J. Dapšauskas. Neturėdami kozirių, priešininkai prieš R. Karbauskį metė tūzą. Ar nepaskubėjo? (24)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Praėjusios savaitės pagrindinės žiniasklaidos naujienos vis sukosi apie išperkamąja nuoma įsigyjamą gan prabangų automobilį bei tariamą Klintono ir Levinski lygio romaną. Pradžiai galima pasakyti: iš visų blogybių ir tiesos – netiesos debesies, beliko tik mažas lietutis, kuris pasibaigė griaustiniu prieš dešimtmetį įvykusia bei paviešinta vagyste ir Gretos Kildišienės sprendimu trauktis iš Seimo. Istorija tik dar kartą patvirtino, kad tie blizgučiai, brangios mašinos žmogaus vertės nepadidina, prasmingumo nesuteikia, o laimės – tuo labiau. Tik pridarė visiems bėdų.   

Net prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad ši istorija pradeda kenkti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS). Tačiau, kita vertus, net savotiškai padeda, nes parodė, kad oponentai nieko rimtesnio prieš LVŽS neturi. O kad įnirtingai ieško, tai buvo aišku seniai, juk jei nebus kažko rimto, tada ir iš šiaudo „pakraus“ visą vežimą. Kažką turės mesti į viešumą. Neužteks vis kartoti, kad čia į Seimą sugužėjo su vyžomis ar su klumpėmis valstiečiai, LVŽS prorusiškumo korta seniai kelia alergiją ir protaujantys ja nebetiki. Be patyčių, buvo aišku, kad reikės ištraukti ir kiek rimtesnę kortą.

Nėra vienos „skandalo“ ištakų priežasties. Pirmiausia yra realus kabliukas už ko užsikabino, kaip minėjau pradžioje, bereikalinga prabanga, galima įtaka, mašina ir pan.  Politikų oponentų iš Panevėžio „darbelis“. Taip jie buvo suinteresuoti, tad šia informacija stengėsi dalintis (veikė asmeninės nuoskaudos). Vietinėje rinkiminėje apygardoje vykstantys nesutarimai tarp medžiotojų ir ūkininkų, bendruomenės. Pagrindinis ir pirminis šios informacijos skleidėjas taip pat suinteresuotas (pavyzdžiui, negavo per rinkimų kampaniją reklaminių pinigų iš LVŽS).

Nekalbant apie tai, kad tikrai daug kam baugu, kad pavasarį prasidės tam tikri sprendimai, kurie pakenks dideliems verslams, tai labai suinteresuoti įnešti nedarną, „numušti“ LVŽS reitingus, kad gal ir pavyks įbauginti, sustabdyti esminių sprendimų, įstatymų priėmimus. Elementaru – yra ir pralaimėjusieji rinkimus, ir jų nusivylę rinkėjai, palaikytojai žiniasklaidos priemonėse. Ir galiausiai, be jokių sąmokslų teorijų, žiniasklaidoje ši tema buvo plačiai eskaluojama, nes tiesiog ji „vežanti“. O pasibaigus Seimo rudens sesijai prasidėjo naujienų badas.

Iš žiniasklaidos paprasčiausiai tikimasi elementaraus nešališkumo, nes informacijos objektyvus pristatymas yra jos esmė. Būtina kelti klausimus, ieškoti atsakymų, kritikuoti, tačiau šiuo atveju, kai kurių žiniasklaidos priemonių šališkumas yra akivaizdus. O ką jau bekalbėti apie tuos dažnus skaitytojų pritraukimo triukus, kai straipsnio tekstas net gan objektyvus, o pavadinime yra visiškas melas.

„Skandalo“ įžiebimui pasirinktas tinkamas laikas – šeštadienis, psichologiškai pirminė žinia stipri – „atskleistas“ meilės romas. Nedarbo dienomis tik apie tai žmonės ir kitos žiniasklaidos priemonės tešnekėjo, o jau praėjus pirminiam susidomėjimui, pereita prie viešųjų privačiųjų intereso klausimo, mašinos ir panašiai. Bet romano prieskonis net ir dabar yra likęs, nors kritiškai mąstantys žmonės supranta, kad tai buvo tik viešųjų ryšių prieskonis, kuris „skandalui“ ir davė visą „sudominimo skanumą“.

Idėjiniai viešųjų ryšių taikiniai labai aiškūs: kalba apie šeimos vertybes, o va pasirodo… Kalba apie skaidrumą, o štai – galima korupcija…

Visą savaitę institucijos ir viešoji erdvės buvo užimta šiuo klausimu, vietoj to, kad diskutuotų ir spręstų tikrai realias problemas. Tai parodė, kad nieko daugiau ištraukti suinteresuoti neturi ir padarė skandalu tik tai, kas jau dalinai buvo paskelbta prieš rinkimus („galima“ (tai ir patys apsidrausdami pabrėždavo)  R. Karbauskio ir G. Kildišienės meilė). Stipriausia korta – tūzas jau išmestas, o kozirių neturi. Pagrindiniam laikui, Seimo pavasario sesijai, kai prasidės esminiai sprendimai, įstatymų priėmimai tiesiog beliks bandyti tai tik priminti, nors „skandalo“ esmė ir bus visiškai subliuškusi. Bet ši korta jau mušta. Tad be visos žalos bendrai politinei sistemai, žmonių pasitikėjimui valdžia – „va kas ten prie lovio dedasi“, nusivylimo viskuo (ir demokratija, ir žiniasklaida) skatinimo, yra ir labai teigiamas dalykas, permainų priešininkai stipriausią kortą išmetė, o kozirių nebeturės lemiamu metu, jei prisimenant kortų Tūkstančio žaidimą.

Reikia prisiminti, kad tai ne pirmas kartas, kai dirbtinai bandė įskelti „skandalą“. Koks gerai suplanuotas viešųjų ryšių „ėjimas“ buvo norint pašalinti Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę dr. Agnę Širinskienę, pakeisti jos nuomonę priimamų sprendimų atžvilgiu pasitelkiant ir masinių patyčių bangą, melą ir panašiai.  Apie tai jau esu rašęs kiek išsamiau, tik dar kartą priminsiu žinomo LRT žurnalisto Juro Jankevičiaus įrašą Ritos Miliūtės FB paskiroje lapkričio 26 d. Jis pasako visą esmę, kodėl šios „tiesos“ (viešųjų ryšių atakos) paieškos yra vykdomos: „Agnė Širinskienė. Negi nejaučiate, kad jau tapote Facebook‘o garsenybe vienoje gretoje su Birute Vėsaite, Audrone Pitrėniene ir kitomis panašiomis politikos paraščių tetomis? Galite daryti ką norite, bet sniego lavinos nesustabdysite. Dabar vienintelis klausimas – kam pirmiausia baigsis kantrybė – jums pačiai ar partijos kolegoms. Atsiprašau už atvirumą“. Beje, šis minimas A. Širinskienės „skandalas“ pasibaigė nesėkmingai jo kurstytojams, baisiausia būtų pokyčių priešininkams – jei ženkliai nenumuštų aukštų LVŽS reitingų ir ši istorija.

O kad suinteresuoti didelių pelnų magnatai bruzda ir su nerimu laukia labai pavojingos Seimo pavasario sesijos sprendimų – tai akivaizdu (rudens sesijoje jie net rimtai neprasidėjo, nebuvo tam laiko, tik suformuoti organai, pasidalinti postai, pozicijos suformuotos, atleisti kai kurie senosios nomenklatūros veikėjai, esminis darbas prasidės būtent pavasario sesijoje).

 Štai sausio 19 dieną Ūkio ministerijoje sugužėjo visas suinteresuotų verslų paketas, kad pavasario sesijoje nebūtų priimti esminiai alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriuos teikia piliečių iniciatyvinė grupė „Už blaivią“ surinkusi per 60 tūkstančių piliečių parašų. Čia ir MG Baltik (valdanti ir alkoholio gamybos bei žiniasklaidos verslus) viceprezidentas ir didžiųjų prekybos tinklų ir smulkiųjų verslininkų, ir aludarių bei stipriųjų alkoholinių gėrimų asociacijų atstovai, kurie vienas po kito kartojo, kad priėmus sprendimus jie tiesiog prarastų šimtus milijonų eurų, tad Ūkio ministerija turi daryti viską, kad taip neatsitiktų. Suprantama šios suinteresuotos grupės daro ir kitais kanalais bei būdais, kad taip neatsitiktų – tame tarpe ir viešosios nuomonės formavime, skandalų įžiebime.

Nobelio premijos laureatai George A. Akerlof ir Robert J. Shiler knygoje „Kvailių žvejonė. Manipuliacijų ir apgaulių ekonomika“ rašo apie iliuzijų ir melų kūrimo būdus viešojoje erdvėje sukonstruojant „dėmesio vertus“ produktus ir temas, kuriomis žmonės yra įtikinami.

„Viena iš esminių žmogaus savybių yra gebėjimas susikoncentruoti į vienus dalykus ir nekreipti dėmesio į kitus. Tas „istorijas“ , kurias žmonės sau pasakoja priimdami sprendimus, galime pavadinti jų „dėmesio centru“. Ši idėja iš karto paaiškina, kodėl tampama „kvailių žvejonės“ aukomis, be to, ji iš dalies parodo, kaip vyksta „kvailių žvejonė“, nes manipuliacija dėmesiu yra dviejų profesijų pagrindas. Kišenvagiai ir iliuzionistai puikiai moka nukreipti mūsų dėmesį ir atlikti savo triukus“, – teigia premijos laureatai.   

O jei vėl prisiminsime, kas buvo pirminiame „sensacijos“ emocijos dėmesio centre (beje, ir LRT „Dėmesio centre“ net 3 laidas paeiliui skyrė šiam G. Kildišienės „skandalui“) , tai jie visi subliuško, pavogę tik žmonių dėmesį, o iš mokesčių mokėtojų – pinigus, nes juk mokesčių mokėtojai išlaiko nacionalinį transliuotoją. Akivaizdu, kad sklaidosi bet kokie pirminiai „skandalo“ teiginiai.

Pirma ir esminė „skandalo“ žinia, sensacija apie meilę, išskirtinius santykius – išgaravo.

Įtarinėjimai apie fiktyvius sandorius – nepasitvirtino (yra dokumentai).

Bet juk dar yra neatsakytų klausimų… Dėmesį dar yra kur nukreipti, sudominti. Juk vieši asmenys turėtų būti tokie skaidrūs ir išsklaidyti visas abejones: jei net nakties metu paskambins koks žurnalistas ir paklaus „triusikų“ dydžio, tai viešas asmuo turės greitai atsakyti, o jei ne, tai kažką slepia…

Ir pabaigai. Be abejo, reikia pripažinti ir klaidas, mokėti atsiprašyti už jas. Absoliučiai neklysta tik tie, kurie visiškai nieko nedaro. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas yra pasidalinęs prasmingu pasakojimu: į Dievo teismą atėjo švariomis rankomis žmogus ir tikėjosi be jokių problemų patekti į dangų, tačiau buvo sustabdytas: tavo rankos švarios, bet jos tuščios, nieko net nesistengei padaryti, kas kad švarios…

 Kuo daugiau gerų darbų, ryžtingų sprendimų, sveikų pokyčių ir švarių rankų.

Autorius yta piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ koordinatorius, Sveikatos bangos sąjūdžio dešimtmečio iniciatorius

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *