V. Pranckietis žada neskubėti su Tautinių mažumų įstatymu (7)

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis po susitikimo su tautinių mažumų bendrijomis penktadienį, sausio 10 dieną, teigia, kad nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimai nebus skubinami. Priežastimi jis įvardyja besitęsiančias diskusijas ir teikiamus naujus pasiūlymus.

Kada Seime bus svarstomas Tautinių mažumų įstatymas V. Pranckietis negalėjo įvardinti.

Pasak Seimo vadovo, su teisininkais kalbamasi ir dėl pačios įstatymo formuluotės keitimo, kad jis vadintųsi Tautinių bendrijų įstatymu.

Seimo vadovas pabrėžė, kad nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą kelia ne tik Lietuvos lenkai, bet ir rusai. Jie norėtų asmenvardžius dokumentuose rašyti nors ir lotyniškomis raidėmis, bet originalia transkripcija, pavyzdžiui, su kai kuriomis dvigubomis raidėmis.

Tautinių mažumų bendrijų penktadienį pateiktuose reikalavimuose prašoma Tautinių mažumų įstatymo rengimą perduoti Žmogaus teisių komitetui bei Seimo pirmininkui. Taip pat prašoma inicijuoti Tautinių mažumų Regioninių kalbų chartijos ratifikavimą, tautinių mažumų reikalams įsteigti Žmogaus teisių komiteto pakomitetį ir atitinkamą Seimo pirmininko politinio pasitikėjimo pareigybę.

Pasak Tautinių bendrijų tarybos narių, yra aiškiai suvokiami nedraugiškos Lietuvai propagandos tikslai – etniniu ir tautiniu pagrindu supriešinti Lietuvoje gyvenančius žmones.

Siekdami atsikratyti priešiškos propagandos įrankio įvaizdžio, Tarybos nariai siūlo, kad Lietuvoje nebūtų steigiamos politinės partijos tautiniu pagrindu. Jų teigimu, „tokių partijų veikla dažnai netarnauja visuomenės konsolidavimui, tautų santykių darnumui, sutelkimui bendram tikslui ir pilietinės visuomenės institucijų stiprinimui“.

Tautinių bendrijų taryba veikia kaip patariamoji Tautinių mažumų departamento institucija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir atstovauja tautinėms bendruomenėms Lietuvos tautinių mažumų politikos koordinavimo klausimais.

Šiuo metu Tarybą sudaro 28 nariai: Lietuvos armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, čėčėnų, estų, graikų, gruzinų, karaimų, kazachų, latvių, lenkų, libaniečių, moldavų ir rumunų, romų, rusų, totorių, ukrainiečių, uzbekų, vengrų, vokiečių ir žydų bendruomenių atstovai.

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

Kategorijos: Lietuvoje, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: