „mokslinį pagrįstumą“ (M. Regnerusas, R. Spitzeris – plačiau knygoje „Kaip gėjai tampa norma?“). Visgi pagrįstumo skaidrėse esama. Kilus triukšmui netruko surasti jau ir kitų autorių šaltinių apie gėjų kriminologines koreliacijas (pvz., kad jie sudarė daugumą JAV sulaikytų serijinių žudikų), o labai nepatogios statistikos šita tema yra tikrai daug ir ji dažnai absurdiškai nutylima.

Tobulas pavyzdys – kunigų pedofilijos atvejai. Daugiau nei pusė jų – homoseksualūs, nors LBGT asmenų visuomenėje tėra 2-3 proc. Ar šį tikrą, ne alternatyvų faktą nurodžiusi mokytoja irgi būtų neapykantos kurstytoja? Vienu metu išeitų ir prieš gėjus, ir prieš Bažnyčią.

Tokio informacinio konteksto žinojimas verčia bent suabejoti, ar statistika buvo tokia išgalvota, kaip teigia, tarkime, Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Jeigu visgi taip ir yra, mokytoja dėstė klaidinančią medžiagą, kuri turėtų būti vertinama lygiai taip pat, kaip klaidinanti medžiaga, moksleiviams pateiktas nepasitvirtinęs ar ydingas tyrimas bet kuriame kitame dalyke, bet kuria kita tema, neliečiant gėjų. Apie atrastas planetas, kurmius, ligas ir lygiašonius trikampius. Žinoma, taip būtų, jeigu mokytojos skaidrėmis iš tiesų piktinamasi dėl jų neprofesionalumo, o ne tiesiog politiškai/ideologiškai todėl, kad buvo paliesti gėjai – vis labiau neliečiama visuomenės grupė.

Taigi klausimas yra vienas: ar už blogai parinktą mokymo medžiagą standartinė bausmė anksčiau neprasižengusiems mokytojams yra atleidimas iš darbo? Būtų įdomi mokytojų, mokyklų direktorių nuomonė. Nemokslinė švietimo darbuotojų apklausa veda prie išvados, kad taip tikrai nėra.

Antra, net jei informacija skaidrėse buvo pagrįsta tyrimais, nelabai aišku, kuo ji reikšminga doriniam ugdymui. Studijos apie JAV serijinių žudikų seksualinę orientaciją apima viso labo šimtus asmenų šimtamilijoninėje valstybėje. Homoseksualumas krikščioniškoje perspektyvoje yra problema, o homoseksualių santykių praktikavimas – moralinis blogis. Normalu, kad tikybos mokytoja norėtų tą paaiškinti. Galimai religijos laisvės pažeidimas yra uždrausti aiškinti katalikišką poziciją tam ir skirtose tikybos pamokose. Bet homoseksualumo problema Bažnyčios akyse tikrai ne ta, kad koks šimtas gėjų buvo žudikai ir dešimt kanibalai. Ne dėl to krikščionybė smerkia politinį LGBT judėjimą. Smerkia už tai, jog šis ydą verčia elgesio norma. Mokytojos pateikta medžiaga atrodo tiesiog nereikšminga ir perteklinė, siekianti šokiruoti, o ne argumentuoti. Šiuo požiūriu nesunku suprasti kilusį pasipiktinimą.

Trečia, informacija skaidrėse tiesiog vulgari. Tačiau tikėtina, kad sukilusiems prieš mokytoją piliečiams tai užkliuvo mažiausiai. Nežinia, ar tai užkliuvo pačiai skaidres paviešinusiai moksleivei. Turėjo užkliūti. Mokiniams rašyti, kas ką kur kiša, masažuoja ir ryja, nėra pedagogiška, kad ir kokios būtų tokio dėstymo intencijos. Nuosekliai žiūrint, smerkiant aptariamas skaidres turėtų būti pasmerktos ir visos liberalios lytinio švietimo programos, seksualizuojančios vaikystę ir dėstančios apie absoliutų kontracepcijos saugumą, lytinio gyvenimo malonumą, įvairovę, pozas ir t.t. „Įvairovės namai“ ir panašios NVO, kai kalba apie „mokslu, o ne dogmomis grįstą lytinį švietimą“, visada nepamiršta paminėti, kad jis turėtų būti pagal Pasaulio sveikatos organizacijos standartus.

M. A. Pavilionienė kaip tik tokį švietimą siūlė įvesti būdama Seimo nare. Tikriausiai mažai kas nors skaitė tuos „mokslu grįstus PSO standartus“, tačiau visiems labai reikėtų tai padaryti (ypač nuo 40 puslapio), nes nėra abejonės, kad jie ir toliau bus aktyviai peršami Lietuvos švietimo sistemai. Vulgaresnės vaikystės seksualizacijos jūs niekur nematėte ir nepamatysite. Masturbacija iki 4 metų, seksualinio malonumo pažinimas iki 6-erių ir taip toliau. Neskaitę netiki, kaip A. Bumblauskas, todėl reikia perskaityti ir pagalvoti, ar tikrai tokio „mokslu grįsto“ lytinio švietimo nori dauguma tėvų. Tikriausiai ne. Bet vien tai, kad Telšių istoriją iškart sekė P. Gritėno straipsnis apie tai, kodėl VDU Teologijos fakultetas rengia lytiškumo ugdymo specialistus, bent kiek įskaitančiam politinio veiksmo logiką aiškiai rodo, kad Telšių istorija bus naudojama būtent „išlaisvinančiam“ lytiniam švietimui pagal PSO standartus įvedinėti. Vienas šio pažangaus lytinio švietimo aspektas jau dabar akivaizdus – seksualinių mažumų lobistinių organizacijų atstovų kelionės į mokyklas, tiesiogiai bendrauti su vaikais, kad „LGBT pažinimas būtų ne teorinis, o praktinis“. Lietuvos gėjų lygos atstovas Tomas Raskevičius iškart po Telšių istorijos tą pasiūlė ne vienai žiniasklaidos priemonei.

Tenka atkreipti dėmesį į plačiai paplitusį išimtinai emocinį argumentą esą homoseksualūs vaikai klasėje turėjo baisiai jaustis klausydami tokios pamokos. Neabejotina, taip ir buvo. Tačiau pats argumentas vertas panašiai kiek ir priešingos stovyklos argumentas „kaip aš paaiškinsiu vaikams?“. Verta jį argumentą apmąstyti iš principo. Užduodant tokį klausimą apie vaikų jauseną pamokoje kitas loginis žingsnis yra tik safe spaces („saugias erdves“) įvedimas mokyklose ir universituose, kaip tai Obamos valdymo laikotarpiu buvo padaryta JAV. Vaikučius reikia apsaugoti nuo nemalonios informacijos, net jeigu ji teisinga. Tai totalinės nemalonių ir neparankių faktų cenzūros darbotvarkės dalis. Nes jeigu skaidrių turinys nebuvo melagingas, faktai tėra faktai ir švietimo sistema negali vadovautis tuo, kaip kažkas jausis. Faktai eina pirmiau emocijų.

Mokyklose taip pat sėdi daug girtaujančių tėvų vaikų, daug sugyventinių vaikų ir t.t. Daug komunistų, kolonistų vaikų, stribų anūkų. Pagal tą pačią logiką turėtų būti uždrausta minėti realius faktus, kad geriantys tėvai smurtauja dažniau nei negeriantys, kad susimetę smurtauja dažniau nei susituokę, kad vienišų tėvų vaikai pagal n rodiklių gyvenime „pasirodo“ blogiau už abu tėvus turinčius vaikus ir t.t. Nutylėti, ką darė SSRS režimo šalininkai ir kaip dabar juos turėtume įvertinti. Juk vaikams skaudu. Biologijos pamokose būtina nutylėti, jog ŽIV yra statistiškai daugiausiai tarp homoseksualių vyrų paplitusi liga (JAV sveikatos organizacijos 2013 m. duomenys). Juk kas svarbiau: kaip pasijaus homoseksualūs vaikai klasėje, ar galimybė, jog išgirdę šią informaciją jie gales išvengti rizikingos seksualinės elgsenos?

Įprasta sakyti, kad homoseksualumo nesirenkama, todėl tai taip jautru ir svarbu. Tėvų taip pat nesirenkama. Ar gerai jaučiasi vaikas girdėdamas tokius faktus apie šeimas, tokias kaip jo paties? Tikriausiai ne. Ar dėl to turėtų būti uždrausta tuos faktus pasakyti, kai/jeigu jie atitinka pamokos temą temą ir kažką prasmingo įrodo (kaip šiuo atveju, deja, nebuvo)? Pagal dalį besipiktinančių, yra būtent taip. Bet tai niekaip nesiderina nei su demokratija, nei su žodžio laisve, nei su ugdymo sistemos tikslais ir principais. Kiekvienas besijuokiantis iš JAV universitetuose esančių saugių erdvių studentams išsiverkti, turėtų su tuo sutikti.

Ir visgi centrinis rūpesčio objektas šioje istorijoje kol kas turėtų būti susidorojimo taikiniu tapusi mokytoja. Kad ir kokios prastos buvo jos skaidrės, vulgari ir galimai klaidinga pateikta informacija. Jeigu mokytoja, pagal R. Šimašiaus Laisvės gimnazijoje sukurtą precedentą, bus atleista be jokio tyrimo, tai bus elementarus susidorojimas dėl pažiūrų, dar daugiau, dėl religinių įsitikinimų. Visi suprantame, kad jeigu vietoje Bažnyčios mokymui užkliūnančių gėjų skaidrėse būtų beveik bet kas kitas, bet kuri visuomenės grupė ar gamtamokslio faktas, o ypač tie nelemti pedofilai kunigai (kurių tėra gal panašiai nedaug kaip ir serijinių žudikų gėjų), panašaus triukšmo ir kalbų apie atleidimą niekada nebūtų buvę. Politinis susidorojimas yra blogas savaime, bet dar blogiau, kai tampa tendencija, kuri skatina pati save.

Kiekviena dėl A. Tapino komentaro „nulėkusi galva“ Lietuvoje užveda entuziazmą skųsti dėl pažiūrų, dėl klaidų, dėl gramatikos klaidų ir t.t. Būtent taip kuriama liberali diktatūra – santvarka, kurioje vienintelė saugi pasaulėžiūra yra „pažangi“, o šio „pažangumo“ turinys keičiasi pagal įtakingiausių liberalių veikėjų užduodamą toną (štai JAV, kur šį toną užduoda spauda, o palaiko Holivudo žvaigždutės, 2013 metais dar buvo „pažangu“ pritarti vienalytėms santuokoms, o 2016 metais „pažangumas“ jau reikalavo pritarti translyčiams vyrams moterų dušuose).

Neseniai visai pagrįstai pradėta kalbėti apie žiniasklaidos laisvę Lietuvoje. Premjeras sakė, kad ji kone tobula, akademikai kritikavo vidinę medijų cenzūrą. Bet apie kokią laisvę galim kalbėti, kai laisvės šaukliu apsiskelbęs įtakingas žurnalistas leidžia sau atvirai aiškinti, kas turi būti atleisti iš darbo ir – įspūdinga – politikai tai vykdo. Jau praėjusioje Seimo kadencijoje buvo akivaizdu, kad kelių žurnalistų politikai bijo kaip velnio ir bet ką padarys, pasakys, apsigalvos ir balsuos, kad tik jiems įtiktų. Šiandien Seime ir Vyriausybėje turint tiek politikos naujokų tas reiškinys tik stiprėja. Ant rankų pirštų tilptų ratelis žurnalistų, kurių pažiūros tarpusavyje kone nesiskiria, visiškai neatspindi visuomenės pažiūrų, bet kurių įtaka politikų elgesiui didesnė už bet kokių visuomenės apklausų ar ekspertinių rekomendacijų. Groteskiška Telšių Žemaitės gimnazijos mokytojos „galvos lėkimo“ istorija yra tiesiog išraiškingas šios tendencijos pavyzdys.

Stebint pastarųjų metų tendencijas, nesunku įžvelgti intenciją kurti tokį informacinį foną, kuriame kiekvienas suprastų, kokios pažiūros negalimos ir kuo baigiasi bandymai būti nepažangiu. Sėkmingai jį sukūrus visų lygių karjeros tarnautojai, bibliotekininkai, muziejininkai, mokytojai, politikų padėjėjai, žurnalistai ir kiti specialistai – visi – pagal nutylėjimą žinos, kad kur jau ten nesąmonės apie kanibalus, kai kuriomis temomis geriau išvis nekalbėti nieko, nes niekada nežinai, kokios gali būti pasekmės. Skundimai ir parodomieji atleidimai, kurių kitomis, mažiau jautriomis temomis, niekada nebūtų, tikėtina, skirti būtent tam. Bent Seime ši baimė yra labai sėkmingai paskleista ir išplitusi.

Tokiame kontekste mūsų visų rūpestis ir interesas yra kad mokytojos skaidrės ir kurso medžiaga būtų nešališkai ištirta įprasta tvarka ir, jeigu buvo klaidinga, vienaip, o jeigu tik perteklinė, kitaip įvertinta ir drausminama lygiai taip pat, kaip mokytojai Lietuvoje yra ir būtų baudžiami už bet kokias klaidas, parenkant netinkamą pamokose dėstomą medžiagą. Jau dabar minėtos mokytojos kolegos, mokiniai ir tėvai renka parašus už jos darbo vietos išsaugojimą, o mokiniai ir organizuoja piketą mokytojai ginti. Tikriausiai nebuvę laisvės piknike ir nesupratę, kas yra „tikra laisvė”, moksleiviai renkasi dorą žmogų ir sąmoningai ar ne nesutinka būti naudingais idiotais parodomajame nepažangiųjų valyme.

Tą matant aišku, kad jeigu bus susidorota dėl netinkamos medžiagos atleidžiant šiaip jau niekada neužkliuvusią ir bendruomenės mylimą mokytoją, Lietuvoje bus suteiktas pats geriausias šansas patikrinti jau senokai šalyje neapmokamų, ujamų ir žeminamų pedagogų profesinį solidarumą ir mūsų visų pilietinę savimonę. Juk kiekvienas gali būti sekantis tapinokratijos girnose. „Naujo žmogaus“ kūrimas kaip ir ankstesnėje santvarkoje reikalauja aukų.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

27 komentarai

  1. Petras:

    Labai gerai surašyta, tik turbūt tą patį galim buvo pasakyti bent dvigubai trumpiau!
    Tikėkimės atsilaikysime šioje istorijoje prieš Tapinokratiją, nors nesamoningos knygos Vilko valanda autorius nevertas net per teliką rodyti, ir labai gaila, kad jis daro tokią įtaką jaunimui, negi tikrai auga pusgalvių pinigų karta..?

  2. Ūla:

    Pritariu p. Vytautui Sinicai.

  3. Žemyna:

    Tskant, „pioner – vsem rebiatam primer”. Mes su Rusija priešaky turėjome savo pionierių, uoliai padėjusių paskui garvežio švilpuką į komunizmą lėkti, Kinija turėjo savo chunveibinus. Pasirodo, mums labiausiai patiko, šiandien vėl turime į pažangą tautą genančių pionierių, tobulai įvaldžiusių kalbėti „kaip reikia”, „pažangiai” meną…

  4. Juozas P.:

    Labai ilgas tekstas, o citatų iš skaidrių nėra.
    Tad iš Blogas Zeppelinus įdedu skaidrės, paviešintos tos moklsleivės feisbuke, citatą pažodžiui :

    ***Žmogžudystė ir kūno dalių suvalgymas:
    nustatyta, kad beveik visi serijiniai žudikai, kurie savo aukas nužudė ir po to suvalgė jų kūno dalis, buvo gėjai ***

  5. Juozas P.:

    CENZŪRA ir čia? Be jokių copy/paste įdėjau citatą iš skaidrės, komentaras laukia patvirtinimo…

    Apgailėtina.

  6. gyvenimo realybė:

    Darbovietėse vyrauja baimė. Kaip sovietiniais laikais. Turiu kolegių bibliotekininkių, kurios garsiai bijo kritikuoti vadovybės sprendimus, pastebėtus pažeidimus, net ir nusikalstamus. Iš šalies žiūrint taip viskas pažįstama iš nelabai senos praeities. Netoli nueita.

  7. Quo vadis?:

    Puiku, Vytautai. Vyksta sutapinėjimas. Puikus procesas, parodantis kas turi savo nuomonę, stuburą , o kas bailiai tapšnoja tapiniame mėšle. Štai “profesionalų” vyriausybėje šedevrai: kultūros ministro pavaduotoja ” … militarinis siaub as…” Tai apie Vytį. Kultūros ministrė veja iš darbo padorią mokytoją nes kritiškai atsiliepė apie “šventas karves”. Ir t.t.

  8. Šitiek daug prirašyta, kad jau negali… Ir vėl zulinama ta pati zulinta nuzulinta tema. Iš viso to išeina eilinis bejėgiškas pabėdavojimas ir viskas. Taip žmogui nieko aiškesnio ir nepasakoma. Pavadintume tą homoseksualumą ir lesbijiškumą lietuviškai jausmine lyties negalia – kuo iš esmės tai ir laikytina – ir visuomenei taptų aišku su kuo reikalą turime. Taptų aišku ir patiems tokią negalią turintiems asmenims kas jiems yra. Tas tik padėtų jiems lengviau susirasti savo deramą vietą gyvenime. O dabar tokiais rašiniais eina mistika po mistikos, o vežimas nė iš vietos…

    • Kaunietis:

      Gal aš ir neteisus, bet manau, kad reikalą turime su iškrypėliais… Mane seneliai ir tėveliai auklėjo, kad vyras, mylėdamas moterį, o moteris, mylėdama vyrą, susilaukia vaikų, kurie yra giminės tęsėjai… O dabar kas gaunasi? Sodoma ir Homora?

  9. Žemyna:

    Palyginkime:
    – kelios mokytojos citatos iš internete paviešinto tyrimo rezultatų, ir vis nenuščiūvanti reakcija į jas: gąsdinimai bausmėmis ir išmetimu iš darbo;
    – tyrimų autoriaus vizitas į Vilnių, jo atlikto tyrimo rezultatų paviešinimas, ir reakcija į patį pakvietimo faktą,..
    su šiais faktais:
    – Viešvilės vaikų globos namų vadovas už auklėtinių seksualinį išnaudojimą nuteistas LYGTINAI… „Nuteistas” po daugiau kaip 2jus metus užsitęsusio tyrimo…
    – … kaltu dėl lytinės aistros tenkinimo su nepilnamete pripažino Kauno miesto savivaldybėje dirbantį Paulių Radzevičių ir skyrė jam devynių mėnesių laisvės APRIBOJIMO bausmę…

  10. Aguona:

    15min.lt straipsnyje moksleivė neblogai papildo mokytojos “kaltumą”.
    Ir dar dėmesio verta citata iš Bernardinai.lt:
    “Keista situacija. Puolama mokytoja, neišsiaiškinus nei jos didaktinių tikslų, pateikto teksto ir konteksto ryšio, interpretacijos. Galų gale ji vadovavosi tyrimais( nors mokslo pasaulyje ir įvairiai vertinamais). Yra ir oficiali bažnyčios pozicija vienu ar kitu klausimu. Jei koncentruosimės tik į skaidrių tekstą, be abejo, netinkamas ugdymo mokslo požiūriu. Bet reikia atlikti situacijos analizę didaktiniu požiūriu, o ne pulti mokytoją, kuri iš esmės spaudžiama tik pasiaiškinti, o kur jos galimybė paaiškinti. Ar daugelis iš mūsų sugebėtume stresinėje situacijoje rasti tinkamus žodžius, frazes ir argumentus paaiškinti absurdiškai keistą situaciją.. Gal mokytoja ir suklydo. Nežinau, nes interpretacijų gausybėje objektyvumas skęsta. Bet grūmoti atleidimu, net neisštyrus didaktiniu požiūriu situacijos, neprofesionalu ir neetiška. Tarsi Kafkos procesas. Siūlau baigti eskaluoti šį įvykį. Mokytoja su mokyklos bendruomene kartu išsiaiškins. Gal pamiršote, kad yra Mokyklos bendruomenė, Mokyklos taryba? Gal kai kurie pamiršo, kad Lietuvoje yra ir LR Įstatymai? Apie žmoniškumą net nekalbu. Linkiu visiems išminties ir dvasinės ramybės. Mokytojai Loretai Raudytei dvasinio susitelkimo, stiprybės, pedagoginės veiklos refleksijos. Mokytoja Loreta, jei ir suklydote ar Jus suklaidino, ar neteisingai esate puolama, nepasimeskite. Pedagoginėje veikloje visko būna. Bet , pasak St.Šalkauskio, svarbu pedagoginis optimizmas. prof.habil.dr.Vilija Targamadzė”

  11. Aguona:

    Ir dar citata. “Nemiega”:
    “Iš šio kilusio triukšmo reikia suprasti, kad profesoriaus, mokslų daktaro Paul Cameron (apie jį, suprantama,galima pasidomėti Vikipedijoje) cituoti Lietuvoje nevalia. Geriausiu atveju – neteksi tarnybos, o tai būsi ir apspjaudytas, ir sutryptas. Tai gal Lietuvoje jau yra sudarytas juodasis knygų, mokslininkų dąrašas, kurį pravartu būtų kiekvienam žinoti? Buvo laikai, kai masinis pasmerkimas tiesiog klestėjo. Pavyzdžiui, smerkė akademiką Sacharovą. Be daugelio smerkimų, buvo ir trijų kombainininkų Socialistinio darbo didvyrių kreipimasis, kodėl šis išdavikas akademikas valgo mūsų sunkiu darbu uždirbtą duoną. O tuo metu akademikas buvo gavęs tris Didvyrio žvaigždes! Smerkė ir rašytoją Solženyciną ir poetą Brodskį, jo kūrinių neskaitę. Dabar Lietuvoj Mokytoją smerkia, net ir tų lankstinukų akyse nematę. Smerkia, lyg kokį pašlemėką ji būtų šlovinusi. Tik tarybiniais laikais tas smerkimas buvo organizuojamas, o dabar Lietuvoj atseit rodom pilietiškumą. Bet gal ne tai blogiausia. Blogiausia tai, kad mumyse labai sėkmingai pasėjo baimę prieš fejsbukinį volą, kuris jei kas, tuoj tave sutraiškys. Štai ir mokytoją drąsiau mėginame ginti tik anonimiškai, o vieši ginantieji balsai – tik apgailėtinas lemenimas.”

  12. Diedas:

    “iest mnenije ……..”
    O toliau:
    “mano asmenine nuomone, mokytoja pasielgė kiauliškai….”
    “mano asmenine nuomone, mokytoją reikia mest iš darbo….”
    “mano asmenine nuomone, pabrėžiu mano asmenine nuomone, tokių mokytojų mūsų visuomenėje turi nelikt…”
    Kažkur girdėta. Gal pamenat kur?
    Tema labai aktuali, bet kaip ir visad, Alko etatiniai autoriai viską apverčia antraip.
    Pasirodo valdžia, valstiečiai su savo ministrais “ni pri čiom” Kažkoks niekeno nežinomas Tapinas viską suorganizavo, o vargšas Karbauskėlis su savo rėmimu iš Maskvos, su milijonais, su dauguma seime, su savo kišenine vyriausybe, su įtaka žiniasklaidai nieko negali padaryt.
    Aj aj aj. Istorija kartojasi. Liaudies mylima valdžia nori daryti gerus darbus, bet niekadėjų Lanzbergių klanas, Kūūūūbylius, liberalagrastai dar kažkoks Tapinas neleidžia ir iškrypėlišką propagandą organizuoja.

  13. Mokytoja teisi:

    Nieko blogo nepadarė Telšių mokytoja, vaikai turi žinoti kas yra gėjai ir kokios to pasekmės. Į mokyklas negalima leisti netradicinės pakraipos žmonių.
    Kodėl politikai, net ministrė klauso kažkokių globalių, kosmopolitiškų, be vertybių, įžūlių, jaunų, tautines vertybes niekinančių į televizijas sulindusių kalbančiųjų ?

    • Pikc:

      Pirmiausia siūlyčiau susitarti dėl terminijos. Žinote, nerimtai atrodo, kai homunistinę diktatūrą kritikuojantys žmonės vartoja… tos pačios kritikuojamos ideologijos terminiją (pvz. pederastus vadina “gėjais”). Čia iš esmės tas pats, kad bandyti kritikuoti, tarkim, komunistinę ideologiją, postringaujant apie “proletariatą”, “darbo liaudį”, “pažangiąją žmoniją” (t.y. komunistus) bei apie “liaudies priešus”, “reakcionierius” ir pan. Žinote, terminijos pasirinkimas dažnai suprantamas ir kaip pusės pasirinkimas. Paprastas pavyzdys: jei kas nors, kalbėdamas apie pokario rezistencija, postringautų apie “banditus miškinius” ir “liaudies gynėjus”, mažai kam kiltų abejonių dėl tos ypatos pažiūrų. Ir visiškai logiška, kad, jei žmogaus pažiūros kitokios, tai ir terminija bus kitokia, ne? Tad kuo šita situacija skiriasi?

  14. G.N.:

    Pukus analitinis straipsnis. Puiku, kad nežaidžiama, kaip dažnai būna, į vienus vartus…

  15. Pikc:

    Grynai smalsumo dėlei – šiaip jau, tas idiotiškas BK170 gali būti panaudotas ir jo entuziastams netikėtu būdu, nes pagal jo antrąjį punktą “2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl […] TIKĖJIMO, ĮSITIKINIMŲ ar PAŽIŪRŲ, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.”
    Būtų homsomolui visai sveika. 😉

  16. O prieš 50 metų...:

    Senas sovietinis anekdotas apie iniciatyviųjų pasisakymus tema, partijos iškeliama į dienos svarbiausiųjų statusą:
    Čilėje suimtas komunistų vadas Luisas Korvalanas. Тai „nepaprastai papiktina“ SSRS darbininkų klasę, ir, pasak žiniasklaidos, „per visą šalį nusirito SPONTANIŠKŲ smerkiančių mitingų banga“.
    Scena iš tokio darbo metu fabriko „darbuotojų surengto“ pasipiktinimo mitingo:
    Pasisako viena iš „pasipiktinusių“ mezgėjų:
    – Товарищи, я не знаю, кто такие эти ХУНТА, да ЧИЛЯ, но если эти суки не выпустят ЛУИСА на КАРНАВАЛ, я завтра на смену не выду!..
    Dabartinių pasisakymų skirtumas tik tas, kad neskaito iš fabriko part. org-jos sekretorių įteiktų lapelių su „spontaniško pasisakymo“ tekstu – prieš kameras stoja su jau gatavai išmoktu tekstu…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: