A. Medalinskas. Apie „užvažiuojamąją teisėsaugą“ ir „užvažiuojamąją žiniasklaidą“ (7)

Alvydas Medalinskas | Alkas.lt nuotr.

Alvydas Medalinskas | Alkas.lt nuotr.

Istorija su Greta Kildišiene (kaip bevertintumėme šios moters veiksmus) bent man svarbi tuo, kad dar labiau išryškino vis stiprėjančią „užvažiuojamosios žurnalistikos“ tendenciją Lietuvoje. Ji vis dažniau papildo kitą žalingą reiškinį mūsų valstybėje, ypač kalbant apie politinę korupciją, – ,,užvažiuojamąjį teisingumą“.

Įdomu, kaip staiga visiems tapo daug svarbiau G. Kildišienė, o ne, pavyzdžiui, VMI vadovo pašalinimas. Abu šie reiškiniai turi daug panašumų.

Tai nereiškia, kad kiekvienas žurnalistas ar teisėsaugininkas, kuris imasi tirti kokį nors, kaip jam atrodytų žalingą reiškinį, yra ,,užvažiuojamojo proceso“ atstovas. Tarp jų manau daug ir tokių, kurie visa tai daro iš gerų paskatų. Žurnalistai ir turi tirti neigiamus reiškinius valstybėje, nemažiau, nei teisėsauga. Bet „užvažiuojamojo proceso“ atstovais tampa tada, jeigu pastebėję blogybę vieno politiko, pareigūno, partijos veiksmuose, užsilipa tik ant šios aukos (pagal savo įsitikinimus ar pagal nurodymą iš aukščiau) ir nesiima pažiūrėti, ar panašių neigiamų dalykų, nėra kitų veiksmuose, nepaisant to kokiai partijai ar įtakos grupei šie nepriklausytų, kokio įtakingo asmens nebūtų remiami.

Ir dar blogiau, jei mato, kad auka nėra tokia kalta, kaip jiems atrodė, ar buvo nurodyta, bet toliau užsilipę daro viską, kad žmogų nuvarytų į neviltį, pasirinktą auką sužlugdytų, pakeliui rausdami aplinkui, ieškodami įrodymų, kad buvo teisūs. Mano įsitikinimu, mūsų valstybė daug laimėtų, jeigu išsiaiškintų ne tik blogybes aukšto rango politikų, pareigūnų ir įvairių partijų veiksmuose, bet ir mechanizmus, kodėl vis labiau išbujojo Lietuvoje tiek „užvažiuojamasis teisingumas“, tiek ir ją lydinti „užvažiuojamoji žurnalistika“.

Tik todėl, kad matau vis labiau augančią šių dviejų procesų žalą Lietuvoje, nusprendžiau parašyti savo mintis straipsnyje, o vėliau mintis ir Feisbuko puslapiuose, bet atsiprašau, kad neturiu laiko gilintis į konkrečias aplinkybes, kur G. Kildišienė ar kas kitas kalbėjo tiesą, o kur ne. Ir tikrai nemanau, kad šioje istorijoje buvo teigiamų herojų. Apgailestauju tik, kad apie abu šiuos žalingus reiškinius mūsų valstybėje vis sunkiau yra parašyti žiniasklaidoje ir gali tik džiaugtis, kai straipsnis ta tema vis dėlto pasiekia skaitytojus Lietuvoje.

Esu įsitikinęs, kad neįveikusi šių trijų blogybių: aukšto rango politinės korupcijos ir piktnaudžiavimo valdžia bei „užvažiuojamos teisėsaugos“ ir „užvažiuojamos žiniasklaidos“ būsime silpna valstybė savo vidumi, o tai yra labai blogai ir dėl to, kad išorėje kyla daug įtampų, kurioms atsispirti galės tik stipri vidumi valstybė.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , .

7 komentarai

  1. Taip:

    Pas mus dzūkai sako ,,užsisėdo” ant žmogaus,tad- ,,užsisėdomoji” ,pvz.žiniasklaida,teisėsauga,žunalistika…
    Pateiktas straipsnis teisingai vertina ,,didžiosios” lietuviškos žiniasklaidos šleivą veiklą,ypač Nacionalinis transliuotojas LRT pasižymi publicistnių-analitinių laidų politiniu šališkumu.

  2. Diedas:

    Kodėl šitas ponas tylėjo, kai kiekvienas žurnalistpalaikis su šimtais trolių kelis metus iš eilės Kubilių tarkavo.
    Būkim teisingi, Konservatoriai vyriausybėje tvarkėsi du kartus. Vieną kartą per rusų krizę, kitą kartą per pasaulinę krizę.
    Nors ir nepalankus buvo metai, bet investicijų ir darbo vietų Lietuvoje atsirado daugiau, negu valdant komunistams, ir visiems vienkartiniams gelbėtojams kartu sudėjus.
    Karabaso šaika irgi vienkartinis projektas sukurtas konkrečiai šitiems rinkimams.
    Nudroš išsunks kiek galima Lietuvą, EU paramą pasidalins tarp oligarchų, o po ketverių metų viešūjų ryšių agantūros per pora mėnesių iš kokio nors kremliaus glindos vėl nulipdys naują gelbėtoją su visa partija.

    • S:

      Daugiausiai žmonių iš Lietuvos išvažiavo valdant konservui Kubiliui. Taip pat ir praskolino daugiausiai. Bet didžiausias blogis iš tikrųjų yra net ne partijos (komunistų, konservų, liberalų, valstiečių ar kt.), o “valstybė valstybėje” – žiniasklaida, įvairūs popieriniai tarnautojai ir t.t. visais lygiais, nes šita pelkė tai išvis nesikeičia.

      • lietuvis:

        giedi Karabaso-Barabaso dainelę, kad viskuo kalta žiniasklaida (Trampo operetės arija). Nejau manote, kad dovanėles žarstantis oligarchas siekia naudos Lietuvai? Pirmiausia sau ir savo aplinkai, o visus kaltina jam kenkiant… Kodėl gi šeimą išsiuntė į Ispaniją? Pomidorų skinti? Ar bijo, kad čia rusai užeis?

  3. Androidas be liet.raidyno:

    Ziniasklaida yra ketvirtoji valdzia, tad zurnalistai irgi viesi asmenys.
    Kas juos viesins.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *