Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai (nuotraukos) (0)

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai | EKGT nuotr.

Atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drabužių metai | EKGT nuotr.

Sausio 27 d. Šilalės rejone ant garbingo ir garsaus Medvėgalio piliakalnio buvo šventiškai atidaryti Piliakalnių ir Tautinių drbužių metai. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) sumanytame iškilmingame Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo renginyje plazdėjo Lietuvos valstybės, visų etnografinių regionų (Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos (Sūduvos), Dzūkijos (Dainavos), Mažosios Lietuvos), Šilalės rajono, Laukuvos seniūnijos ir visuomeninių organizacijų vėliavos. Liepsnojo atminties laužas, skambėjo himnas, trimitai, dainos, eilės, sveikinimo ir pagarbos protėviams žodžiai. Aidėjo savanorių šūvių salvės: už Laisvą Lietuvą, Žemaitiją, Protėvius.

Susirinkusius sveikino Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Šilalės r. savivaldybės meras Jonas Gudauskas, Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas, Laukuvos N. Vėliaus gimnazijos direktorė Raimonda Kauneckienė ir kiti garbingi šventės dalyviai.

Po iškilmingos dalies, visi dalyvavo Šiauduvos kultūros namuose vykusiame seminare „Vietinės bendruomenės ir piliakalniai, bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“. Universitetų, kitų mokslo įstaigų mokslininkai bei istorijos ir etninės kultūros puoselėtojai, tautinių ir istorinių drabužių gamintojai dalinosi sukaupta teorine ir praktine patirtimi. Seminaro dalyvius pasveikino Lietuvos kultūros ministerijos Piliakalnių metų programos koordinatorius, vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis, kiti renginio dalyviai.

Archeologas dr. Gintautas Zabiela, vienas iš seminaro organizatorių, pabrėžė, kad Lietuva pelnytai gali vadintis piliakalnių kraštu, nes Lietuvoje priskaičiuojama virš 900 piliakalnių. Jis pabrėžė, kad piliakalniai yra itin vertingas kultūros paveldo sluoksnis, kurio vertė iki šiol visuomenėje yra dar ne iki galo suvokta. Šių piliakalnių palikimo vertė bei visuotinumas, kaip sakė pranešėjas, yra „…neatskiriama Lietuvos savastis kaip kad lietuvių kalba, kryždirbystė ar sutartinės“.

Kultūros paveldo departamento Juridinio skyriaus vedėjas Andrius Vaicekauskas išsamiai apžvelgė, kaip bendruomenės gali prisidėti prie piliakalnių priežiūros ir tvarkymo darbų. Jis pristatė elgesio su archeologiniais radiniais taisykles. Pranešėjas pateikė pavyzdžių kaip neatsakingai sunaikinamas kultūrinis sluoksnis, prarandami radiniai.

Neries regioninio parko kultūrologė Karolina Tamašauskaitė dalinosi patirtimi, sukaupta rengiant kultūrinius vyksmus saugomose teritorijose. Ji papasakojo apie didelio visuomenės dėmesio susilaukusius kultūrinius renginius. Tai rodo, kad piliakalniai gali tapti svarbūs šiandieniniam žmogui, lankomi ir saugomi ne tik gamtosaugininkų, bet ir kiekvieno žmogaus.

Dr. Daiva Steponavičienė pasakojo apie archeologinių drabužių atkūrimo darbus. Šis praeities pažinimo ir jos puoselėjimo būdas svarbus šiandienos visuomenei, ieškančiai savo tapatybės ženklų bei jos suvokimo dėmenų.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys kvietė Piliakalnių ir Tautinių drabužių metais skirti daugiau dėmesio baltų (aisčių) paveldui, aktyviai kelti ir aptarti tautinių drabužių kūrimo bei dėvėsenos klausimus. Jis atkreipė dėmesį, kad piliakalnių kultūros palikimo ir vietos bendruomenių ryšių gilesnis supratimas ir palaikymas praturtina mūsų bendrają nacionalinę kultūrą ir stiprina pasididžiavimą atkurta modernia Lietuvos valstybe.

Lietuvos edukologijos universiteto profesorius dr. Benediktas Šetkus apžvelgė piliakalnių kultūros pristatymo reikalus vidurinės mokyklos istorijos programose. Jis priminė, kad patraukliai moksleivius su piliakalnių kūltūra galima supažindinti per savo gyvenamos vietovės kultūros ir paveldo vertybes, istorines asmenybes.

Kurtuvėnų regioninio parko kraštotvarkininkas, aktyvus tautinės kultūros puoselėtojas Darius Ramančionis pristatė jau daugiau nei 10 metų (rugsėjo 22 dieną) vykstančią akciją „Baltų vienybės ugnies sąšauka tarp piliakalnių“. Jis išreiškė viltį, kad ugnies sąšauka įgaus dar didesnį mastą. Piliakalnių metais uždegti ugnies ir pabendrauti, ant artimiausio piliakalnio ar vaizdingos kalvos, ateis dar daugiau lietuvių ir latvių bei jiems prijaučiančių žmonių visame pasaulyje.

Klaipėdos universiteto profesorius dr. Petras Bielskis, pratęsdamas tarmių metais iškeltą tarmių puoselėjimo klausimą, kalbėjo apie tarmių, o taip pat ir literatūrinės lietuvių kalbos reikšmę, palaikant šiuolaikinę lietuvių tapatybę. Pranešėjas vaizdžiai skaitė vyskupo Motiejaus Valančiaus raštus ir Kazio Bradūno pilietiškų eilių posmus.

Seminaro pabaigoje visus sujudino Kuršių istorinio klubo „Pilsots“ vadovo Beno Šimkaus pranešimas, kurį iliustravo klubo nariai, apsirengę įspūdingais archeologiniais kostiumais. B. Šimkus teigė, kad istorinių rekonstrukcijų klubai – puiki priemonė sudominti jaunimą kultūros paveldu.

Seminare veikė istorinių kultūrinių leidinių, kompaktinių plokštelių, tradicinių audinių parodėlė. Čia pat salėje dunksėjo audimo staklės, o kaip jomis reikia austi rodė audėjos: Salomėja Udovičienė, Zita Pauliukienė. Renginio dalyviai vienas kitą pakeisdami sėdo į stakles, prižiūrimi audėjų bandė austi.

Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo vakarinėa dalies pagrindinė rengėja Irmina Kėblienė visus pakvietė į trankius Žemaitijos naktišokius: „Mes suverpsim gijas iš dainų, šokiais išausim kelią į Maironio Dievyčio piliakalnį“. Tradiciniuose šokiuose dalyvavo vietinis ir iš visos Lietuvos bei svečių kraštų atvykęs jaunimas su mokytojais, vadovais ir muzikantais (virš 200 dalyvių). Jaunimas Piliakalnių ir Tautinių drabužių metų atidarymo šokio sukūryje šventė iki ryto. Naktišokius pratutino kopimas į Dievyčio piliaklanį, laužai, kareiviška košė, etnokultūriniai filmai.

Šventę rengė: Etninės kultūros globos taryba, Šilalės rajono savivaldybė, Lietuvos edukologijos universitetas, Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras, VšĮ „Etnoklubas“, Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija, Lietuvos archeologijos draugija, Žemaičių kultūros draugija, Šilalės kraštiečių draugija, Laukuvos seniūnija, Šiauduvos ir Požerės bendruomenės, Žemaitukų augintojų asociacija. Renginį parėmė: Valstybinė kultūros paveldo komisija, UAB „Molupis ir Ko“, UAB „Alnidra“, Žemaičių kultūros draugijos Šilalės skyrius.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *