R. Karbauskis. Užgavėnės ir kiti etnokultūros lobiai (20)

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Užgavėnių šventės dieną Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos bei Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis socialinio tinklo Facebook paskyroje linkėdamas visiems smagių ir šviesių Užgavėnių paragino tautiečius pasidomėti savo tautos papročiais, atrasti juose įdomių iki šiol nežinotų dalykų ir skleisti apie juos žinią savo artimiesiems ir pasauliui: 

Šiemet atvykti į Rumšiškių liaudies buities muziejaus rengiamą Užgavėnių šventę kvietė net įtakingas britų dienraštis „The Guardian“, įtraukęs ją į įdomiausių Europos karnavalų dešimtuką. Dėl savo kūrybingų protėvių ir veiklių istorijos entuziatų tapome įdomesni pasauliui. Todėl turėtume jausti pareigą giliau pasidomėti savo tradicijomis, etnokultūra ne dėl senamadiškos istorinės romantikos, bet kad patys geriau suprastume, kuo esame išskirtiniai.

Europa ir visas pasaulis globalėja, tiksliau, vienodėja. Išlieka tik žmogaus noras atrasti kažką nematyto. Todėl svarbu ir perprasti globalaus žaidimo taisykles, ir išsaugoti savo unikalumą. Pasigirsta nuomonių, kad valstiečiai ir žalieji pernelyg draugiški senojo baltų tikėjimo išpažinėjams, o štai aš Naisiuose Baltų areną neva įrengiau pagoniškoms šventėms. Noriu pasakyti, kad domėjimasis mūsų senąja kultūra reikalingas ne tam, kad kažkur susirinkę pagarbintume Perkūną. Lygiai taip ir Vilniaus bažnyčios vilioja turistus į Lietuvą savo grožiu, o ne vien galimybe suklupti prie keturiasdešimties altorių. Tai – mūsų kultūros lobiai, mūsų savasties dalis. Galime laikyti juos giliai užkastus, o galime įdomiai eksponuoti.

Tegul mūsų dizaineriai kuria išskirtinius tekstilės gaminius su tautinių raštų simbolika, tautodailininkai sėkmingai prekiauja baltiškais simboliais išdabintais papuošalais, o kaimo turizmo sodybos papildomai uždirba iš lietuviškų pirties žolelių ar galimybės apsiprausti ryto rasoje.

Valstiečiai ir žalieji buvo kaltinti „Lietuvos ryte“, jog ketina suteikti patalpas bei kitas privilegijas „Romuvos“ bendruomenei, maža to, mokyklose pradėti dėstyti senojo baltų tikėjimo discipliną. Ir visa tai remiantis tuo, kad valstiečiai, kaip ir romuviečiai, vartoja žodį „darna“. Tą patį žodį, tiesa, dažnokai rašo dokumentuose visų tarptautinių organizacijų vadovai. Angliškai jis skamba „sustainability“, bet dėl to niekas nei Europos institucijų, nei Jungtinių tautų pagonimis nevadina.

Kalbant apie baltų tikėjimo išpažinėjus, turime juos gerbti kaip ir visus savo piliečius. Šie žmonės nuoširdžiai domisi istorija, neleidžia pamiršti mūsų tradicijų. Galiausiai, gal geriau žmogus tegul organizuoja, kaip pasakytų rimti istorikai, „neopagoniškas“ vestuves ant piliakalnio, o ne stovi darbo biržoje. Geriau tegul būna daugiau gamtos garbintojų nei jos šiukšlintojų. Tegul būna daugiau istorijos, o ne taurelės mylėtojų. Tegul vaikai žino, ką reiškia „žirgelių“ ar „žalčio“ simbolis ant tautinio kostiumo, o ne „Versace“ logotipas, kuriuo galima puikuotis prieš vargingiau gyvenančius klasiokus.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *