Lenkijos institutas kviečia į paskaita apie antrąją Jogailos sutuoktinę Oną Celietę (1)

Ona Celietė – antroji Jogailos sutuoktinė | rengėjų nuotr.

Ona Celietė – antroji Jogailos sutuoktinė | rengėjų nuotr.

Vasario 10 d., penktadienį, 18 val., Lenkijos institute Vilniuje (Didžioji g. 23) vyks Majos Lukanc iš Slovėnijos paskaita „Ona Celietė /Anna Cylejska/ Antroji Jogailos sutuoktinė”.

Ona Celietė (lenk. Anna Cylejska, slov. Ana Celjska) (*maždaug 1380/1388 – †1416) – bemaž vienintelė Viduramžių sąsaja, rišanti dabartinę Slovėniją ir Lenkiją/Lietuvą. Istorija įamžino šią grafaitę, kai ji susituokė su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila (Władysław II Jagiełło) (*maždaug 1352/62 – †1434). Ištekėjusi už Jogailos, Ona Celietė tapo pirmąja karaliene iš Celės grafų, svarbiausios kilmingųjų giminės, kilusios iš šiuolaikinės Slovėnijos teritorijos.

Ona ir Jogaila susituokė 1402 metais, nes, mirus pirmajai Jogailos žmonai lenkų karalienei Jadvygai, Jogaila norėjo įsitvirtinti Lenkijos soste. Ona Celietė, kaip Kazimiero III Didžiojo, paskutinio Piastų giminės lenkų karaliaus anūkė, buvo nepaprastai tinkama partija, mat jos kilmingumas galėjo padėti Jogailai išsklaidyti bet kokias dvejones jo karališkos padėties teisėtumu. 1403 metų vasarį, praėjus metams po santuokos, Ona buvo karūnuota Lenkijos karaliene, o vienintelio palikuonio, dukters Jadvygos, karališkajai porai teko palaukti dar ketverius metus.

Apie Onos gyvenimą liudija vos keli šaltiniai. Straipsnis iliustruotas vieninteliu išlikusiu Onos Celietės atvaizdu, kuris yra nedidelis fragmentas iš didelio Jogailaičių dinastijos genealoginio medžio (Iodocus, Decius Ludovicus, De vetustatibus Polonorum liber I. De Jagellonum familia liber II. De Sigismundi (I) regis temporibus liber III. Krakow: Wietor Hieronim, 1521). Kiti išlikę šaltiniai ne tik nurodo svarbiausias šios asmenybės gyvenimo datas, bet atskleidžia ir įdomių faktų. Iš kai kai kurių šaltinių galima sužinoti, kad sutuoktinis ją buvo apkaltinęs svetimavimu, o taip pat – koks buvo jos karališkas valgiaraštis.

Onos Celietės gyvenimo metais netoli Tanenbergo vyko garsusis Žalgirio (lenk. Grunwald) mūšis (1410 m.), kai jungtinės lenkų ir lietuvių pajėgos smogė lemiamą smūgį kryžiuočiams. Apie mūšį, be kitų šaltinių, byloja ir išlikęs Jogailos laiškas, nusiųstas sutuoktinei išsyk pasibaigus kovai.

Apie Onos ryšius su lietuvių žemėmis nedaug težinoma. Šaltiniai teigia, kad 1413–1414 metų žiemą ji gyveno Lietuvoje ir buvo tada dar pagoniškos Žemaitijos krikštijimo liudininkė. Praėjus keliems mėnesiams ji apie tai parašė laišką Konstanco susirinkimui, kuriame smulkiai nupasakojo kryžiuočių smurtą Žemaitijoje. Šis laiškas yra svarbiausia Onos politinės veiklos manifestacija ir turbūt kaip tik juo karalienė užsitraukė vokiečių riterių ordino nemalonę.

Paskaitą apie Oną Celietę skaitys Maja Lukanc, kuri 2015 m. baigė istorijos studijas Liublianos universiteto Humanistikos fakultete. Tais pačiais metais už diplominį darbą „Ona Celietė: biografijos apybraiža“ M. Lukanc įteiktas Liublianos universiteto Prešereno apdovanojimas. Bendradarbiaudama su Celės krašto muziejumi, M. Lukanc parengė ir išleido knygelę apie Oną Celietę, šia tema skaitė paskaitų platesniam visuomenės ratui. Studijuodama, kurį laiką dirbo Liublianos miesto muziejuje ir Liublianos pilyje. Nuo 2015 m. spalio M. Lukanc dirba Naujosios istorijos institute Liublianoje, kur tyrinėja Jugoslavijos ir Lenkijos santykius po Antrojo pasaulinio karo.

Renginio organizatoriai atkreipia dėmesį, kad paskaita vyks anglų kalba be vertimo. Kadangi paskaitą apie antrąją Jogailos sutuoktinę skaitys moksilninkė iš Slovakijos, po paskaitos bus galima paragauti slovėniško vyno.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: