Č. Iškauskas. Lietuva – lyg tuštybės mugė (pirmadienio mintys) (11)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Knygų ir Vilniaus mugės – du vienas kitą pakeitę prekybos monstrai. Nepaisant, kad į vieną „bridom gilų purvynėlį“, o per kitą plaukėm žmonių upe, niekaip negalėdami prasimušti į šaligatvį. Tarp jų – amžinoji lietuviškojo apsipirkimo Meka – Akropolis, prie kurio vos ne kas antras geras automobilis – baltarusių. Gal jiems čia ir Meka, o mums? Ką gi, komercijos Pavasaris…

***

Mane tuojau supeiks „eilinis skaitytojas“: žmogus turi teisę rinktis, kur ir ką pirkti, kur ir kaip leisti laisvalaikį. Tai tiesa. Tas „eilinis“ turi teisę šturmuoti Suvalkų parduotuves. Tas „darbo žmogus“, visą savaitę lenkęs nugarą prie staklių ar savo fermoje, turi teisę stumdytis perkančių ir žiopsančių minioje, būti apvogtam toje rankinių, krepšių ir maišelių kamšalynėje, paskui turi teisę skųstis policijai ir tikėtis, kad ji sugaus piktadarius, nesgi, kaip sakydavome sovietmečiu, „naša milicija nas berežot“ („mūsų milicija mus saugo“).

Taip, mes turime teisę pirkti nepigų bilietą ir žiopsoti į pilnas knygų lentynas, nors piniginėje skamba tik euro variokai; įkvėpti nuostabaus rūkyto karšio kvapo – tik įkvėpti, nes tas plonas ašakotas karšiukas kainuoja, kaip šypsodamasis suoktų prekybininkas, „tik“ septynis euriukus; gėrėtis iš balanų pintu krepšeliu (juk greitai grybų sezonas!), kurio kaina taip pat „tik“ 20 eurų; pasakoti kaimynei, kad visu trečdaliu pas lenkę nuo Medininkų pigesni negu Halės turguje nebent rauginti kopūstai ir t.t., ir pan.

O kur dar mūsų „elementari teisė“ aplankyti Akropolį su šaltu alumi, karšta itališka pica, puikiu aptarnavimu ir pasivaikščiojimu tarsi po modernų apsipirkimo muziejų. Čia atveža autobusais: nuo ryto iki vakaro minios žmonelių leidžia turiningą laisvalaikį. Gidai net yra sudarę maršrutą: pirmiausią į kurią nors mugę, po to kelios valandos laisvalaikio (suprask: taip parduotuvės), po pietų – į Akropolį, na, jeigu liks laiko iki sutemų – į UNESCO pasaulio paveldo objektą Vilniaus Senamiestį…

Pakaks tų teisių?

Rašytojas ir filosofas Liutauras Degėsys kalbėjo, kad Knygų mugės tampa vis labiau komercinės. Lengva pasakyti: jei brangu, tai neik ir nepirk. Lietuvio savasty įaugęs būtinumas lankytis po muges, būtinai kažką pirkti – blizgutį, niekutį, paklausyti kvailų juokų ar pažiūrėti kičinių menų, susitikti su susireikšminusiais ir vaikiškai besijuokiančiais dalyviais, o paskui, grįžus, spjaudytis…

Šį savaitgalį sostinės gatvėse ūžusi Vilniaus mugė – dar ryškesnis tokio „asmenybės susidvejinimo“ pavyzdys: einu, stumdausi, perku, o paskui skundžiuosi.

Tačiau pilietis turi ir kitą teisę: stengtis, kad ta mugė iš tikrųjų virstų linksmu, išmoningu, spalvingu turgumi su muzika, šokiais, juokdariais, linksmybėmis. Sutiktas ilgametis Kaziuko mugės rengėjas Vytenis Urba pritaria, kad koncertinių vietų gali būti daugiau. Juk mugė, taip pat ir ši, 414-oji, nusitęsusi 17 km, – tai ne tik apsipirkimas. Netgi šių metų jos simbolis „bačka“ skirta ir reklamuoti savo prekę ar renginį, ir rėžti prakalbą lyg kokiam Londono „haidparke“.  

Prekybos centrų Lietuvoje apstu. Dažnai svarstai: kaip jie išsilaiko? Paskui tau paaiškina: prekybininkams padeda į lietuvio kraują įaugusi istorinė savybė – kuo daugiau įsigyti. Atsargai, juodai dienai, jei karas kiltų…

Štai spauda rašo, kad kitąmet Trakuose, ties istorinės Lietuvos sostinės vartais, kur dabar stūkso nušiurusi autobusų stotis, iškils šiuolaikinė dėžė – didžiulis, maždaug 2000 kv. m ploto prekybos (ir laisvalaikio) centras. Tad, norėdami apžiūrėti Trakų naująją ir senąją pilis ar karaimų gyvenvietę, pirmiausia būsime pavilioti į šiuolaikinį stiklinį ir betoninį prekybos monstrą. Verslininkai ir Trakų rajono merė tikina, kad jis paslėps prie istorinės vietovės kraštovaizdžio netinkančius sovietinius daugiabučius…

Verslas mus prievartauja. O mes tylime? Mes pulsime ten leisti varganų euriukų, kad po to nesinorės ir į koncertą Pilies menėje? Pasipriešinome ir privertėme Vilniaus savivaldybę praskinti dviračių taką Žvėryne, gal priversime pakeisti ir senelio Žalgirio stadiono likimą. Negi esame tokie lepšiai, kad neįveiktume komercinės mugių bjaurasties?

Tada visa Lietuva – tikra tuštybės mugė.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , .

11 komentarų

  1. Diedas:

    Senas partietis nevyniodamas žodžių į vatą, tautiniame portale, išdergė Lietuvą ir lietuvius.
    Bet nė žodžiu neužsiminė, kur yra kitaip.
    Kur ta šalis, kur tie žmonės, kurie nesitąso po prekybcentrius, ištisomis valandomis nežioplinėja po muges o savaitgalį nelekia apsipirkt kur pigiau?
    Nėra tokios šalies, nėra žmonių su dviem galvom ir keturiom kojom, Dievulis visus sutvėrė pagal vieną paveikslą, visi panašiai ir elgiasi.
    Šitam mus apdergusiam gerų ir blogų tautų specialistui reikėtų apsilankyti bet kurioje Europos mugėje ir pamatytų lygiai tą patį ką ir Vilniuje. Savaitgalį vertėtų užsukti į bet kurią Vokietijos pasienyje(nesvarbu šiaurėje ar pietuose, rytuose ar vakaruose) esančią Aldi ar Lidl parduotuvę, automobilių stovėjimo aikštelėje su vokiškais numeriais visada mažuma. Lentynas šluoja kaimynai. Nes pigiau.

  2. Diedas:

    Man labai įdomu, ar portalo redaktorius prieš publikuodamas straipsnį jį persakaito?
    Aukščiau esančioje rašliavoje mes atvirai žeminami ne dėl kažkokių išskirtinių nuodėmių, bet dėl to, kad elgiamės lygiai taip pat kaip ir visa žmonija. Viskas išvartoma, kad taip elgiasi tik lietuviai ir skatinama kęsti kaltės jausmą.
    Tai atvira liberalkomunistinė propaganda nukreipta prieš tautinę savigarbą.
    Nenustebsiu, kai kitame raudonojo agitatoriaus straipsnyne būsim išvadinti šiknių tauta, o šitas propagandistas įrodinės kad smirdantį kaku daro tik lietuviai ir mes esame išskirtiniai apsišikėliai..

  3. Ar galima “profesionaliau” nusišaudinėt,
    – kas pirmadienį, – Alke?

    Gal nustot, baigt šį ..”de javu” metas? 🙂 🙂
    Šaudynės – ne taika, ir …ne ALKUI,
    tikrai ne BB1 ar KK2 čia, gerbiama red’Akcija (skamba juk kaip – “red action”).

  4. Gita:

    Sutinku su autoriumi. Vartotojiškumas apsėdęs kaip koks vėžys, tai “civilizuotų” šalių liga.
    Laisva rinka, pelnas, pasiūla , bet ar tai žmogui svarbiausia? Ar nuo daiktų mases mes laimingesni?
    Liūdna, kad toje prekybcentrių ir mugių maišalynėje beveik neliko nieko žmogiško, asmeniško, viskas tik biznis.
    Gal kas ir yra laimingas, apsikrovęs daiktais ir lenkdamas nugara 20val per para, kad jų kuo daugiau įsigytu…
    Kai kas nori mus visus paversti vien stropiais vartotojais, bet, ačiū Dievui, ne visi tam pasiduoda.
    As mieliau rinkausi pasivaikščiojimą miške ir popietę su knyga, vėliau šeimos vakariene su namie ruoštais valgiais. Bet kiekvienam savo….

  5. jurgis:

    nu Diedas yra diedas, paskaičius kitus jo atsiliepimus, ima graudulys. Jis lyg AMB Lietuvą mato tik rpžinę ir vis kylančia kreive, tuoj ji pavys ir aplenks…Mozambiką… aš irgi pervažiavęs daug Europos šalių ir matęs mugių-turgų, bet tokio masto brangaus apsipirkimo vajaus kaip Lietuvoj – niekur. Nevaryk, kad lenkai važiuoja į Vokietiją pirkti, nes ten pigiau, tiesiog ten geresnis kokybiškesnių prekių pasirinkimas, o kainos Lietuvoj auga, nors prieš eurą buvo gi “nacionalinis susitarimas”. Kur jis? kas jo laikosi? Va ir liudna, kad visi skestam toj pačioj baloj ir nieko nedarom…
    Nu, Diedui tai jau tas pats…

    • Diedas:

      Esu 99 proc. įsitikinęs, kad tamsta Mozmbike nebuvai. Kaip ir nebuvai nė vienoje skuržioje šalyje.
      Todėl visi palyginimai niekiniai. Tuščia melu besispjaudanti propaganda.
      Kaip Pasaulyje nėra nė vienos dvigalvių žmonių tautos, taip pat nėra ir nė vienos šalies kur viskas būtų idealu ir žmonės nereikštų nepasitenkinimo.
      Lietuva turi sunkių problemų, kurios ištisus dešimtmečius nesprendžiamos, bet nėra skurdi ir atsilikusi valstybė.
      Jeigu aklai kartojat kremliaus propagandą ir neturit galimybės keliaut ir įsitikint savomis akimis, internete atsiverskit “LIST OF COUNTRYS BY HUMAN DEVELOPMEN INDEKS” kurJungtinės Tautos gana tiksliai apskaičiuoja kaip gyvena lietuviai mozambikai ar bet kuri kita tauta.

  6. O ar kitokia – ne tuštybės mugė – yra žiniasklaida, bet gal jau perseno, sakau, tiktai patsai Iškauskas!…

  7. Perėjus per mugę galima tik stebėtis žmonių darbštumu, išradingumu, kiek visko puikaus prigaminta, kiek kruopštaus darbo įdėta, pajusti pasidžiavimą, kad Tautos tinginystė dar neapėmusi…

    • Emilija:

      Tikrai taip, mūsų žmonės labai darbštūs, kūrybingi, pagamina tikrai gerų, tradicinių , unikalių gaminių, o kad brangu – jie juk viską perka brangiau, susimoka mokesčius už galimybę prekiauti, už vietą ir , “begėdžiai” dar ir uždirbti nori – vakarų valstybėse, įsigalėjus industrializacijai, amatai nunyko, nes viską pradėjo gaminti pramoniniu būdu, paradoksalu, bet sovietmetis, stabdęs ekonominį vystymąsi, leido išlikti amatams, 2007m tautinio paveldo įstatymas leidžia atgimti ir vystytis amatams, į Kaziuko mugę atvažiuoja japonai , vokiečiai, ukrainiečiai – vien tie, kurie mane pakalbino. ir įsigijo mano darbų…Tai didžiausia tradicinių amatų( todėl ir kartojasi tie darbai juk mugei 414metų, tai ne šiuolaikinio dizaino mugė, o kičas – taip pat stilius, o ką pirkti – jūsų išprusimo ir skonio reikalas) mugė Pabaltyjije,- nuoširdžiai nenustoju stebėtis mūsų žmonių darbštumu…mes tikrai unikalūs, esu tikra

  8. jurgis:

    jo, mugė – tikras lietuviško darbštumo panteonas: tie patys rankdarbiai, tas pats kičas, o kainos – ojo ojo jo…bet ne prekybininkus autorius pašiepia, o mus pačius, kurie apsirgę pirkimo manija, o paskui dejuoja… straipsnis į 10-tuką…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: