R. Karbauskis. Užgavėnės ir kiti etnokultūros lobiai (20)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Užgavėnių šventės dieną Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos bei Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis socialinio tinklo Facebook paskyroje linkėdamas visiems smagių ir šviesių Užgavėnių paragino tautiečius pasidomėti savo tautos papročiais, atrasti juose įdomių iki šiol nežinotų dalykų ir skleisti apie juos žinią savo artimiesiems ir pasauliui: 

Šiemet atvykti į Rumšiškių liaudies buities muziejaus rengiamą Užgavėnių šventę kvietė net įtakingas britų dienraštis „The Guardian“, įtraukęs ją į įdomiausių Europos karnavalų dešimtuką. Dėl savo kūrybingų protėvių ir veiklių istorijos entuziatų tapome įdomesni pasauliui. Todėl turėtume jausti pareigą giliau pasidomėti savo tradicijomis, etnokultūra ne dėl senamadiškos istorinės romantikos, bet kad patys geriau suprastume, kuo esame išskirtiniai.

Europa ir visas pasaulis globalėja, tiksliau, vienodėja. Išlieka tik žmogaus noras atrasti kažką nematyto. Todėl svarbu ir perprasti globalaus žaidimo taisykles, ir išsaugoti savo unikalumą. Pasigirsta nuomonių, kad valstiečiai ir žalieji pernelyg draugiški senojo baltų tikėjimo išpažinėjams, o štai aš Naisiuose Baltų areną neva įrengiau pagoniškoms šventėms. Noriu pasakyti, kad domėjimasis mūsų senąja kultūra reikalingas ne tam, kad kažkur susirinkę pagarbintume Perkūną. Lygiai taip ir Vilniaus bažnyčios vilioja turistus į Lietuvą savo grožiu, o ne vien galimybe suklupti prie keturiasdešimties altorių. Tai – mūsų kultūros lobiai, mūsų savasties dalis. Galime laikyti juos giliai užkastus, o galime įdomiai eksponuoti.

Tegul mūsų dizaineriai kuria išskirtinius tekstilės gaminius su tautinių raštų simbolika, tautodailininkai sėkmingai prekiauja baltiškais simboliais išdabintais papuošalais, o kaimo turizmo sodybos papildomai uždirba iš lietuviškų pirties žolelių ar galimybės apsiprausti ryto rasoje.

Valstiečiai ir žalieji buvo kaltinti „Lietuvos ryte“, jog ketina suteikti patalpas bei kitas privilegijas „Romuvos“ bendruomenei, maža to, mokyklose pradėti dėstyti senojo baltų tikėjimo discipliną. Ir visa tai remiantis tuo, kad valstiečiai, kaip ir romuviečiai, vartoja žodį „darna“. Tą patį žodį, tiesa, dažnokai rašo dokumentuose visų tarptautinių organizacijų vadovai. Angliškai jis skamba „sustainability“, bet dėl to niekas nei Europos institucijų, nei Jungtinių tautų pagonimis nevadina.

Kalbant apie baltų tikėjimo išpažinėjus, turime juos gerbti kaip ir visus savo piliečius. Šie žmonės nuoširdžiai domisi istorija, neleidžia pamiršti mūsų tradicijų. Galiausiai, gal geriau žmogus tegul organizuoja, kaip pasakytų rimti istorikai, „neopagoniškas“ vestuves ant piliakalnio, o ne stovi darbo biržoje. Geriau tegul būna daugiau gamtos garbintojų nei jos šiukšlintojų. Tegul būna daugiau istorijos, o ne taurelės mylėtojų. Tegul vaikai žino, ką reiškia „žirgelių“ ar „žalčio“ simbolis ant tautinio kostiumo, o ne „Versace“ logotipas, kuriuo galima puikuotis prieš vargingiau gyvenančius klasiokus.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .

20 komentarų

  1. Ačiū:

    Ačiū gerb. Ramūnui už išmintingus žodžius. Tie, kurie išsižada, puola, kritikuoja savo protėvių vertybes, tikėjimą, papročius yra kosmopolitai ir globalistai. Jie nemyli nei tautos, nei kalbos, nei tautos istorinės atminties. Jie niekas – liberalai – asmeninis ego virš visko.
    Visos tautos švenčia savo šventes pagal papročius. Nesuprantama, kodėl tie patys liberalai gerbia kitų tautų tradicijas, kitų tautų šventes – iš jų nesityčioja, o kai lietuviai jų laikosi – tai jau nacionalistai.
    Būkime lietuviais ir švęskime savo šventes pagal savo papročius.

  2. Lamatas:

    jei pavyktu įgyvendinti tai, kuo esat kaltinamas,manau, gal Lietuva pradėtu atsigauti.

  3. Diedas:

    Iš istorikų tyrinėjančių praeitį, labai norėčiau sužinoti, kokiu būdu pagoniško tikėjimo mūsų protėvisi nugalabydavo išdavikus, šnipus ir kitos rūšies parsidavėlius tarnaujančius svetimam carui.

    • Bartas:

      Manau , kad nereikia trukdyti “historikų” dėl smulkmenų. Išdaviką meti į laužą ir , kai jo nelieka tik dūmai, tada dievai sprendžia, kur šito išsigimėlio vėlę nukišti. Nieko naujo . Negi ,Tamsta, galvojai kitaip.

      • Diedas:

        Ponas Vaiškūnas savo gražiame kalnelyje prie observatorijos galėtų ne tik vestuves ir krikštynas rengt, bet ir pagoniškų švenčių proga Dievams po kokį nors karabasą paaukot.
        Manau, kad tokie renginiai sutrauktų daug publikos, populiarintų domėjimąsi istorija ir apvalytų Lietuvą nuo piktžaizdžių.

  4. Kemblys:

    Ramūnas Karbauskis:
    ,,karnavalų, entuziatų, tradicijomis, etnokultūra, senamadiškos istorinės romantikos (3 svetimžodžiai iš eilės!), globalaus (?), unikalumą, kultūra, bažnyčios, turistus, altorių, eksponuoti, dizaineriai, tekstilės, simbolika, simboliais, turizmo, privilegijas, discipliną, romuviečiai, dokumentuose, organizacijų, institucijų, baltų, istorija, tradicijų, organizuoja, istorikai, biržoje, simbolis, kostiumo, logotipas, klasiokus…”

    • Kęstutis:

      … senamadiškos, romuviečiai, baltų – čia jau nebelietuviški žodžiai?

      • Kemblys:

        madà [pranc. mode < lot. modus — saikas, būdas, taisyklė, nurodymas]……………

        romuviečiai=romuva+vieta
        Romuviai, jei jie patys rašo ,,Romuva – tai senovės baltų religinė bendrija."

        baltų…
        Nebuvo tokių 'baltų' – buvo gentys, kurios kalbėjo giminingomis tarmėmis. Pvz., 'ugrofinų' tokių nėra… Mūsų protėvių gentys, nors kalbėjo giminingomis tarmėmis, bet genčių pasaulėžiūra buvo skirtinga, ir dar skyrėsi tose pačiose gentyse skirtingu laiku. Negalima apibendrinti žodžiu 'baltai'.

        • Kadangi baltų nebuvo, tai, mielasis Krembly, nuo šiol turi rašyti vietoj to žodžio: galinfų, jotvingių, žemaičių, sėlių, lietuvių, dainavių senovės tikėjimo bendrija.
          Atsiprašau, gal ką praleidau.

          • Kemblys:

            Lietuvių kalboje žodis BALTAS reiškia spalvą.
            Nežinau ką tu ten turi rašyti.

            • Kemblys:

              Pala pala, broleli, pagal tave gaunasi, kad dabartinė Religinė bendrija Romuva atkūrė ir galintų, ir jotvingių, ir žemaičių, ir sėlių, ir lietuvių, ir dainavių visų genčių ‘religijas’..?
              Įdomu, kuriuo laikotarpiu visos protėvių gentys turėjo vieną pasaulėžiūrą?
              Galiu kirsti lažybų, kad nei tu, nei ‘romuviai’, nei Ramūnas Karbauskis neatsakys į šį klausimą 🙂 🙂 🙂

            • Kęstutis:

              Manau, kad kalba eina apie tą laikotarpį kada lietuvių protėviai buvo Europoje stipriausia karinė ir kultūrinė jėga, nes kitu atveju kaip gi kitaip padarysi kalbinę įtaką visam žemynui… Panašiai kaip dabar anglų kalbos mokomės tik dėl to, jog šios kalbos nešėjai stipriausia karinė galia. Manau tikrai didelė tikimybė, kai lietuvių protėviai buvo apsijungę, susivieniję Europos žemyne ir už jo ribų, buvo stipriausia karinė galia. Ne tik kalba tada vienijo protėvius, bet turėjo vienyti ir bendras tikėjimas, bendros apeigos, papročiai… Ar Romuva dabar atstovaują būtent Tą tikėjimą ir tuos papročius? Ar yra To tikėjimo tesėja? Klausimas rimtas ir atsakymas nevienareikšmiškas…Pasižiūrėkim kaip kūrėsi Romuva? Tikėtina jog atkūrimui pasirinko teisingiausią būdą, pasiėmė ir pradėjo giedoti paprotines apeigines giesmes. Ir pradžioje tik giedojo, o per giedojimą vėliau pajuto protėvių tikėjimo dvasią ir tik tada pradėjo atkūrimo kelią. Mano galva vienintelis teisingas atsikūrimo kelias – per tiesioginius protėvių tikėjimo šaltinius – giesmes… Ar tikrai taip tikėjo mūsų protėviai? Didelė tikimybė, jog ir ne taip. Bet kas pasakysi tiksliai kaip?… Manau ne taip ir svarbu. Giesmės tos pačios, kalba tą pati, o ir pats Tikėjimas per tiek metų būtų vis tiek pasikeitęs… Geriau Kemblį pasimokyk giesmių giedot, gal ką ir pajausi, papasakosi ;)…

  5. Suprantama, kodėl krikščionis taip siutina Užgavėnės: jie taip ir nesurado “šventojo”, kuris kaip etiketė pridengtų gilią gamtos budinimo šventės esmę. Kitur etiketės daugmaž užklijuotos ant Rasos, Žolinės, bet ir Vėlinės kyšo greta Visų šventų, nes gerbiame savo protėvius.
    Drausti Užgavėnes tolygu drausti atgimimą ir pavasarį.
    Gerbiamasis Ramūnai, nereikia teisintis prieš globalistinius dvasios skurdžius, kad myli savo Tautą.

  6. Gustavas:

    Ramūnai, jei nori pagarbinti Perkūną nereikėjo ant savo imperijos lobių t.y. ūkinių pastatų ,šienainio bokštų,daržinių pritvirtint perkūnlaidžių ( žaibolaidžių). Tuo būtum suteikęs savo Dievui malonumą ką nors padegt.

  7. Bitkresle:

    Koks geras straipsnis. Su malonumu perskaiciau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *