Vasario 16-ąją Vilniuje šventinėje eisenoje jaunimas žygiuos nusilenkti protėviams (0)

Vasario 16-osios jaunimo eisena Vilniuje 2016 m. | rengėjų nuotr.

Vasario 16 d. 10 val. Lituanistų sambūris, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė ir šiemet kviečia mokyklų bendruomenes, krašto jaunimą į šventinę eiseną „Lietuvos valstybės keliu“. Eisenai renkamasi Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo, baigiama – 11.30 val. prie Vilniaus Rotušės.

„Iškilmingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tarpusavio taiką, apie kokią krikščionys niekada nė negalvojo“ (Gediminas, lietuvių ir rusų karalius, 1323 m.).

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras“ (Dr. Jonas Basanavičius, 1883 m.).

Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – bus einama pro Signatarų namus, poeto Kazio Bradūno namus, Pranciškaus Skorinos spaustuvę, Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušro Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo.

„Tai kelias – jungiantis mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais. Einame juo, kad nusilenktume protėviams ir prisimintume turintys savo namus istorijoje“, – sako smagios šventinės eisenos rengėjai.

Lietuvos valstybės kelias ves Pilies, Didžiąja, Aušros Vartų, Mikalojaus Daukšos ir Rasų gatvėmis iki Rasų kapinių.

Šiame kelyje – 16 svarbių Valstybės istorijos vietų:

1. Katedros aikštė, Šventaragio slėnis su Vilniaus arkikatedra bazilika ir Valdovų rūmais. Senosios Lietuvos valstybės centras.
2. Pilies g. 1. Čia stovėjo XVI amžiaus LDK kanclerių ir Vilniaus vaivadų Mikalojaus Radvilo, jo sūnaus Mikalojaus ir vaikaičio Mikalojaus Radvilo Juodojo rūmai, kuriuose tuomet saugota Lietuvos metrika.
3. Pilies g. 11. XVIII amžiaus pabaigoje čia veikė LDK riterių mokykla – kadetų korpusas, kuriame paskaitas skaitė architektas Laurynas Gucevičius, 1794-aisiais vadovavęs Vilniaus miestiečių gvardijai.
4. Pilies g. 21. Šv. Jonų bažnyčioje XVII amžiuje lietuviškus pamokslus sakė Konstantinas Sirvydas, Jonas Jaknavičius. 1794-aisiais Vilniaus universiteto profesoriai ir visuomenė čia iškilmingai pagerbė už laisvę žuvusius Lietuvos sukilėlius. 1939-1943 m. čia pamokslus sakė kunigas, rezistentas Alfonsas Lipniūnas – Štuthofo konclagerio kankinys.
5. Pilies g. 22. Čia stovėjo LDK etmono Konstantino Ostrogiškio, 1514 m. laimėjusio Oršos mūšį prieš maskvėnus, namai. Vėliau čia buvusiuose rūmuose gyveno Kristupas Mikalojus Radvilas Perkūnas, kovose su Maskva išgarsėjęs LDK etmonas. Čia savo vaikystę ir jaunystę praleido poetas Julius Slovackis, 1831-aisiais Lietuvos sukilėliams sukūręs „Lietuvių legiono giesmę“.
6. Pilies g. 26. Buvęs Štralio namas, kuriame Lietuvos Tarybos nariai 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės aktą, dabar Signatarų namai.
7. Pilies g. 23. Šio modernaus namo vietoje stovėjo LDK kanclerio, valstybės savarankiškumo gynėjo Mikalojaus Radvilo Juodojo ir jo sūnaus, kardinolo Jurgio Radvilo rūmai, vadinti Kardinalija.
8. Pilies g. 40, Jurgio ir Marijos Šlapelių namai, kuriuose viešėdavo J. Basanavičius, M. K. Čiurlionis, Vydūnas ir kiti lietuvių inteligentai.
9. Didžioji g. 7. LDK etmono Mykolo Kazimiero Paco, 1660 m. išvadavusio Vilnių iš maskvėnų ir pastatydinusio Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią, rūmai.
10. Didžioji g. 11. Čia gyveno poetas Kazys Bradūnas, karo metais Vilniuje, vėliau – išeivijoje telkęs jaunuosius rašytojus – būsimą žemininkų kartą.
11. Didžioji g. 19/2. Čia buvusiuose burmistro Jokūbo Babičiaus namuose apie 1522-uosius Pranciškus Skorina išspausdino pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – „Mažąją kelionių knygelę“. Prieš 500 metų – 1517-aisiais – už Vilniaus miestiečių lėšas P. Skorina pradėjo spausdinti Bibliją Prahoje. Šiame pastate veikė ir garsi brolių Mamoničių spaustuvė, 1588-aisiais išleidusi Trečiąjį Lietuvos Statutą.
12. Didžioji g. 31. Rotušė, kurioje 1794 m. dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, mėginusi išgelbėti Lietuvos valstybę. Rotušės aikštėje už Lietuvos valstybės išdavystę 1580 m. buvo nukirsdintas didikas Grigas Astikas, o 1794 m. pakartas paskutinis LDK etmonas Simonas Kasakauskas. 1906-ųjų gegužės 6-ąją rotušėje buvo suvaidintas pirmas viešas lietuviškas spektaklis – Marcelijaus Šikšnio „Pilėnų kunigaikštis“.
13. Aušros Vartų g. 5. Filharmonija, čia buvusiuose Miesto salės rūmuose 1905 m. gruodžio 4-5 d. posėdžiavo Didysis Vilniaus seimas, pareikalavęs Lietuvos savarankiškumo.
14. Aušros Vartai. 1794 m. liepos 19-20 d. Vilniaus miestiečiai šiuos vartus didvyriškai apgynė nuo Rusijos imperijos kariuomenė.
15. Rasų g. Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir vizitiečių vienuolynas: čia Rasų kalėjime sovietai kalino rašytoją Kazį Borutą ir kitus lietuvių disidentus. Čia kalėjo rašytojas Jurgis Kunčinas.
16. Rasų kapinės. Vasario 16-tosios Aktos signatarų Jono Basanavičiaus ir Jono Vileišio kapai, sovietų nužudytų signatarų Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio, Vlado Mirono simbolinis kapas, už Lietuvą žuvusių karių savanorių, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Mykolo Römerio, Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos, Kazio Borutos ir daugelio kitų garsių Lietuvos žmonių kapai.