Seimas raginamas priimti 69 000 piliečių parašais pateiktą nelietuviškų asmenvardžių rašybos projektą (10)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalba

Alkas.lt nuotr.

Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ nariai kreipėsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, prašydami priimti TALKOS prieš du metus inicijuotą ir 69 000 šalies piliečių parašais Seimui pateiktą įstatymo projektą. Pagal TALKOS siūlymą, vardai ir pavardės nevalstybine kalba Lietuvos piliečių pasuose galėtų būti rašomi tik papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. TALKA taip pat primena, jog šį projektą savo viešais parašais palaiko virš 150 šalies kultūros, mokslo, meno atstovų, rezistentų, valstybės kūrėjų ir kitų žinomų asmenų, kvietusių pasirašyti TALKOS projektą.

Rašte pagrindinėms nacionalinės valdžios institucijoms TALKOS atstovai taip pat išdėsto pagrindinius argumentus prieš įrašus nevalstybine kalba pagrindiniame paso puslapyje bei atsakė į dažniausius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos šalininkų argumentus.

„TALKA supranta gerų Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių geopolitinę svarbą, tačiau atkreipia dėmesį, jog tokie santykiai gali būti grįsti tik abipuse pagarba kitos šalies suverenumui. Viena vertus, Lenkijos Lietuvai keliami išskirtiniai reikalavimai dėl Lietuvoje gyvenančių lenkakalbių teisių nėra taikomi kitoms gausias lenkų tautines bendrijas turinčioms šalims, visų pirma Baltarusijai ir Latvijai. Tai verčia abejoti reikalavimų nuoširdumu ir ieškoti tikrosios jų priežasties. Istorija rodo, jog Lenkija nuolatos bando Lietuvos įstatymų leidėjus ir jų reakciją į politinį spaudimą. Dalindami nepagrįstus pažadus, kuriems niekada nebuvo gauta tautos mandato, Lietuvos politikai negali pelnytis Lenkijos politikų pagarbos ir tik stumia dvišalius santykius į konfliktines situacijas, kurių buvo galima lengvai išvengti.

Kita vertus, akivaizdu, kad šiuo metu Lenkijai svarbiausi užsienio politikos klausimai yra NATO buvimas mūsų regione ir ES raidos perspektyvos. Tenka tik stebėtis, jog absoliuti dauguma paso įrašų nevalstybine kalba šalininkų kartu yra ir atviri demokratiškai išrinktos Lenkijos valdžios kritikai, pasisakantys pries Lenkijos ginamą suverenių tautų Europos viziją ir pačios Lenkijos teisę į suverenius sprendimus. Lietuvos įstatymų leidėjai, formuodami santykius su Lenkija, neišvengiamai bus priversti pasirinkti tarp šių dviejų stovyklų“, – teigiama TALKOS rašte Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei.

Prie TALKOS rašto politikams pridėtas ir pusantro šimto žinomų žmonių pasirašytas viešas laiškas Lietuvos piliečiams.

„Ne pirmus metus tenka stebėti nesibaigiančias diskusijas dėl reikalavimo Lietuvos piliečių pasuose jų vardus ir pavardes rašyti ne valstybine lietuvių, o bet kuria kita gyventojo pasirinkta kalba. Seime pateiktas siūlymas asmens dokumentuose įteisinti rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki „w, q ir x“ įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui kitomis kalbomis.

Tokia nuolaida akivaizdžiai nebūtų teisinga ir naudinga Lietuvai. Dauguma žmonių tai supranta ir jos nepalaiko. Šalininkai ilgokai skelbė, kad paso įrašai nevalstybine kalba yra žmogaus teisė, tačiau ir tai nepasitvirtino – Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė to nereikalauja, kaip nereikalaujama to daryti ir Lietuvos-Lenkijos 1994 metų sutartyje. Tačiau net ir ignoruojant piliečių valią, Konstituciją bei aptartus argumentus, projektą vis tiek siekiama priimti.

Siekiant politinio sutarimo, santarvės ir tarpusavio pasitikėjimo Seimui buvo pateiktas alternatyvus projektas, leidžiantis įrašus nevalstybine kalba paso papildomų įrašų puslapyje. Toks sprendimas priimtas Latvijoje, tačiau Lietuvoje jo priėmimas yra stabdomas. Kaip žinia, Lenkija priekaištų dėl tautinių bendrijų padėties Latvijoje neturi.

Esame tikri, kad valstybinę kalbą turime branginti ir puoselėti, išsaugodami nesusiaurintą jos viešąjį vartojimą ir išskirtinį statusą tarp kitų šalyje gyvuojančių kalbų. Amžiais slopinta ir niekinta lietuvių kalba paskutinį kartą deramą statusą Lietuvoje iškovojo 1988 metais ir įtvirtino jį 1992 m. Konstitucijoje. Kaip piliečiai ir patriotai, negalime abejingai stebėti, kaip priešiškumas valstybinei kalbai ir bandymai siaurinti jos vartojimą kyla iš naujo.

Tokiomis aplinkybėmis piliečiai priversti pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teise. Todėl „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ siekia paskatinti Seimą Latvijoje pasiteisinusiu keliu išspręsti šiuos nesibaigiančius nesutarimus. Pritariame siūlymui pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje vardus ir pavardes rašyti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės rašmenimis pagal tarimą, o kitomis piliečių norimomis kalbomis lotyniško pagrindo rašmenimis leisti rašyti paso papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje“, – rašoma viešame laiške.

Tarp pasirašiusiųjų viešą laišką – rezistentai Petras Plumpa, Nijolė Sadūnaitė, Jonas Kauneckas, Antanas Terleckas, Robertas Grigas, Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Vytautas Bubnys, prof. Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, dr. Arvydas Juozaitis, prof. Bronislovas Kuzmickas, Bronius Leonavičius, Alvydas Medalinskas, Romas Pakalnis, prof. Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, aštuoni Nepriklausomybės Akto signatarai, Pirmosios Vyriausybės nariai prof. Algimantas Nasvytis, Albertas Sinevičius, dr. Vaidotas Antanaitis ir dr. Leonas Vaidotas Ašmantas, generolai Jonas Kronkaitis ir Česlovas Jezerskas, akademikai Antanas Andrijauskas, Grasilda Blažienė, Viktorija Daujotytė, Arvydas Janulaitis, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Martinkus, Bonifacas Stundžia, Antanas Tyla, Zigmas Zinkevičius, Algirdas Gaižutis, dešimtys profesorių ir mokslų daktarų, rašytojai Vanda Juknaitė, Kazys Saja, dr. Vytautas Rubavičius, Vydas Astas, Ramutė Skučaitė, Birutė Mackonytė, aktoriai Rolandas Kazlas, Elvyra Žebertavičiūtė, Gediminas ir Ainis Storpirščiai, Dalia Michelevičiūtė, Redita Dominaitytė, režisieriai Jonas Vaitkus, Gytis Lukšas, Algirdas Latėnas, ekonomistai dr. Gitanas Nausėda ir dr. Aušra Maldeikienė, politologai docentai Algimantas Jankauskas, Vincentas Vobolevičius, Andrius Švarplys, teisininkas Povilas Žumbakis, filosofas doc. Kęstutis Dubnikas, kalbininkės prof. Jūratė Laučiūtė, dr. Jolanta Zabarskaitė, kultūrologė dr. Daiva Tamošaitytė, Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, istorikė prof. Rasa Čepaitienė, teatrologė Gražina Mareckaitė, tapytojai prof. Giedrius Kazimierėnas ir doc. Irma Leščinskaitė, kompozitorė dr. Audronė Žigaitytė Nekrošienė, UNESCO generalinės direktorės patarėjas Henrikas Juškevičius, alpinistas Vladas Vitkauskas, laidų vedėjos Asta Stašaitytė-Masalskienė ir Rūta Mikelkevičiūtė, Rūtos Meilutytės tėvas Saulius Meilutis, prieškario Lietuvos diplomatė Birutė Fedaravičienė ir daugelis kitų žinomų Lietuvos žmonių.

Šeši laišką pasirašę asmenys 2016 m. spalį tapo Seimo nariais. Tai Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, „valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša, prof. Arūnas Gumuliauskas, Dainius Kepenis ir Aušra Maldeikienė.

***

Talkos kreipimąsi skaitykite ČIA.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI

10 komentarų

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    14 straipsnis (v i s i e m s)
    Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
    ___________________________
    Lietuva be jokių w, q ir x teršalų.
    _

  2. Arūnas:

    nesuprantamas argumentas apie “gynimą” ištekėjusių už užsieniečių lietuvių. Jos, kaip ir už lietuvių ištekėjusios lietuvės, turi pasirinkimą: gali pasilikti savo pavardę arba vadintis pavarde, kuri nuo vyro pavardės skirsis viena raide ir nuo to juridinių komplikacijų nekils ( ji vis tiek bus to vyro žmona). Bet čia yra kiti tikslai, kaip ir “justino atsilikėlio” panieka .”iš kaimų 20 amžiaus pradžioje išlindę aborigenams” ir į lietuvių kalbą diegiamais “pravalais” (nu nu, davai) 🙂

    • Tai, kad ne aš atsilikėlis, o tie, kurie niekaip nesugeba įteisinti kelių paprastų raidžių.

      • Žemyna:

        Tikrai nesidžiaugsi tamsta, jei būtent taip ir bus padaryta – bus įteisintos būtent tos kelios raidės, ne dvikalbis pasas nelietuviškoms pavardėms. Net neįsivaizduoji, kaip jos paso gavėjo tuštins kišenę. Apie tai, kaip teks dirbti su asmens duomenimis tūkstančiams darbuotojų, apskritai tyliu…

      • Pikc:

        “Neatsilikėlis”, norintis grįžti į XIX amžių (jau matau, kaip “progresyvas” suskumba prieštarauti ir primena lenkų ultimatumo primestas 1938 m. asmenvardžių rašybos taisykles kaip “pažangias” ir sektinas). 🙂
        Bet šiaip jo, nepilnavertiškumo komplekso kamuojamiems mankurtams, ko gero, kiti epitetai tiktų geriau, negu “atsilikėlis” – juk kokiu baudžiauninku ir dvasios ubagu reikia būti, kad trokštum, jog SVETIMA valstybė mums diriguotų, kaip turime užrašyti SAVO VALSTYBĖS PILIEČIŲ asmenvardžius? Kaip jau ne kartą esu minėjęs – kuo, po galais, dabartinis homsomolas skiriasi nuo okupacijos laikų komsomolo?

  3. Kaunietis:

    Ponai, panowie, tovarišči! Visi draugiškai skaitome LR Konstitucijos 14 str., išmokstame jį mintinai, nusiraminame ir niekam nekvaršiname galvos. OK? Dobrze? Chorošo? O kam čia nepatinka, turite pasirinkimą – UK, USA, Rusija, Baltarusija, Lenkija ir t.t.

  4. Šito portalo prigimtinė dvasia – antilenkiška.

    • Ne antilenkiška, o portalas yra už tai, jog nereikia pamiršti jokio Lietuvos istorijos momento – polonizacijos taip pat.

    • Kaunietis:

      O ką pagal Tamstą reikštų prolenkiška dvasia? Lenkiškų raidžių įteisinimas lietuviškoje abėcėlėje? Lenkų kultūros pripažinimas aukštesne už lietuvių-chamų kultūra? Pripažinimas, kad taip vadinama Vidurio Lietuva nebuvo Lenkijos okupuota ir aneksuota, o prisijungė prie Lenkijos laisva valia kaip Krymas prie Rusijos? Lenkų kalbos paskelbimas antra valstybine kalba? Taip vadinamų “lenkiškų” rajonų, kuriuose, beje, tarpusavyje daugiausia bendraujama rusiškai arba “poprostu”, paskelbimas lenkų autonominiais rajonais? Na, kas dar? O jei tamstai nepatinka šis “antilenkiškas” portalas, kas gi verčia jį skaityti?!

  5. Žemyna:

    Atsiprašau, tačiau KODĖL Seimui reikia priminti jo PAREIGĄ svarstyti šį projektą?
    Įstatymas nustato, kada PRIVALO svarstyti, tai koks čia dar gali būti TYČINIS VILKINIMAS, tyčinis temperatūros kėlimas?
    Ar galime Seimą į KT paduoti už vilkinimą?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *