Lietuvoje ir toliau išlieka didžiausias patyčių mastas, žiniasklaidoje nuolat viešinamos žiaurios patyčių pasėkmės. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Socialinės pedagogikos studijų studentai jau aštuntus metus ragina nepritarti patyčioms ir jas stabdyti kartu. Tad bendradarbiaudami su Vilniaus miesto ugdymo įstaigomis jie kovo 20–26 dienomis dalyvavo „Veiksmo savaitėje be patyčių 2017“.

„Šias metais organizavome diskusiją Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykloje. Devintos klasės mokiniai buvo supažindinami su elektroninių patyčių rūšimi bei sekstingu. Buvo diskutuojama apie tai, kas mokinių manymu yra elektroninės patyčios, kokiu būdu internete gali būti tyčiojamasi, taip pat kuo elektroninės patyčios skiriasi nuo patyčių, vykstančių realiame gyvenime.

Diskusija buvo aktyvi, mokiniams iškilo nemažai klausimų šiomis temomis, jie domėjosi, kodėl žmonės užsiima sekstingu, kodėl draudžiama viešinti nepilnamečių nuotraukas, kokia gresia atsakomybė,“ – įspūdžiais dalijosi viena iš diskusijos organizatorių, LEU socialinės pedagogikos studentė Gabriela Granovska. Taip pat buvo rodoma vaizdo klipų kūrėjos Agnės Juškėnaitės vaizdinė medžiaga „Visa tiesa apie nuotraukų (ne)saugumą internete: siųsti ar nesiųsti?“ bei vaikų linijos medžiaga „Kaip man gali padėti „Vaikų linija“?“

„Vilniaus miesto Genio progimnazijoje diskusija vyko su penktos klasės mokiniais, per kurią kalbėjomės apie įvairius sunkumus, kuriuos išgyvena vaikai. Rodėme vaizdo klipą su atlikėju Donatu Montvydu „Donatas Montvydas: „Nelauk, kol sunkumai užaugs. Papasakok!“, šis vaizdo įrašas vaikams parodė, kad visi mes susiduriame su problemomis, tačiau turime nebijoti apie jas kalbėti bei jas spręsti. Mokiniai buvo kviečiami į diskusiją apie tai, kokiose situacijose būna sunku mokykloje, kaip jaučiasi žmogus, iš kurio tyčiojasi, kas tokiose situacijose gali padėti“, – pasakojo LEU socialinės pedagogikos studentė Gabija.

Po diskusijos buvo pereita prie kūrybinės užduoties, pavadintos „gerų žodžių medžiu“. Mokiniai rašė palinkėjimus, gerus žodžiais tiems, kurie patiria patyčias ir klijavo savo žinutes ant nupiešto medžio: „Nesikrimsk ir nekaltink dėl to savęs. Ignoruok juos“, „Sveikas, girdėjau, kad vaikai tyčiojasi iš tavęs. Gal nori ateit pas mane ir kartu pažaisti?“, „Išsipasakok, nelaikyk savyje, būk laiminga, stipri, neimk į širdį visko, ką tau pasakys“, – pasakojo vaikų palinkėjimus socialinės pedagogikos studentė Gabija Breikštaitė.

Labiausiai liūdina tai, kad bendraujant teko išgirsti, jog vaikai neturi draugų, nors mokykloje nuolat yra apsuptį žmonių. Taip pat jiems sunku atremti patyčias dėl to, kad jie jaučiasi vieniši, ir vieni šioje situacijoje. Tai tik dar kartą parodo, jog šalyje vaikų emocinė būklė bei smurto, patyčių ir žeminančio elgesio problemos yra ypač aktualios.

Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos direktorės, NVO vaikams konfederacijos valdybos narės, Lietuvos edukologijos universiteto lektorės dr. Auksės Petruškevičiūtės teigimu, „Patyčios yra tai, kai mes nepriimame kito žmogaus tokio, koks jis yra, ir apie tai pasiunčiame žinią pačiu netinkamiausiu būdu: negražiais žodžiais, brutaliais fiziniais veiksmais, užslėptu psichologiniu teroru, siekdami sumenkinti kitą žmogų ar jį supančią aplinką. Patyčios yra vienas baisiausių dalykų, kuris gali nutikti žmogui, nes jos sužaloja žmogaus sielą, o dažnai ir kūną“. Paklausus, kokia galėtų būti patyčių prevencija mokykloje, socialinių mokslų daktarė atsakė, kad: „Pirmiausia visoje visuomenėje reikia puoselėti patyčioms atsparią kultūrą: nuo žiniasklaidos iki elementariausios buities. Mano manymu, pats būtiniausias dalykas – ugdyti žmonių toleranciją, rodyti vaikams kuo įvairesnes gyvenimo situacijas ir skatinti pagarbą vienas kitam.“

Šiemet įsigalios Švietimo įstatymo pataisos, numatančios prievolę visoms šalies mokykloms vykdyti prevencinę kovos su smurtu ir patyčiomis programą, siekiant užtikrinti vaikų saugumą. Ši prevencinė savaitė priminimas mums, jog turime drąsiai ir viešai kalbėti apie problemas, iškylančius sunkumus, padėti kiekvienam, prašančiam pagalbos, visiems bendrai susitelkti ir užkirsti kelią sparčiai besivystančiam įvairių formų smurtui.