R. Paulauskas: Užsienio valdoma žiniasklaida – pavojinga (95)

Rolandas Paulauskas | respublika.lt nuotr.

Rolandas Paulauskas | respublika.lt nuotr.

Lenkijos valdžia svarsto apie galimybę taikyti apribojimus lenkų žiniasklaidą valdančioms JAV ir Vokietijos žiniasklaidos įmonėms, kadangi šios visuomenę nuteikinėja, kad lenkų politikai esą priima blogus sprendimus. Vienas iš šalies lyderių Jaroslavas Kačinskis (Jaroslaw Kaczynski) paskelbė, kad bus panašus įstatymai kaip Prancūzijoje, kur galioja vieni griežčiausių žiniasklaidą reglamentuojančių teisės aktų.

Žiniasklaida yra strateginė kiekvienos valstybės sritis, sunkiai suprantama, kaip viena šalis su savo vertybėmis gali skleisti propagandą kitokių vertybių šalyje. Apie tai kalbėjomės su Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, politikos apžvalgininku Rolandu Paulausku.

– Gal ir mūsų politikai atkreips dėmesį į tai, kad pas mus nemaža dalis žiniasklaidos priklauso užsieniečiams?

– Jeigu jau mes nesirūpiname Lietuvos suverenitetu kaip tokiu, tai ką jau čia apie žiniasklaidą galima šnekėti… Išvardykime svarbiausius suvereniteto požymius. Valstybę galime laikyti suverenia pirmiausia tuo atveju, jeigu jos įstatymai yra viršesni savo teritorijoje už visus iš šalies primetamus. Ar dabar taip yra? Ne, nes pas mus yra viršesni ES įstatymai. Toliau: suvereni valstybė turi teisę nustatyti savo muitus. Ar galime tai daryti? Negalime. Toliau – valstybė privalo turėti savo pinigus. Neturime. Suverenios valstybės teritorijoje negali būti svetimų šalių karinių dalinių. Mes turime svetimų valstybių karinių dalinių gausybę ir mus atseit saugo visi, kas tik netingi: tai danai atskrenda, tai vokiečiai, tai belgai, tai čekai – na, tie, kurie tuo metu būna kiek laisvesni… Todėl ar galime tikėtis, kad tokioje valstybėje dar kas nors imtų rūpintis žiniasklaidos priklausomybe? Žiniasklaidos problemos tėra dalis mūsų atmestinio požiūrio į save pačius ir į savo valstybę.

– Iš dalies juk tokį požiūrį formuoja ta pati žiniasklaida. Gal nuo jos ir reikia pradėti tvarkytis savo valstybėje?

– Na, prisiminkime, kaip mūsų politikai balsavo už Europos Konstituciją jos nė neskaitę, o po to ji buvo atmesta pačioje ES. Mes iš esmės esame nepasiruošę turėti nepriklausomą valstybę ir joje tvarkytis. Mes nuolat ieškome, kam atsiduoti ar parsiduoti. Ne be reikalo juk šiandien labai svarbiuose valstybės postuose sėdi žmonės, kurie kitados ištikimai tarnavo visiškai priešingai pusei. Ar jie norėtų kažką pakeisti? Žinoma, ne, juk ne taip seniai jie pakeitė šeimininką. O kaip reikėtų žiūrėti į visuomenę, kuri išsirenka sau į valdžią žmones, kurie kas keliasdešimt metų keičia pažiūras 180 laipsnių kampu? Ir tokiai visuomenei atrodo, kad čia yra viskas gerai. Žinoma, ne visa visuomenė, tačiau jos kritinė masė nejaučia jokio diskomforto, kad valstybės mes neturime.

– Bet tokiu atveju kokia prasmė yra įvardyti „grėsmes nacionaliniam saugumui“, jeigu šioje valstybėje nėra nieko nacionalinio?

– Aš nežinau, čia reikėtų klausti tų, kurie tuo užsiima. Mane tokie dalykai visada stebina. Štai kai tik ateina Kovo 11-oji, pasigirsta gausybė gražių kalbų apie „nepriklausomą valstybę“. Aš pats už ją balsavau ir taip balsavo dauguma signatarų. O kodėl gi mes už ją balsavome? O todėl, kad norėjome savo įstatymų viršenybės, savo Konstitucijos, savo kariuomenės, savo pinigų, savo muitų – apskritai savo savarankiško gyvenimo. Bet paaiškėjo, kad didžioji dalis visuomenės šito nenori – ji norėjo tik kito šeimininko. Didžiajai daliai visuomenės atrodė, kad kitas šeimininkas ją maitins skalsiau ir riebiau. Štai kas buvo svarbiausia. Aš visada klausiu savo kolegų signatarų: ką jūs turite šiandien omeny, kai šnekate apie „nepriklausomą valstybę“?

– Ar tokia indiferentiška yra tik mūsų visuomenė?

– Žinoma, mes ne vieni tokie. Visos ES priklausančios valstybės esmines savo suvereniteto dalis yra atidavusios Briuselio komisarams. Pavyzdžiui, Vokietijoje ne be reikalo atsirado partija „Alternatyva Vokietijai“, kuri sako lygiai tą patį apie vokiečius, ką ir mes dabar šnekame apie savo visuomenę. O Lietuva, kadangi įstojo į ES kooperatyvą, kuriame turi labai mažai akcijų, yra dar labiau priklausoma nuo įvairiausių vėjų. Nors Vokietija lygiai taip pat neturi įstatymų viršenybės, savo pinigų ar teisės rinkti muitus, ji ES turi kontrolinį akcijų paketą, todėl jos balsas yra visai kitoks. O kadangi mes turime vos porą procentėlių tų akcijų, tai tiek vertas ir mūsų balsas. Bet mūsų visuomenė ir netgi kolegos signatarai mane vis tiek sugeba nustebinti, kaip lengvai jie taria tuos žodžius… Aš gi net nesiūlau dabartiniame etape išstoti iš tos ES – tik siūlau realiai pasižiūrėti į mūsų padėtį. Kam reikia save apgaudinėti?

– Bet galbūt būtent dėl to ir pats esate ta grėsmė „nacionaliniam saugumui“? Nors, kaip sakote, valstybės ir neturime, bet įtariama, kad kalbas „varinėjate“ antivalstybines? Kuo ne paradoksas?

– (Juokiasi.) Na, žinoma, esu tas žmogus, ką čia slėpsi… Kalbant rimtai, man susidaro įspūdis, kad dauguma yra susitarę meluoti vieni kitiems, todėl tas, kuris bando žiūrėti realiai į pasaulį, tampa grėsme tiems melagiams…

– Bet aš vis tiek lenkiu link mūsų žiniasklaidos, ir nebūtinai užsienio valdomos. Pavyzdžiui, mūsų nacionalinis transliuotojas, jeigu tik užveda kalbą kokia nors ekonomine tema, būtinai kalbina tik užsienio bankų „ekspertus“. Iš kur toks nuolankumas? Kodėl niekada nepateikiama alternatyvi nuomonė, ginanti viešąjį interesą, o ne tik užsienio bankų reikalus?

– Žurnalistas yra labai priklausomas asmuo. Jeigu paimsime valstybinę žiniasklaidą, tai tas žurnalistas žino, kad yra tam tikra valstybės politika. Jeigu tu jai neatstovausi, tai tokioje žiniasklaidos priemonėje paprasčiausiai nedirbsi. Ir žurnalistas visa tai jaučia savo kailiu, o jeigu nejaučia, jam tai greitai paaiškina – jeigu nori gauti geresnes pareigas, geresnę algą, privalai suprasti, kaip, ką ir su kuo reikia kalbėti, kokią dūdą pūsti… Ir įsijungia savicenzūros mechanizmas…

– Bet kiek jau girdėjome kalbų apie „laisvą ir nepriklausomą“… Tai dėstoma universitetuose, o jūs štai norite pasakyti, kad tos laisvės nėra netgi valdiškoje televizijoje, kuri laikoma laisvo žodžio etalonu…

