Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta ir knyga apie Molėtų žydus (nuotraukos) (3)

Knygos „Mūsų Molėtų žydai“ viršelio dalis | MKM nuotr.

Knygos „Mūsų Molėtų žydai“ viršelio dalis | MKM nuotr.

Vasario 23 d., 11 val., „Litexpo“ – Lietuvos parodų ir kongresų centre – konferencijų salėje 5.2, antrame aukšte, Molėtų krašto muziejus (MKM) pristatys knygą „Mūsų Molėtų žydai“. Renginyje dalyvaus Molėtų žydų palikuonis Leonas Kaplanas, molėtiškis advokatas Kazys Rakauskas, MALAT Memory Foundation direktorius Maksimas Dorenskis. Jau trečius metus Molėtų krašto muziejaus leidiniai laimi finansavimą ir galimybę būti pristatomi Vilniaus knygų mugėje.

2016 m. rugpjūčio 29 d. Molėtų žydų palikuonio T. Kritzerio iniciatyva Molėtuose įvyko įspūdingas „Atminties maršas, skirtas 75-osioms žydų Mirties maršo metinėms Molėtuose pagerbti“, kuriame dalyvavo apie 70 žydų išeivių iš Molėtų ir kitų Lietuvos vietų. Tai žydai iš Izraelio, Pietų Afrikos respublikos, Urugvajaus, JAV, Didžiosios Britanijos ir kt. T. Kritzeris rado Molėtuose rašytoją Marių Ivaškevičių, kuris savo straipsniais sugebėjo išjudinti didelę dalį visuomenės žydų palaikymui.

Žydai Molėtuose įsikūrė XVIII a.–XIX a. antroje pusėje. Tada jie sudarė apie 80% visų gyventojų.

Savivaldybės pastato kieme stovėjo žydo Iciko Charifo namai ir restoranas. Šiame name buvo įkurtas pirmasis Molėtų kino teatras OAZA. DNB banko vietoje buvo turtingiausio Molėtų žydo Jochelio Leibovičiaus Gordono namai ir restoranas. „Dvilypiame“ name šalia teismo pastato buvo žydo Bazelio Levino ir Ruvelio Videckio namai, o pusrūsyje krautuvėlė. B. Levinas prekiavo medžiagomis, o žiemą obuoliais. R. Videckis buvo kirpėjas. Pašto vietoje, tik toliau nuo gatvės, stovėjo dvi didžiulės medinės sinagogos, trečioji mažesnė ir ketvirtoji mūrinė. Netoli buvo Karcevo namas bei krautuvėlė. Jis prekiavo įvairiomis smulkmenomis – siūlais, kojinėmis, sagomis ir kt. Paties nuostabiausio informacijos pateikėjo, seno istoriko  Stepono Kulbio atminty išlikę viskas. St.  Kulbis su šypsena prisimena Chafkos duonos kepyklos kvapą…

Penktadieniais, kai katalikams būdavo pasninko laikas, žydai pasirūpindavo, kad jų krautuvėlėse nepristigtų žuvies. Jie nuomodavo ežerus, todėl žuvies parūpindavo užtektinai. Molėtuose vykdavo turgūs, kur suvažiuodavo daugybė žmonių. Tą dieną restoranuose pagrindinis patiekalas būdavo žuvis.

Žydų krautuvėlėse žiemą nepritrūkdavo obuolių. Jie išsinuomodavo pavasarį žydinčius sodus, o rudenį nurinkdavo derlių. Perkant visada būdavo galima nusiderėti.

Žydai gyveno ir kituose Molėtų rajono miesteliuose. Joniškyje yra dvi holokausto vietos, Inturkės žydų masinė kapavietė yra Rašos, Giedraičių Pašilės miškuose.

Dabar žydų kapinėse Molėtuose yra išlikę 118 paminklų. Yra žinoma, kad jų buvo daugiau. Paveldo registre šios kapinės vadinamos Senosiomis, bet tikros Senosios kapinės buvusios Ažubalių gatvėje ir iš tikrųjų yra sunaikintos.

Yra užfiksuotas faktas, kad 1817.04.08 d. Molėtų medikas Moišė Gutmanas dovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai Šventojo Rašto Naująjį Testamentą sirų kalba (1664).Tai iškalbingas faktas, bylojantis apie to meto molėtiškių žydų socialinę padėtį.

1860 m. Molėtus niokojo gaisras, sudegė 130 namų ir sinagoga. Gaisrai siautėjo 1888 ir 1906 m. XIX a. aštuntajame dešimtmetyje daug miestelio žydų emigravo į Pietų Afriką ir kt. šalis.

1891 m. žydų tautinio – sionistinio – judėjimo pradininkas molėtiškis J. L. Gordonas išvyko į Izraelį ir tapo vienu iš dešimties žmonių, įkūrusių išeivių miestą Haderą. Tuomet turtingi žydai iš viso pasaulio vyko į Izraelį, kad galėtų nupirkti žemės ir joje statyti sionistų miestus, į kuriuos pradėjo kviesti pasklidusius po pasaulį žydus Izraelio valstybės kūrimo vardan. Molėtuose irgi veikė sionistų socialistų partijos „Ceirei-Cion“ skyrius, sionistinio jaunimo organizacijų „Gordonija“ ir „Beitar“ skyriai. Buvo „Bundo“ grupė ir „Makabi“ futbolo komanda, „Ezro“ labdaros draugija, „Bilserchelm“ sveikatos organizacija, žydų karių sąjungos skyrius. Seni molėtiškiai prisimena, kad neturtingų žydų gydymą apmokėdavo jų visuomeninė sveikatos organizacija.

1897 m. Molėtuose buvo 2397 gyventojai, iš kurių 1948 buvo žydai. 1915 m. liepos mėn. caro kariuomenė surengė žydų pogromą. Kazokai grobė, žudė, prievartavo. Žydus trėmė į Penzos sritį (Rusija).

Buvo dvi žydų mokyklos. Vienoje buvo mokoma jidiš kalba (nuo 1920 m. ), kitoje – hebrajų. Jose mokėsi 160 vaikų. 1923 m. iš 1772 Molėtų gyventojų 1343 buvo žydai. 1924 m. buvo atidaryta religinė mokykla.

Molėtuose buvo keturios sinagogos. XIX a. antrajame–trečiajame dešimtmetyje religiniam žydų gyvenimui vadovavo rabinas Meir-Šolom Gurjon, kuris mirė Jeruzalėje 1839 m. Amžių sandūroje dirbo rabinas Izrael-Dovid Elpern. Nuo 1920 m. Icchok Aje Bilickij, kuris mirė 1939 m. Jo sūnus paskutinis Molėtų rabinas Notž-Chojim Bilickij, pradėjęs ganytojišką veiklą 1939m., o iki 1941. 08.29 d. nužudytas kartu su kitais žydais. Tai jis pakėlęs pirštą į dangų paragino visus tautiečius taikiai mirti, esą tokia Dievo valia. Ir žydai jo klausė.

1930 m. priimtas vietinės valdžios sprendimas nuversti 22 žydų parduotuves turgaus aikštėje, esą jos paseno. 1931 m. buvo nugriauta 14 parduotuvių ir 3 gyvenamieji namai. Po šių įvykių daug žydų emigravo į Pietų Afriką, JAV, Urugvajų. Po kelių dešimtmečių Pietų Afrikoje susikūrė žydų išeivių iš Molėtų draugija, veikianti iki šių dienų. Tada likę žydai pasistatė dabartinius Raudonus mūrus. Buvo padėti pamatai ir kitam tokiam pačiam pastatui greta šio, tačiau pastatyti nespėta.

1931 m. Molėtuose žydai turėjo 19 parduotuvių ir 17 smulkių įmonių. 1937 m. miestelyje buvo 80 amatininkų žydų, o Molėtų žydų liaudies bankas 1927 m. turėjo 318, 1939 m. 322 narius. Tais pačiais metais Molėtuose buvo 22 telefono abonentai, iš jų 7 buvo žydų.

1940 m. nacionalizuotos miestelio įmonės ir parduotuvės, kurių dauguma priklausė žydams. Visos sionistinės organizacijos buvo uždarytos. Toks pats likimas ištiko ir žydų mokyklas. Žydų gyvenimas blogėjo.

1941 m. birželio 26 d. į Molėtus įžengė hitlerinė kariuomenė. Jau pirmą savaitę buvo suimta ir sušaudyta 60 žydų jaunuolių. Dalis žydų buvo išvaryta į Uteną ir nužudyta kartu su Utenos žydais.

1941 m. rugpjūčio 26 d. miestelyje likę žydai buvo ir uždaryti sinagogose, kur juos išlaikė tris paras be maisto ir vandens. Rugpjūčio 29 d. jie buvo nuvaryti į miestelio pakraštį ir ten nužudyti.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Literatūra, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: