Bemaž šimtas emigracijos bėdoms neabejingų Lietuvos piliečių atsiliepė į Seimo kvietimą teikti pasiūlymus, kaip didinti užimtumą ir mažinti emigraciją. Seimui ir Vyriausybei išplatintas kreipimasis, kuriuo raginama imtis veiksmų, kad būtų sprendžiamos šios įsiskaudėjusios bėdos.
Kasmet dėl emigracijos Lietuva netenka apie 30 tūkst. darbingų žmonių. Didžioji dalis jų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, todėl, kreipimosi autorių manymu, reikia sudaryti galimybes jiems dirbti ir gyventi Lietuvoje.
Siūloma Lietuvoje sukurti tokią teisinę bazę, kuri leistų privačioms verslo ir finansinėms struktūroms savo finansiniais ištekliais vystyti viešąją infrastruktūrą, nes valstybės lėšų tam nepakanka. Kreipimesi rašoma, kad „sukūrus naujus viešuosius objektus už privačius pinigus, padidės užimtumas, sumažės emigracija, padidės biudžeto pajamos, sumažės biudžeto išlaidos bei padidės socialinis teisingumas“.
„Teisė kurti, dirbti ir rodyti sugebėjimus bei pačiam kurti gerovę nelaukiant, kad už jį tai padarys valdžia, suteiks Lietuvos žmonėms daugiau pasitikėjimo, ekonominės ir socialinės laisvės savo gebėjimų išnaudojimui ir prisirišimui prie savo tėvynės“ – teigia kreipimosi autoriai.
Seimui ir Vyriausybei skirtą kreipimąsi pasirašė 93 įvairių sričių atstovai, tarp kurių yra žymių mokslininkų, verslininkų bei politikų.
***
Skelbiame visą kreipimasi:
Kreipimasis į LR Seimą ir LR Vyriausybę
2017-04-20
Vilnius
Atsiliepdami į Seimo ir Vyriausybės ketinimus atsižvelgti į mokslo ir verslo bei kitų visuomenės sluoksnių pasiūlymus, kaip sumažinti emigraciją, padidinti užimtumą ir pakelti Lietuvos gyventojų pajamas bei įplaukas į biudžetą, dalis įvairių visuomenės sluoksnių ir jų asociacijų atstovų, susibūrusių į visuomeninį darinį, turi ketinimą patarti visuomenę atstovaujančiai valdžiai, kaip spręsti Lietuvai iškilusias problemas:
Seimas privalo priimti įstatymą, leidžiantį privačioms verslo ir finansinėms struktūroms savo finansiniais resursais tiesti naujus kelius, geležinkelius, statyti tiltus ir perkėlas, kasti tunelius, įrengti metropolitenus, imtis švietimo, gydymo veiklos koncesijų ir kitomis viešo ir privataus sektorių bendradarbiavimo formomis.
Sukūrus naujus viešuosius objektus už privačius pinigus, padidės užimtumas, sumažės emigracija, padidės biudžeto pajamos, sumažės biudžeto išlaidos bei padidės socialinis teisingumas.
Būtina šalies viešųjų paslaugų ir infrastruktūros objektų vystymo labui panaudoti privatų kapitalą, nes tam valstybės pinigų labai trūksta.
Seimui kartu su Vyriausybe perdavus dalį ūkinės veiklos į verslo visuomenės rankas, bus galima sumažinti biurokratiją, valdininkų skaičių, sprendimų vilkinimą ir korupciją.
Teisė kurti, dirbti ir rodyti sugebėjimus bei pačiam kurti gerovę nelaukiant, kad už jį tai padarys valdžia, suteiks Lietuvos žmonėms daugiau pasitikėjimo, ekonominės ir socialinės laisvės savo gebėjimų išnaudojimui ir prisirišimui prie savo tėvynės.
Įvairių Lietuvos visuomenės sluoksnių atstovai:
Antanaitis Juozas | Daugiabučių namų bendrijos pirmininkas |
Anuškevičius Jonas | VGTU architektūros fakulteto katedros profesorius |
Antanaitis Audrys | žurnalistas |
Augulis Alfonsas | Gervėčių klubo pirmininkas |
Baranauskas Andrius | visuomenės veikėjas, eksparlamentarų klubo narys |
Birutis Šarūnas | visuomenės veikėjas, eksparlamentaras |
Blažys Algimantas | UAB „Berlin-Chemie Menarini Baltic“ generalinis direktorius |
Blotnys Artūras | architektas |
Bradauskas Bronius | eksparlamentaras, verslininkas |
Brundza Stasys | eksparlamentaras, Lietuvos automobilių klubo garbės prezidentas |
Budreckas Algirdas | inžinierius-konsultantas |
Butkevičius Jonas | profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos miestų transporto specialistas |
Čuvaševas Aleksandras | UADBB „Aleksandr insurance brokers“ direktorius |
Daukas Virginijus | visuomenės veikėjas |
Dingelis Juozas | Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas |
Dudavičius Arūnas | leidyklos „Versmė“ renginių organizatorius |
Dudėnas Arūnas | eksparlamentaras, ūkininkas |
Dundulis Kastytis | VU profesorius, geologas |
Gradauskas Rimvydas | inžinierius-kelininkas |
Grigas Romualdas | akademikas, mokslo premijos laureatas |
Gricius Vytautas | Senjorų socialinės globos namų direktorius |
Gučas Augis | UAB „Urbanistika“ projektų vadovas |
Ilginis Kazimieras | docentas, technikos mokslų daktaras |
Jasaitis Jonas | profesorius, mokslų daktaras, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, laikraščio „Mokslo Lietuva“ vyriausiasis redaktorius |
Jasinavičius Rimvydas | profesorius, mokslų daktaras, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų-darbdavių konfederacijos prezidentas |
Jasiulevičius Vincentas | valdymo sistemų ekspertas |
Jasukaitis Antanas | UAB „Andova Lt“ generalinis direktorius |
Juknienė Danguolė | Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubo narė |
Ivoška Jonas | advokatas, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininko pavaduotojas |
Kabašinskas Vytautas | psichologijos mokslų daktaras |
Kaklauskas Artūras | VGTU profesorius, habilituotas mokslų daktaras |
Klimkevičius Antanas | teisininkas |
Kopūsta Kęstutis | Pensininkų partijos Šiaulių skyriaus pirmininkas |
Kirvelis Dobilas | profesorius, biofizikas ir biokibernetikas, biomedicinos mokslų daktaras, visuomenės ir politinis veikėjas |
Komka Arūnas | docentas, mokslų daktaras, VGTU kancleris |
Kuisys Algimantas | docentas, mokslų daktaras, VGTU kokybės vadybos centro konsultantas |
Kvieska Vytautas | Lietuvos edukologijos universiteto lektorius |
Laucius Jeronimas | inžinierius, spaudos darbuotojas, vaikų rašytojas, leidėjas, redaktorius |
Malinauskas Pranas | ekonomikos mokslų daktaras |
Masiulis Emilis | Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininko pavaduotojas, Fabijoniškių bendruomenės asociacijos valdybos narys |
Matulevičius Algimantas | ekonomikos mokslų daktaras, Pramonininkų konfederacijos garbės prezidentas |
Micka Rimantas | Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininko pavaduotojas, Balsių bendruomenės pirmininkas |
Mikolaitis Gintautas | eksparlamentaras, inžinierius |
Misevičius Gintautas | matematikas, fizinių mokslų daktaras |
Miškinienė Kristina | eksparlamentarė, inžinierė |
Narutis Algis | Vilniaus rokiškėnų klubo pirmininkas |
Nausėda Edmundas | UAB „Empower“ projekto vadovas |
Parasonis Josifas | habilituotas mokslų daktaras, Statybos ir projektavimo sisteminimo centro direktorius |
Paliukas Raimundas | eksparlamentaras, Lietuvos-Vokietijos forumo valdybos narys |
Pauža Bronius | eksparlamentaras, mokslinis agronomas |
Pinskus Jonas | eksparlamentaras; visuomenės veikėjas |
Radzevičiūtė Skaistė, Elena | VŠĮ” Kūrybos avilys” steigėja |
Radzevičius Gediminas | Skulptorius |
Račkauskas Arimantas | docentas, mokslų daktaras, susisiekimo sistemų strateginio planavimo ekspertas, Lietuvos vietos bendruomenių sąjungos tarybos narys |
Reinikis Artūras | inžinierius, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubo narys |
Rimkevičius Deivydas | VšĮ „Mūsų vėliavos“ vadovas |
Rimkus Vytautas | UAB „Dii“ statybos direktorius |
Ruzgas Aleksandras | naras, IĮ „Povandeniniai Darbai“ vadovas |
Sabeckis Ernestas | Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubo narys |
Saubis Vytautas | eksparlamentaras, inžinierius |
Sidauga Bronius | profesorius LR geologijos mokslų daktaras |
Stoma Saulius | rašytojas |
Stragys Vincentas | VGTU profesorius |
Striška Vidmantas | UAB „Svp“ vadovas |
Švolka Andrius | „Northern Horizon Capital“ investicijų valdytojas |
Sušinskas Saulius | statybos inžinerijos mokslų daktaras |
Šablinskas Eduardas | eksparlamentaras, istorikas-teisininkas |
Šakalys Algirdas | mokslų daktaras, VGTU Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius |
Šaliamoras Marius | Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas |
Šarka Vaidotas | regioninio bendradarbiavimo BIM vystymui darbo grupės vadovas, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ |
Šimaitienė Anželika | teisininkė |
Šumacheris Zigmas | verslininkas |
Tamulevičius Robertas | Lietuvos olimpinės irklavimo rinktinės treneris |
Tranas Algirdas | UAB „Ogmios pulsas“ valdybos pirmininkas |
Tubis Tautvydas Petras | Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas; inžinierius |
Turonis Kęstutis | Lietuvos ir Vilniaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas |
Tursa Gediminas | verslininkas |
Udrys Darius | VšĮ „Go Vilnius“ vadovas |
Ulickas Darius | eksparlamentaras, Raseinių savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas |
Vagnorius Gediminas | ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras |
Vaitkevičius Alvidas | inžinierius-konstruktorius |
Vanagas Jurgis | profesorius, habilituotas mokslų daktaras, urbanistas |
Vapšys Algirdas | Lietuvos statybos inžinierių sąjungos garbės prezidentas |
Varpiotaitė-Tiutiunik Rasa | Klaipėdos valstybinės kolegijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja |
Visokavičius Romualdas | mokslų daktaras LR Nepaprastas ir Įgaliotasis ambasadorius |
Vijeikis Juozas | socialinių mokslų daktaras, docentas |
Vizgirda Rimtautas | Čilės garbės konsulas |
Zaborskas Kęstutis | mokslų daktaras, Nacionalinės antikorupcijos asociacijos ekspertas |
Zabulionis Leonidas | Lietuvai pagražinti draugijos Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas |
Zavadskas Edmundas | profesorius, ekonomikos mokslų daktaras |
Zykus Juozas | inžinierius-statybininkas, „Metro sąjūdis“ |
Žiogas Algimantas, Feliksas | agronomijos mokslų daktaras |
Žukauskas Henrikas | UAB „H&I“ architektas |
Ne nuo to galo pradeda…
Pirmiausia būtina įvardinti tuos valdžios veikėjus, kurie padarė didžiausią žalą Lietuvai,
juos teisti ir nubausti, išieškoti prisigrobtą calstybės gėrį. Be elementaraus teisingumo atstatymo nieko nebus.
Po to bent jau palengvinti sąlygas smulkiajam verslui, nes dabar monopolijos daro, ką nori, ir visi smulkieji, tik atsidarę, užpjudomi VMI ir žlunga.
Iš esmės keisti mokesčių sustemą, kad padidintume socialinį teisingumą ir sumažintume atskirtį.
Labiau remti vaikų gimimą. Ir t.t.
Keistas emigracijos mažinimo būdas……bet greičiausiai tik dar labiau padidinsiantis tą pačią emigracija. Dar labiau pabrangs gyvenimo kaštai ir supriešinimas tarp skirtingas pajamas gaunančių piliečių. Mažesnes pajamas gaunantys žmonės ,o kas dar blogiau -jų nepilnamečiai vaikai, vargu ar įpirks visų tų objektų paslaugas. Tuo pačiu, labai tikėtina, kad valstybiniai objektai taip pat pradės siekti pelno už analogiškas paslaugas.
Kas dėl darbo vietų , tai visa tai negarantuoja kad nebus naudojamasi svetima darbo jėga, ar mokamas pakankamai didelis atlyginimas.
Pirmoje eilėje,mano nuomone, reikia iš esmės pakeisti santykius tarp Valstybės ir piliečių, bei tarp pačių piliečių. Sudarant patrauklesnes gyvenimo sąlygas čia gyventi, bei grįžti, būtent Lietuvos piliečiams
juokdariai yra pasirasiusieji po “ideja fix” – juk perskaicius pavardes akivaizdu kaid tai kompartines nomenklaturos “rinkinelis” kurie labiausiai ir papiktino Lietuvos zmones ir priverte emigruoti. Savaime emigracija nera blogai – tai yra galimybe zvilgteleti i Lietuva is salies, ivertinti pacios okupacijos bei jos padariniu, visu pirma nezabotai pralobusios kompartines nomenklaturos apgailetinuma………Svarbiausia kad isvyke zmones tebera zeminami ir menkinami ir stengiamasi iskasti kuo gilesni griovi tarp Lietuvoje pasilikusiu ir isvykusiuju ne vien viena uz kita kvailesnemis TV programomis bet ir ivairiais nepigiai kainuojanciais ” emigrantu susigrazinimais” – lyg tai butu ne zmones o avinu banda…..
Žymūs mokslininkai, verslininkai bei politikai siautėjo Lietuvoje nuo 1990 kovo 17 ir dabar turim jųjų veiklos l. klaikius padarinius: l. l. didelį skurdą ir l. l. tuštėjančią Lietuvą.
Jau l. daug metų turim jųjų sukurtą taisyklę, l. pavojingą Lietuvai. Štai …
_____________________________________________________________________________
Lietuviškame ES pakraštyje maisto ir daiktų kainos yra bemaž tokios pat kaip vakariniame ES pakraštyje, o algos ir pensijos yra apie keturis kartus mažesnės nei vakariniame ES pakraštyje.
_____________________________________________________________________________
Esant tokiai taisyklei, vieni l. l. turtėjo ir turtėja, o kiti l. l. skurdo ir skursta iki šiol.
Esant tokiai taisyklei, atsiranta “privačios verslo ir finansinės struktūros savo finansiniais ištekliais” : )
Mums nereikia “gerovės” iš tokių “žymių mokslininkų, verslininkų bei politikų” gaujos su Gediminu Vagnoriumi.
Kas matėt ar girdėjoje
Seimo kvietimą teikti pasiūlymus, kaip didinti užimtumą ir mažinti emigraciją?
Dar vienas nusišnekėjimas.
Netgi labai įžūlus.
Dėl kyšių skandalo pradėjo strigti kelio į Uteną “už privačias lėšas” MG projektas. Ir tik šast, visuomenė seimui primygyinai siūlo leisti oligarchams be konkursų stumt savo grobuoniškus projektėlius.
Konkrečiai kelio į Uteną atveju savikaina 60 mln, grobuonis iš valstybės per 20 metų pasiimtų 160mln.
Genialus būdas gražinti tautą namo.
Dieve gink nuo privačių kelių ir tunelių tiesėjų! Jau viešieji siaubus išdarinėja, tai tie visą Lietuvą tvorom ir greitkeliais nuklos!
Šiaip tai Lietuvoje jau yra objektų statytų tokiais pagrindais. Švietimo ir gydymo veikloje jau seniai aktyviai dalyvauja privatus kapitalas.Trūksta, turbūt, tik mokamų kelių ir tiltų. Na dar Vilniaus metro, kuris prie dabartinių tendencijų niekada neatsipirks. Tik va nelabai suprantu kuo tokios praktikos plėtimas galėtų sumažinti emigraciją. Kažkieno lobistinė akcija?
Beje, privataus kapitalo įsitraukimas į centralizuoto šildymo paslaugas savo laiku kaip tik padidino šildymo kainas.
Pastaruoju metu pasipylė visiškai durnų straipsnių ir absurdiškiausių pasiūlymų kaip stabdyti emigraciją. Nusikliedima visiškai, kaip ir šiame “seimas privalo” pasiūlyme.
Daroma viskas, kad visuomenė būtų kuo toliau nuo tiesos, kuri labai parasta. Nereikia nieko išradinėt, o tik vykdyt EU rekomendacijas ir žiūrėt kaip elgiasi kaimynai.
Norint kad žmonės nebėgtų, Lietuva turi atverti duris, didžiausiems mūsų oligarchų priešams – užsienio investuotojams stantiems gamyklas ir kuriantiems darbo vietas.
Kiek tokių išvaryta iš Lietuvos nesuskaičiuos niekas. Visi jie atsidūrė kaimyninėje Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje.
Žmonėms važiuojantiems į Suvalkus, lenkijos užkampį, apsipirkt, reikėtų pervažiuot į kitą miestelio pusę nauju Augustavo keliu ir pažiūrėt į pramonės rajoną iškilusį per pestarajį dešimtmetį. Ten yra darbo vietos ir kylančios algos.
Vakaruose dirbantys lenkai suka arklius link namų. Dauguma nusiteikę užsidirbę trobai, išmokėję skolas, ar įvykdę kokią nors svajonę susijusią su pinigais grįžt į Tėvynę.
Jiems yra kur grįžta.
Kada lietuviai turės tokią galimybę?
jus absoliuciai teisus. Yra gerai zinomu faktu kuomet emigrantai is Lietuvos megino atvesti investuotojus is Britanijos dar 2006 -2007 taciau tuometine ukio ministerija labiau domino % kazkam uz galimybe investuoti Lietuvoje o solidi britu kompanija savo gamykla pastate Lenkijoje. O tos gamyklos produkcija, tik jau Lenkijoje, perka ir lietuviai… Ir ko gero, tokiu pavyzdziu nemazai. ……..