– O ar apskritai gali būti nepriklausoma žiniasklaida? Vieninteliu atveju – jeigu pats ir esi tos žiniasklaidos savininkas, jeigu tavęs kas nors dar „neuždusino“… Šiandien teoriškai tai leidžia daryti internetas, kur kiekvienas tarsi gali būti pats sau šeimininkas, atsidaręs savo puslapį. Bet tuomet įsijungia kiti mechanizmai, o pirmiausia – finansiniai reikalai: norėdamas išsilaikyti, privalai turėti auditoriją, gauti reklamą, investuoti didelius pinigus į žinomumą, paklausą ir t.t. Bet kokiu atveju ta žodžio laisvė susiduria su pinigais, kurie visada įveikia viską. Be to, pas mus veikia gausybė sąlygiškai didelių portalų, priklausančių užsienio savininkams. Internetinė erdvė yra lygiai taip pat kontroliuojama, ten vyksta kova dėl klientų, ir tie, kurie turi turtingesnius savininkus ar rėmėjus, ir ten užima lyderių pozicijas.

– Kitaip sakant, siūlote iliuzijų dėl įvairiausių laisvių nepuoselėti?

– Priešingai, siūlau visiems atsimerkti. Žinoma, savotiškai yra gera gyventi, įkišus galvą į smėlį. Tik klausimas: kiek ilgai ten smėlyje įmanoma išbūti? Aš pats pažįstu žmonių, kurie sako: ai, geriau nesikišti, nesigilinti… Taip gyventi, be abejo, yra lengviau ir ramiau, bet kiek šitaip tversi? Kol tu laikai įkišęs galvą į smėlį, kažkas prieis ir taip trenks į užpakalį, kad net nežinosi, iš kurios pusės gavai… Mums, kalbantiems „Respublikos“ leidiniuose, būtų sunku priekaištauti, kad nieko nedarome – metų metus kalbame šiomis temomis ir žiūrime į pasaulį atviromis akimis, o ne pro rožinius akinius. Žinoma, kiekvienas iš mūsų gali klysti, bet didžiulis paradoksas tas, kad didžioji dalis žiniasklaidos, o ypač valstybinė žiniasklaida, net neleidžia kitoms nuomonėms pasireikšti. Ten yra labai siauras ratas žmonių, kuris kalba visomis temomis ir iš esmės atstovauja vienai ideologinei krypčiai. O pasaulyje yra ne viena kryptis, tik mūsų žmonėms apie tai tiesiog neleidžiama sužinoti.

Štai Amerikoje žmonės išsirinko Donaldą Trampą (Donald Trump). Dar didelis klausimas, ar jis pateisins į jį sudėtas viltis, bet juk už jį balsavo žmonės, kurie pavargo nuo melo. Tas melas apėmęs tiek Lietuvą, tiek Ameriką, o žmonės šiame savo pasirinkime pamatė viltį. O koks tas melas? Ten metai iš metų prastėja ekonominė padėtis, daugėja žmonių, gaunančių maisto talonus, atlyginimais gaunamų pinigų perkamoji galia mažėja, o politinis elitas aiškina, kad viskas yra gerai. Saujelė žmonių turtėja, o visi kiti – skursta. Žmonės viena girdi iš CNN, o visai kita mato gyvenime – tiek ekonominiame gyvenime, tiek vertybių pasaulyje: jie pavargo nuo visų „tolerastinių“ kliedesių, nuo bendrų tualetų, nuo juvenalinių justicijų, nuo iškrypimų propagandos. Ir jie išgirdo D. Trampą, kuris bent jau kalba žmogiškesne kalba…

Visos valdžios (santvarkos) suvokia, kad žiniasklaida yra vienas svarbiausių visuomenės valdymo įrankių. Per Sausio įvykius 1991 metais SSRS kariuomenė užėmė Spaudos rūmus, kuriuose buvo įsikūrę daugybė laikraščių redakcijų, ir tikėjosi, kad Lietuvos žmonės liks be informacijos. Nepavyko. Dienraštis „Respublika“ subūrė išvarytus iš Spaudos rūmų redakcijų žurnalistus ir sausio 12-ąją 300 000 egzempliorių tiražu išleido istorinį laikraštį „Laisva Lietuva“.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Žalgiris“

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI

95 komentarai

  1. lietuvis:

    man keista, kad rolandėlis – buvęs pornovideokasečių platintojas Kaune, tiek daug išmano apie žiniasklaidą, tvirtina, kad Amerikos imperialistai valdo ją… nu briedas visiškas, atitinkąs Putino dainas…

  2. Diedas:

    Nelabai supratau apie ką čia?
    Jeigu tai jumoreska, tai visiškai nejuokinga.

  3. Leonas M.:

    Taip, užsienio valdoma žiniasklaida yra labai pavojinga, kaip ir užsienio valdomi jau truputį kvanktelėję politikai, jeigu tas “užsienis” prasideda iš Kremliaus pusės.

    • dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

      Su kai kuriomis R.Paulausko mintimis galima sutikti. Tačiau ponas Rolandas Paulauskas, kaip ir kiti signatarai, 7-nių kadencijų Seimo nariai išrinktieji pagal antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą, niekaip negali atsimerkti taip pat. Kalbu, kad ir apie paprastą dalyką. Jau išrinktas Seimo narys daugiamandatėje apygardoje po dviejų savaičių skuba vėl į rinkimus būti dar kartą išrinktu, tam, kad neišrintas daugiamandatėje asmuo patektų į Seimą. Kokioje dar pasaulio valstybėje yra didesnis IDIOTIZMAS nei nustatė Lietuvos signatarai vadovaujami didžiojo stratego signataro Vytauto Landsbergio, jo parašas po įstatymu yra. Ponas signataras Rolandas Paulauskas tokio IDIOTIZMO aršus gynėjas ir apie tai galima detaliai pasiskaityti 2016-09-16 straipsnyje “Politikos liūto blūdai” (http://www.ekspertai.eu/politikos-liuto-bludai). O kam rūpi griežta to ką pasakiau analizė, tai rekomenduoju pastudijuoti 2016-9-11 straipsnį “Ultimatumas Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo” (http://www.ekspertai.eu/ultimatumas-seimui-del-lr-teisiniu-pagrindu-griovimo89825). Kai neturime teisėtos valdžos, tai tas neteisėtumo amaras, destrukcija pasklinda į visas Valstybės sritis ir ne vien į žiniasklaidą. Nieko kito iš neteisėtos valdžios tiesiog tikėtis negalima. Ir vienas iš neteisės propaguotojų, karštas to gynėjas yra ponas Rolandas Paulauskas. Kaip tai gali būti, kad prisiekę Konstitucijai ją kiekvieną dieną išduoda. Iš kur tas dvasinis iškrypėliškumas atsirado? Žodžiai jau nieko nereiškia, priesaikos nieko nereiškia. Vertybės nuvertintos. Garbės nėra tik pliauškalynė.
      To pačio klausiu ir Rolando Paulausko, ir sigantaro poeto Leono M. Atsipeikėkite, tarkite tiesos žodį.

  4. geeeras:

    ohoooo ! Alkas jau Paulauską spausdina! Jau nebebijo “vatnikų” ar jau po rinkimų baigėsi “vatnikavimo” galiojimo terminai 😀 ? Juk kurį laiką Alkas net Vaišvilos nei spausdino, nei video dėjo.. Kokie kūlvirsčiai 😀 😀

  5. S:

    Šių dienų Lietuvoj tai vienas iš blaiviau mąstančių politinių veikėjų.

  6. rimtai:

    Paulauskas viską tvarkingai sudėliojo į savo vietas. Kur čia ponai mato maskoliškumą? Teisybė akis graužia?

  7. LosAngeles:

    Nu teisingai kalba, nera nepriklausomybes. Kad ir kaip butu gaila… O idomiausia stai kas: ‘..O kodėl gi mes už ją balsavome? O todėl, kad norėjome savo įstatymų viršenybės, savo Konstitucijos, savo kariuomenės, savo pinigų, savo muitų – apskritai savo savarankiško gyvenimo. Bet paaiškėjo, kad didžioji dalis visuomenės šito nenori – ji norėjo tik kito šeimininko. Didžiajai daliai visuomenės atrodė, kad kitas šeimininkas ją maitins skalsiau ir riebiau. Štai kas buvo svarbiausia…’ Stebint is sono kas vyksta ‘nepriklausomybes’ metais, galima itarti, kad ‘vyriausieji zyniai’ (vedliai) jau pacioje pradzioje zinojo, kad kalba eina tik apie kita ‘seimininka’, tik tiek

  8. S:

    Man ne visai patiko šitas: “Aš gi net nesiūlau dabartiniame etape išstoti iš tos ES – tik siūlau realiai pasižiūrėti į mūsų padėtį.” O aš SIŪLAU, ir net ne išstoti, o panaikinti narystę kaip neteisėtą, suklastotą. Signataras mokėtų teisingai tokį teiginį sudėlioti, gi ne pirmas kartas… 🙂

  9. Kemblys:

    Biografija

    1958–1962 m. gyveno Intoje (Komija). 1962–1964 m. mokėsi Kretingos pradinėje mokykloje, 1964–1972 m. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje. 1972–1974 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1988–1990 m. Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, 1990–1996 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

    1972–1988 m. dalyvavo koncertinėje veikloje, buvo įvairių muzikinių kolektyvų vadovas. 1988–1990 m. Sąjūdžio Kauno miesto iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Kauno tarybos, Sąjūdžio Seimo narys. 1989–1990 m. rengė pirmąsias Sąjūdžio televizijos laidas iš Kauno. 1989–1990 m. laikraščio „Kauno aidas“ redaktorius.
    (ištrauka iš Vikipedijos)

    Jei Lietuva tapo nepriklausoma 1990 metais, tai Rolandas Paulauskas dėl neeilinių gabumų, net nebaigęs dar aukštojo mokslo, pateko į pirmąsias gretas, manau, ‘Sąjūdžio M. Gorbačiovo persitvarkymo politikai remti’ 🙂 🙂 🙂

  10. Kas valdo žiniasklaidą, tas valdo valstybę:

    Štai dėl ko rusų armija buvo pasiųsta pirmiausia užimti televiziją.Toliau-būtų sekę -spaudos leidinių redakcijų užgrobimas.Argi neaišku, kad tie, kas valdo žinių sklaidą, tas žinias ir sukuria?Todėl Lietuvoje nuolatinę muziką “rusai puola” , padėkime Ukrainai tiekdami ginklus, kurių negaminame ir neturime patys, vykdo užsienio žvalgybų užverbuoti ir atsiųsti agentai-Drukteinis ir Ožys , vaidinantis gurmaną , kurie pagal Vikipediją ir jų pačių puslapius atliko spec. užduotis užgrobtose rytų ir Afrikos valstybėse ,atseit dirbo “ekspertais” .O toks Ohmanas,eksportuotas iš Švedijos, Lietuvos tarptautinei kompromitacijai ,nes valdo Linkevičių ir Grybauskaitę, organizuoja ginklų tiekimą Ukrainai, kas pagal tarptautines konvencijas yra draudžiama.

  11. VIRGINIJUS:

    Sveikinu ALKO redakciją, kad drįsta kitokią nuomonę publikuoti. Bus verta dar dažniau užsukti portalan. Sveikų, argumentuotas diskusijas skatinančių balsų labai stinga bolševikiškame valatkų, tapinų, linkevičių ir kitų buvusių komjaunuolių chore.

  12. Audrius:

    Rolandas, šaunuolis, kaip visada tiesiai šviesiai.

  13. jo:

    šitas tipas, kremliaus pakalikas, kuris teisina Krymo okupaciją, neigia ukrainiečių tautą, čia kažką vapa?

    • S:

      Aš galvoju, o ar jūs protaujat šiek tiek, ar ne? Aišku pirmiausia pritariu, kad Paulauskas be reikalo apie tą Ukrainą ir Krymą kalbėjo, tai ne jo reikalas, reikėjo patylėt. Bet kodėl vapi pats šita tema?

      Ar jūs suprantant, kad Krymas Ukrainai yra neįmanoma išlaikyti teritorija? Ten ukrainiečių labai mažai, taigi pagrinde rusai ten. Kodėl jūs tada tylit, kad rusai okupavę Kaliningrado sritį> Taigi ją lygiai taip pat Lietuvos SSR siūlė Chruščiovas, ar kas ten. Ir Lietuvos SSR atsisakė, nors turėjo didesnį pagrindą pasiimti, negu kad Ukraina Krymą. Bet jei paimtų su tais visais rusais, tai dabar būtų buvę lygiai kaip su Krymu. Yra tik vienas būdas susigrąžinti tokią sritį – iškeldinti gyventojus. Kaliningrado rusus iškeldinti būtų suprantama ir netgi teisėta. O kaip Krymo rusus iškeldinti, kokiu pagrindu? Jie visada gi bus “za Rosiju”… Tai tik laiko klausimas. Pagaliau, o tai ne patys ukrainiečiai kalti, kad taip atsitiko? Janukovyčių ne jie į valdžią rinko? Pagaliau, net Lukašenka klausė: o tai ko jūs tam Kryme nesipriešinot, turėjot juk 20 tūkst. kariuomenės, bet nei vieno šūvio? Geras klausimas, sakyčiau. Aš suprantu, valdžia kalta, ir t.t. Bet jūs patys supraskit vieną kartą – tos ukrainiečių tautos tėra tik keli procentai, kiti savęs kaip tautos pirmiausiai nesuvokia. Ukrainiečiai yra slavai, giminingi ir rusams, ir baltarusams, ir kitiems slavams. Aš sakyčiau, ukrainiečių tauta tik gimsta. Įdomu, kaip jie virš 20 metų nuolat rinko prorusišką valdžią? Aš pasakysiu kaip. Dauguma rinko visokius prorusiškus ir panašiai, nusišvilpt jiem buvo ant tos ukrainiečių tautos. Kita pusė tik nori europinių pinigų, sotaus gyvenimo. Tiems irgi nusišvilpt ant jų tautos, jie tik apsimeta, kad patriotai. Iš tikrųjų tai ten visokių gaidžių pilna pinigo laukiančių, ir dar kekšės, kurios labiausiai nori “kruževyje trusiki v Jevrope”. Apie tai, tarp kitko, Paulauskas teisingai pasakė. Tačiau, viską kitaip pasuko ta tikroji ukrainiečių Tautos dalis, kuri paėmė ginklus į rankas per Maidaną. Pasinaudoję tų gerai gyvent norinčių kekšių parama, jie sugebėjo nuversti prorusišką valdžią. O tada viskas ir prasidėjo… Viskas ten nebūtų taip blogai, jei tikrų patriotų būtų dauguma. Tačiau, matosi per rinkimus, kad jie surenka 1-2%, tai tiek tos tautos ir yra. Ant jų savanorių batalionų tik viskas ir laikosi. Porošenkos ir kiti ten jau seniai viską būtų pralošę. Žinoma, dabar gali viskas pasikeisti, reikia tikėtis. Gal Ukrainoj užaugs ta tauta, tikro karo sąlygomis. Bet ko mums čia peštis dėl tos Ukrainos dabar tarpusavyje?

      Ir Lietuvoj Tautos suvokimo prasme padėtis ne geresnė, negu Ukrainoj. Aš įtariu, kad daug pasipiktinusių Paulausku paprasčiausiai gudrauja dėl tos Ukrainos. Jiems pagrinde nepatinka, kad jis nepritaria Vakarams, Europos Sąjungai, ir taip toliau. Ir galbūt tai iš provakarietiško fanatizmo išplaukia pirmiausia. O jeigu taip, tai leiskite jūsų paklausti, ponai EU-šnikai. Kokia mums nauda būti ES ir NATO, ir kad mus gina nuo rusų? Apskritai, kokia nauda, kad neužpuola Rusija? Jei mes šitose Vakarų sąjungose išnyksim, ir lietuvių Lietuvoj neliks, tai kokia prasmė tada ieškot pagalbos gintis nuo Rusijos? Būnant ES lietuvių Lietuvoj neliks po mažiau, nei 70 metų. Tai mums taip ar taip galas. O žinot, kaip garbingiau yra mirti? Kovojant. Ukrainiečiai va pagaliau kovoja, ir aš juos už tai gerbiu. Ir jų praradimai tikrai nėra didesni, negu Lietuvos dėl emigracijos ir kitų Vakarų “grožybių”. Tai ar jūs lendat čia dėl ES šmeižti Paulausko? 🙂

  14. Kemblys:

    Tegul purvas liejasi laisvai – ‘S’ susitiko su ‘tikru lituviu’……………..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *