Psichologė: Gyvename visuomenėje, kurios pagrindine vertybe vis dažniau tampa pinigai ir daiktai (0)

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pinigai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Psichologės Alinos Butkevičienės teigimu kiekvienas žmogus turi asmeninį santykį su pinigais, tačiau šiuolaikinė karta išsiskiria ypatingu požiūriu į jų leidimą, taupymą ir skolinimąsi. Pasak jos, šiandien vis dažniau nenuilstamai vaikomės garsių prekių ženklų ir „gero gyvenimo“ standartų, o esmine vertybe tapus daiktams, siekiame pinigus ne taupyti, o leisti. 

Išlaidauti skatina noras geriau vertinti save

Vieniems apsipirkinėjimas kelia stresą bei nuovargį ir yra iki paskutinės minutės atidėliojamas procesas, kiti sugeba juo mėgautis, bet daro tai saikingai, o trečiai žmonių rūšiai galimybė įsigyti naujų pirkinių kelia pačius maloniausius jausmus. Tokie pirkėjai nuolat nori nusipirkti kažką naujo, neretai pirkiniais save „apdovanoja“ ir skatina. Psichologės A. Butkevičienės teigimu, poreikis nuolat įsigyti naujų pirkinių visų pirma gali nurodyti į žemą žmogaus savivertę. „Pateikti save sėkmingesniu ar turtingesniu, iš tiesų neturint tam pagrindo, linkę savimi nepasitikintys ir save nuvertinantys žmonės. Jie laiko save nepakankamai įvairiapusiškai patraukliais ir klaidingai įsivaizduoja, kad atrodydami madingai ir sėkmingai ne tik geriau jausis, bet ir bus palankiau vertinami aplinkinių“, – teigia A. Butkevičienė. 

Visgi, polinkį demonstruoti „gerą gyvenimą“ psichologė sieja ne tik su neadekvačiu savęs suvokimu, bet ir su vartotojiškos kultūros primetamomis normomis. „Šiandien vartotojiška visuomenė vystosi pagal kitokius dėsnius ir tvarką nei, tarkim, prieš 40 metų, o žmogaus perkamoji galia  laikoma bene svarbiausiu jo gerovę apibrėžiančiu rodikliu. Kai kurios reklamos kviečia įsigyti tam tikrų prekių ar paslaugų, skiepydamos mintį „jei gali tai nusipirkti, esi sėkmingas žmogus“, įvairūs nuomonės lyderiai ir žinomi žmonės televizoriaus ekrane, žurnalų puslapiuose bei socialiniuose tinkluose kasdien skleidžia sėkmingumo ideologiją. Tokių pavyzdžių veikiamas ir trokštamo arba jam išties reikalingo daikto negalintis įsigyti asmuo gali pradėti suvokti save kaip nesėkmingą žmogų“, – pasakoja A. Butkevičienė. 

Nors tokios aplinkybės dažną skatina išlaidauti, psichologės teigimu, dėl populiarėjančio gyvenimo būdo „čia ir dabar“ kai kurie žmonės sąmoningai pasirenka netaupyti ir gyventi šia diena. „Tokį gyvenimo būdą dažnai pasirenka asmenys, kurie vadovaujasi filosofija, kad gyvename tik vieną kartą, todėl reikia maksimaliai gerai gyventi šiandien. Dažniausiai tai vadinamosios  – Y kartos atstovai. Tokie žmonės nėra linkę taupyti, tačiau tame nėra nieko smerktino – svarbiausia, kad kiekvienas žmogus žinotų, kokią įtaką jo pasirinktas santykis su pinigais turi jo savivertei ir gerbūviui“, – įsitikinusi A. Butkevičienė.

Pagal Viljamo (William Strauss) ir Neilo Hau (Neil Howe) teoriją, kas 20 metų užauga ypatinga žmonijos karta, kuri formuojasi savitu laikotarpiu, paženklintu politinių krizių, kultūrinio pakilimo ar technologijų proveržio. Visa tai nulemia žmonių pasaulėžiūrą ir asmenybės savybes. 1984–2003 m. kartą  psichologai vadina Y karta. Pasak psichologų, tai interneto, socialinių tinklų vaikai, gimę pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Jie tikisi galimybės augti, tobulėti ir neslepia didelių asmeninių siekių ir užmojų. Šiai kartai svarbi aplinkinių nuomonė, todėl daug jėgų ir laiko jie skiria savo įvaizdžiui, didžiulę reikšmę teikia išvaizdai. Y kartos, ypač moteriškosios lyties atstovai, svajoja išlikti amžinai jauni. Jiems yra svarbu patikti, būti žinomiems ir geresniems už kitus. Tai – akivaizdūs reklamų „vergai“, besąlygiškai tikintys pateikiama informacija.

Iš artimųjų skolintis nelinkę

Pasak A. Butkevičienės, tiek išvardintos psichologinės problemos, tiek supanti aplinka ar sąmoningai pasirinktas gyvenimo būdas lemia, kad nemažos dalies žmonių poreikiai bei galimybės šiandien prasilenkia. Y kartos atstovai neretai nenori ar negali sutaupyti ir yra linkę skolintis ne tik būtiniausiems, bet ir jų socialinį statusą atspindintiems pirkiniams. 

Nors pritrūkus lėšų dažnai pirmiausia kreipiamės į artimiausius žmones, psichologė atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju tai baigiasi suprastėjusiais santykiais su aplinkiniais, o kuo artimesnis skolintojas, tuo sudėtingesnė tampa skolininko psichologinė būsena. „Pritrūkus lėšų mums kur kas paprasčiau skolintis iš alternatyvių šaltinių, nei iš žmonių artimoje aplinkoje. Kai kuriems skola iš artimųjų sukelia ilgalaikį, sunkiai pakeliamą stresą ir nerimą – į tokią situaciją patekę žmonės jaučiasi priklausantys nuo asmens, kurio pagalbos teko prašyti. Situacija tampa dar sudėtingesnė, kai atsiranda kliūčių skolą grąžinti laiku – tuomet žmogus išgyvena nuolatinę įtampą, laikui bėgant tampa irzlus, impulsyvus, lengvai supyksta“, – pasakoja A. Butkevičienė. 

Lietuvių nenorą skolintis iš artimųjų patvirtino ir bendrovės „Mokilizingas“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Apklausos duomenimis, įsigydami įvairias prekes ir paslaugas lietuviai pirmenybę dažniausiai teikia asmeninėms arba šeimos santaupoms – taip teigė atitinkamai 58 ir 42 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu pritrūkus lėšų norimam pirkiniui, lietuviai mieliau perka lizingu nei skolinasi iš artimųjų – net 55 proc. apklaustųjų nurodė, kad  niekuomet nesiskolina iš artimųjų, 69 proc. – nesiskolina iš bankų ar kredito unijų, 84 proc. – iš greitųjų kreditų bendrovių. 

 

Kad daiktai netaptų pagrindine vertybe

Pasak psichologės, siekiant, kad daiktai netaptų pagrindine vertybe, o mėnesio pabaigoje nereikėtų svarstyti, kaip sudurti galą su galu, prieš išlaidaujant vertėtų gerai apsvarstyti, ar prekė mums iš tiesų reikalinga, ar veikiau yra tik tam tikro socialinio statuso simbolis. „Skolinimasis nėra savaime blogas reiškinys, nes gali tapti greita pagalba tam tikru gyvenimo etapu: studijų paskola jau tapo įprastu reiškiniu mūsų visuomenėje ir nebaugina taip, kaip prieš 10 metų – tik dėl studijų paskolų šiandien nemažai žmonių gali džiaugtis studijomis. Taip pat tai gali būti svarbu užklupus netikėtam atvejui, tokiam kaip išlūžęs dantis, neplanuota ligonių kasų neapmokama operacija, ypatingai būtino įrenginio ar prietaiso gedimas ir pan.“, – sako ji. 

Pasak psichologės A. Butkevičienės, nieko baisaus, jei reikalingam pirkiniui tenka pasiskolinti iš šeimos nario ar pasinaudoti lizingo paslauga. Kur kas svarbiau tai, kad šis sprendimas būtų priimtas ne spontaniškai, pamačius ypač brangų, tačiau nereikalingą daiktą, o apgalvotai ir atsižvelgiant į savo pajamas. Anot jos, svarbiausia nepamiršti, kad, nepaisant vartotojiškos kultūros įsigalėjimo, savo artimųjų, draugų ir kolegų esame vertinami pagal asmenines savybes, o ne pagal tai, ką galime įsigyti – tai galioja ir Y kartai.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Politika ir ekonomika, Psichologija, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *