Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video) (12)

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą. 

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos migla – jore – spėlioti nereikia: ar – jau, ar dar – ne. Tiesiog akimis matai kaip Dieviškosios šviesos perteklius perėjęs per žemiškus kūnus perteikia gyvybės galias, kad jos peri kūrybos pumpurus išsiskleisdamos brandintų vaisius. Jorėje pro medžių šakas dar matosi toliai, tačiau viskas aplinkui jau skendi pavasarinės žalumos ūke“, – sako ilgametis Jorės šventės rengėjas, Molėtų krašto muziejaus muziejininkas, etnoastronomas ir Senosios baltų religinės bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas.

„Jorė yra ypatingas greitai praeinantis metas, kurio, miesto įsukti žmonės, gali nė nepastebėti. Mūsų protėviai tokiu metu ne tik patys švęsdavo, bet būtinai išgindavo ir naminius gyvūnus pasisemti atgimstančiosios gyvybės galių. Apie šį laiką pirmą kartą nugriaudi Perkūnas ir pažadina viską kas gyva. Kviečiame kiekvieną surasti laiko panirti į prisikeliančios gamtos glėbį“, – pasakoja nuolatinė Jorės šventės rengėja muziejininkė Daiva Vaiškūnienė.

Jorės 2017 lankstinukas [pdf]
Jorės 2017 plakatas [A3, pdf]

Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiemet, kaip ir kasmet, balandžio 29 d., šeštadienį, nuo 11 val. šventės dalyviai pradės šventę šventine talka – tvarkys ir pirmąja pavasarine žaluma puoš šventės vietą: Senovinės dangaus šviesulių stebyklos stulpus, šventinius vartus, Perkūno šventovę… Ant Lenktinio ežero kranto Panevėžio pirtininkai su talkininkais pastatys dūminę Perkūno pirtį ir kvies visus talkininkus perkūniškų galių pasisemti garų, vantų ir vandens šventovėje.

Etnografinėje sodyboje visą dieną triūsiantys amatininkai kiekvienam norinčiam galės padėti pasigaminti sau mielą baltišką žalvarinį papuošalą. Kaip ir kasmet šio amato mokys nuolatinis Jorės šventės dalyvis, archeologinių žalvarinių papuošalų meistras Rimantas Ordinas. Galima bus nebrangiai įsigyti ir paties meistro rankų darbo papuošalų.

Jorė 2013 | V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė 2013 | V. Daraškevičiaus nuotr.

„Šventėje laukiami pačių įvairiausių sričių amatininkai. Čia nėra jokių mokesčių, tad kiekvienam auksinių rankų meistrui gera proga išeiti į viešumą ir pradėti naujuosius pavasarinius darbo metus“, – sako J. Vaiškūnas.

Etnografinės sodybos pirkioje bus atidaryta Ilonos Daujotaitės-Janulienės tapybos paroda, skirta Tautinių drabužių metams, Veiks garsaus fotomenininko Arūno Kulikausko paroda „Saulės takas“, Ingos ir Kęsto Samušių vilnos dirbinių paroda, Jurgitos Badaraitės šiaudinių Sodų ir Lietuviško Zodiako ženklų parodos. Lauke ant pirkios sienų žvilgsnius trauks dailininkės Ritos Doros geometrinių ženklų paroda „Žemės ratas“, Vytauto daraškevičiaus Jorės šventės apeigų nuotraukos.

Pavakaryje bus galima pasimokyti šaudymo iš lanko ir tautinių žaidimų, pasimokyti jorės dainų o temstant, prie didžiulio šventinio laužo pasigrožėti šokių su ugnimi vaizdais, pavakaroti, padainuoti ir smagiai pasišokti. Na, o mėgstantys nuotykius šiemet ir vėl galės keliauti į naktinį žygį su deglais ant padavimais apipinto Kulionių pilaikalnio.

Jorės eisena | Romuvos nuotr.

Jorės eisena | Romuvos nuotr.

 

Jorės eisena 2015 m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorės eisena 2015 m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Šventinė eisena | Romuvos nuotr.

Šventinė eisena | Romuvos nuotr.

Balandžio 30 d., iš pat ryto Perkūno šventovėje bus užkaistas didelis apeiginis katilas, kuriame kunkuliuos šventinis Jorės viralas.  11 val. šventės dalyviams susirinkus Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje vaidilos paskelbs apeigų pradžią ir visi nešini savo vėliavomis, skambant Lietuvos Romuvos apeigų grupės „Kūlgrinda“ giesmėms ir aidint būgnams, darnia apeigine eisena žygiuos į didingo Kulionių piliakalnio viršukalnę.

Jorė. Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė. Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Ant pilies kalno bus pagerbtas pilėnų ir kitų Tautos didvyrių atminimas, o jų vėlės bus pakviestos įsilieti į švenčiančiųjų gretas. Lietuvos Romuvos Krivė ir vaidilos čia atliks savo bendražygių įšventimo į vaidilas apeigą.  O kiekvienas, pasiryžęs savo gyvenimu tęsti protėvių  kelią, protėvių vėlių ir visų gyvųjų šventės dalyvių akivaizdoje, padedami Romuvos vaidilų, turės progą iškilmingai prisiekti ir įsišvęsti į romuvius. Tam reikės ryžto prisiekti protėvių vėlių ir šventės dalyvių akivaizdoje ir šį pasiryžimą įkūnijančio senovinio baltiško papuošalo.

Jorė 2013 m. | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė 2013 m. | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Primindami didingas protėvių kovas ir už mūsų Tautos laisvę paaukotas didvyrių gyvybes savo kalavijus ant piliakalnio rimtai sukryžiuos karo vado Žalčiaus vadovaujami gyvosios istorijos klubo „Leitgiris“ karžygiai.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Po to šventės dalyviai iškilminga eisena sugrįš į Dangaus šviesulių stebyklą. Čia nuo piliakalnio atnešta ugnimi bus įkurtas šventinis Dangaus Šviesulių stebyklos aukuras. Krivei ir Vaidilai sudaužus joručiais bus aukojama baltų dievams – Gabijai, Žemynai, Perkūnui. Jorės šventėje pasišventusieji tapti romuviais kartu su Jorės, Jorių, Jorigės, Jorūnų, Jorūnių, Jurgių bei Jurgitų vardus turinčiais šventės dalyviais bus pagerbti atskira jiems skirta apeiga.

Vėliau visi šventės dalyviai keliaus į Perkūno šventovę. Jie nešis Dievui Perkūnui aukoti paskirtus į šventę iš įvairių baltų žemių vietų atsivežtus akmenis. Aukojant bus tariami svarbūs žodžiai ir širdingi linkėjimai šventės dalyviams ir visai Tautai. Per daugelį metų ne vienam teko įsitikinti, kad Jorės diena Perkūno šventovėje tariami palinkėjimai yra linkę išsipildyti.

Jorė 2010 m. Joručių ridenimas | S. Kvietkos nuotr.

Jorė 2010 m. Joručių ridenimas | S. Kvietkos nuotr.

Vaikai ir suaugę didingo Perkūno rymio akivaizdoje galės pasirungti ridendami atsivežtus margučius – joručius, pasilinguoti Jorės sūpuoklėmis. O kai į visą šventę kunkuliavusį apeiginio viralo katilą Krivė įmerks šventąjį nuodėgulį šventės dalyviai su savo indais ir šaukštais galės stoti į eilę, kad gautų savąją švento apeiginio viralo dalį. Čia pat Perkūno šventovės viduryje ant Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos kasmet maloniai parūpinamos milžiniškos keptuvės čirškės kvapni apeiginė Jorės kiaušinienė.

Jorė 2014 m. | S. Baltusio nuotr.

Jorė 2014 m. | S. Baltusio nuotr.

„Valgis, kuriuo per šventę dalinsimės vieni su kitais, o tuo pačiu ir su neregimomis protėvių vėlėmis ir Dievais, yra seniausia ir svarbiausia Jorės šventės apeiga. Bendras valgymas ir gėrimas – tai žmonių ir bendruomenės gyvenimo ilginimas ir mirties nuolat spendžiamų gijų traukiojimas. Gėrimo gurkšnelis ar maisto kąsnelis, kuriuo pasidalinsime šventame laike ir šventoje vietoje taps nelygstamu kiekvieno mūsų saitu su praamžėmis galiomis. Tad atvykdamas į šventę kiekvienas turėtų būti pasirūpinęs turėti kuo pasidalinti su kitais“, – pabrėžia J. Vaiškūnas.  

Šventinis viralas | Romuvos nuotr.

Šventinis viralas | Romuvos nuotr.

Apeiginėms vaišėms pasibaigus šventė dar nesibaigs. Tie kas sekmadienio pavakarę jautriau nei kiti išgyvens šventinį širdies virpulį bus kviečiami pasilikti vakaro pokalbiui „Senojo baltų tikėjimo nūdiena“ Etnografinėje pirkioje. Šį kartą pasirinkta labai įdomi su asmeniniais kiekvieno žmogaus religiniais išgyvenimais susijusi tema – „Nepamirštama asmeninė dieviškumo apraiškos patirtis“.

Šių metų kaip ir ankstesnių Jorės švenčių pagrindiniais rengėjais bus Molėtų krašto muziejus, Asociacija Žaliųjų klubas „Gojus“, Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva ir Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“.  Šventės rengėjų triūsą iš dalies parems nuolatinė Jorės rėmėja Molėtų rajono savivaldybė ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija. 

***

Jore2017_plakatas_A3_edJorės 2017 dienotvarkė:

Šeštadienį balandžio 29 d. 

  • 11–17 Talkiname šventvietėje. Pirmąja pavasario žaluma puošiame Stebyklą, Vartus, Perkūno šventvietę.
  • 11–21 Amatininkai rodo ir parduoda savo darbus. Mokomės baltiškų papuošalų gamybos ir kitų amatų.
  • 16–21 Periamės Perkūno pirtyje.
  • 17–18 Pristatoma Ilonos Daujotaitės-Janulienės tapybos paroda, skirta Tautinių drabužių metams (Etnografinėje pirkioje).
  • 18-19 Pristatoma  Ritos Doros ženklų paroda „Žemės ratas“ (palei rytinę Etnografinės pirkios sieną).
  • 19-21  Žaidžiami senoviniai žaidimai. Šaudoma iš lanko (moko gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“).
  • 21–24 Vakaro laužas, vakaronė, šokiai
  • 24 Naktinis „Gyvo žalio“ žygis su deglais.

Sekmadienį balandžio 30 d. 

  • 10.30 Užkaičiamas apeiginio viralo katilas Perkūno šventovėje.
  • 11 Buriamės Dangaus šviesulių stebykloje. Visus sveikina Krivė ir vaidila. Giedame „Jori tėvas šaukia“.
  • 11.30 Žygiuojame į Kulionių piliakalnį su savo bendrijų vėliavomis ir žvakutėmis ugniai nuo piliakalnio parsinešti. Giedame „Ričiau rotų, dobilio” ir „Eisim broliai tūta tūtava“.
  • 12 Protėvių vėlių pagerbimas piliakalnyje. Giedame „Oi kalnas kalnas“. Krivė ir vaidilos taria kalbas. Aukojame protėvių vėlėms, ugniai. Giedame protėvių atminimo ir karines giesmes.
  • 12.30 Vaidilų įšventimas.
  • 13 Romuvių įšventimas.Įšvenčiamieji privalo turėti baltišką papuošalą, kuris po įšventimo apeigų tampa Romuvio Galios ženklu.
  • 13.30 Karžygių kova skirta pilėnų atminimui. Atlieka gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“
  • 14 Grįžtame į Dangaus stebyklą. Šventą Ugnį, nuo piliakalnio Aukuro prisidegę savo žvakeles ir deglus, nešame į Dangaus stebyklą.
  • 14.20 Įeiname pro Jorės vartus. Apšlakstomi Jorės vandeniu. Giedama „Dūno upė“.
  • 14.30 Užkuriame Aukurą Dangaus stebykloje. Giedame „Dega ugnelė tūta tūta“, „Jorja geras vakaras“.
  • Labiname Gabiją, Žemyną, Perkūną. Giedame „Žemynėle, žiedkelėle“.
  • Vaišinamės Joručiais ir Duona.
  • Žemyneliaujame. Siunčiame ratu šventinį kaušą ir tariame linkėjimus. Dainuojame „Jori, šildyk žemį“ ir kt.
  • Labiname naujuosius romuvius ir Joriukus (visus kurių vardai su šaknimi Jor- Jar- Jur-) kviečiame į rato vidų ir eidami ratelius apie juos giedame „Tu žilvitėli, dabile“.
  • 15.10 Aukojame akmenis Perkūno šventovei. Aukodami iš įvairių baltų žemių kampelių atvežtus akmenis garsiai sakome iš kur į Perkūno šventovę atkeliavo akmuo ir tariame iškilmingus linkėjimus artimiesiems ir Tautai. Ant akmenų degamos žvakutės, aukojama pirmoji žaluma. Krivė pašventina paaukotuosius akmenis. Perkūno šventovės pagerbimui giedame „Didysie mūsų“, „Dijūta kalnalis“, šokame ratelius apie šventus Perkūno šventovės akmenis.
  • 15.45 Ragaujame šventinį Viralą. Rengiame suneštines Vaišes, ridename Joručius. Supamės sūpuoklėmis. Šokame lenton. Kepame apeiginę kiaušinienę.
  • 16.30–18 Linksminamės darnoje su atgimstančia gamta. Dainuojame ir šokame. Žaidžiame. Įsitraukiame kiekvienas ir užvedame kitus.
  • 18.30 Pašnekesys „Senasis baltų tikėjimas šiandien“ Baltiškos dvasinės patirties kelio paieškos. Pokalbis „Nepamirštama asmeninė dieviškumo apraiškos patirtis“ prie pavakarių stalo dalyvaujant Romuvos Krivei I.Trinkūnienei, Romuvos garbės vaidilai, mitologui dr. D.Razauskui, Romuvos vaidilai, etnokosmologui J.Vaiškūnui ir kitiems, Romuvos vaidilei, etnomuzikologei dr. D. Urbanavičienei ir kitiems kviečiamiems įsijungti.
  • 20.30 Palydime nusileidžiančią Saulę. Jorės 2017 lankstinukas [pdf]
    Jorės 2017 plakatas [A3, pdf]

    Kur atvykti:

    Ką turėti:

    APEIGOMS TURĖKITE  
    1.    Savo valstybės, krašto, savo bendrijos vėliavą (politinių partijų vėliavas paliekame namuose).
    2.    Akmenį(is) iš Jums brangių vietų, skirtą(us) Perkūno šventovei.
    3.    Žvakių (1- Perkūno šventovei, 2-Protėvių vėlėms Kulionių piliakalnyje).
    4.    Margučių ridenimui, kiaušinių – kiaušinienei…
    5.    Žalvarinį papuošalą – įšventimui į Romuvius.
    6.    Gėrimų ir maisto suneštiniam šventiniam stalui.
    7.    Lėkštę ir šaukštą apeiginiam viralui valgyti.

    NAKVYNĖ
    Dėl nakvynės iš anksto užsisakykite:
    Observatorijoje 8-383 45444
    Arlausko A. sodyboje 8-612 67349
    Michailino V. sodyboje 8-687 10795
    „Santa Barbara“ viloje 8-671 70995

    Jei nebijote šalnų galite nakvoti nemokamai Etnografinėje sodyboje savo palapinėse.

    Daugiau žinių: 8-682 14559 (Etnografinė sodyba, Kulionių k., Molėtų r.).

    2016 m. Jorės vaizdai:

    Alkas.lt, Jono Vaiškūno ir Guostės Vaiškūnaitės nuotraukos:

    Alkas.lt, Arūno Sartanavičiaus nuotraukos:

    Gintaro Skumbino nuotraukos:

    Alkas.lt, Vytauto Daraškevičiaus nuotraukos:

    Klaudijaus Driskiaus nuotraukos:

    Virginijaus Jocio nuotraukos:

    2015 m. Jorės vaizdai:

    2015 m. Jorės vakaronė prie laužo ir šokis su ugnimi:

     2015 m. Jorės eisena į Kulionių piliakalnį ir apeigos ant piliakalnio:

    2015 m. Jorės įšventimas į romuvius, eisena nuo Kulionių piliakalnio, apeigos Dangaus stebykloje ir Perkūno šventovėje, švento viralo ragavimas ir kiaušinienės kepimas:

    2015 m. Jorės vaizdai:

Kategorijos: Etninė kultūra, Gamta ir žmogus, Kultūra, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Religija, Šventės, Šventvietės, Vaizdai ir garsai, Vaizdai sielai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

12 komentarų

  1. S:

    „Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai.”. Nė velnio. Tikrieji Naujieji metai per Pavasario lygiadienį.

  2. Kiekvienam savo. Mums Jorė – tikrieji. Tad ir švęsime išskirtinai, ypatingai ir nepaprastai.

  3. lyvis:

    Jorė tai jaučio ženklo zodiako šventė. lyvis

  4. lyvis:

    Pavaario lygiadienis tai kas gimsta tai avino zodiakas o per jaučio ženklq iš ko gimsta. lyvis

  5. Ženklas:

    Kviečiu kuo gausiausiai dalyvauti – tai pats geriausias atsakas visiems ginčininkams. Budindami žemę, atlikdami apeigas mūsų Dievams ir Deivėms, pajuskime bendrystę.

  6. Kemblys:

    (klaidelė – Vytauto daraškevičiaus)

    Linkiu romuviams GYVO-žalio! 🙂
    Linkiu romuviams pagalvoti iš anksto ką jie darys su tomis galiomis, kurias sems iš bundančios Gamtos (Bundančiai Gamtai ir pačiai reikia galių…)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *