Prof. J. Jasaitis: Akademinė visuomenė lieka nustumta nuo strateginių sprendimų formavimo (0)

LMS tarybos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

LMS tarybos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis | asmeninė nuotr.

2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) taryba raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą pirmininką Sauliu Skvernelį siūlydami priemones galinčias padėti sėkmingai įgyvendinti XVII Vyriausybės programos nuostatas apie darnios regionų plėtros būtinybę.

Praėjus pusanto mėnesio nuo šio iniciatyvos nesulaukę deramo valdžios dėmesio mokslininkai kreipėsi į Alkas.lt redakciją prašydami paviešinti jų pasiūlymų turinį.

„Iš Vyriausybės kanclerės gavome tokią keistą padėką „už iniciatyvumą“, pažadą, kad į mūsų pasiūlymus bus atsižvelgta bei paaiškinimą, kad mūsų raštas išsiųstas bene į 8 ministerijas. Praėjo daugiau kaip pusantro mėnesio, bet nė viena ministerija nesiteikė atsakyti. Dabar jau aišku, kad niekas to pareiškimo nei matė, nei svarstė“, –  Alkas.lt sakė LMS pirmininkas, laikraščio „Mokslo Lietuva“ vyr. redaktorius prof. dr. Jonas Jasaitis abejojantis ar mokslininkų pareiškimas pasiekė sprendimų priėmėjus, o jei pasiekė, – tai ar buvo suprasta pasiūlymų esmė?

Pasak dr. J. Jasaičio LMS tarybos pasiūlymų efektas gali pasireikšti tik priėmus naujus radikalius kompleksinius regioninės politikos sprendimus, o ne juos išblaškius atskiroms žinyboms.

„Jokia dalykiška diskusija su mokslininkais net neprasidėjo. Akademinė visuomenė, kaip buvo, taip ir liko nustumta nuo strateginių sprendimų formavimo“, – teigė LMS pirmininkas.

LMS prašymu skelbiame visą pareiškimą:

 

lms_logoLietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos pareiškimas
dėl regionų darnios plėtros įgyvendinimo

2016 m. gruodžio 12 d.,Vilnius

(Dokumento kopija išsiųsta Lietuvos Respublikos Seimui)

Lietuvos mokslininkų sąjungos taryba konstatuoja, kad spartus mūsų valstybės gyventojų skaičiaus mažėjimas tapo didžiausia grėsme valstybės raidai. Gyventojų užimtumo ir pajamų skirtumai lėmė ypač pavojingos ekonominės ir socialinės situacijos susiformavimą visuose nuo trijų didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) nutolusiuose regionuose. Siekiant sustabdyti svarbiausio valstybės turto – žmogiškųjų išteklių – praradimą, būtina parengti strateginius sprendimus, įgalinančius keisti šių regionų ekonominės paskirties ir socialinio vaidmens sampratą.

Lietuvos mokslininkų sąjungos taryba pritaria Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų partijos koalicijos parengtos XVII Vyriausybės programos nuostatoms apie darnios regionų plėtros būtinybę ir akcentuoja priemones, kurios padėtų šias nuostatas nuosekliau ir sparčiau įgyvendinti:

1) nedelsiant atsisakyti šiuolaikinėms darnios plėtros tendencijoms prieštaraujančio požiūrio į atokesnius regionus, kaip į išimtinai agrarinio sektoriaus veiklos zoną, ir parengti jų ekonominės veiklos diversifikacijos programą. Steigti pramonės, statybos, logistikos ir transporto įmones arčiau žaliavos šaltinių ir taip valstybei visiškai nenaudingą žaliavų (grūdų, gyvų gyvulių, medienos, durpių, neapdorotų statybinių medžiagų ir kt.) išvežimą pakeisti į Lietuvos įmonėse pagamintų produktų eksportą. Tai leistų ne tik subalansuoti eksporto ir importo apimtis, smarkiai sumažinant importą ir racionaliai keičiant jo struktūrą, bet ir sukurti tūkstančius naujų darbo vietų bei sumažinti šių regionų gyventojų socialinę atskirtį. Atokesnių žemo urbanizacijos lygio regionų ekonominės veiklos diversifikacija leistų efektyviai prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir švarios aplinkos išsaugojimo, kokybiško požeminio vandens centralizuoto tiekimo, mažinant sunkiasvorio transporto kuro sąnaudas, sparčiau modernizuojant tiek magistralinių, tiek regioninių ir vietinės reikšmės kelių tinklą ir jų infrastruktūrą;

2) sukurti visuose valstybės regionuose efektyviai veikiančią vartotojų aprūpinimo šviežiais ekologiškais maisto produktais sistemą. Lygiateisiška ūkininkų ir modernias technologijas naudojančių vietinių pieno, mėsos, daržovių ir kitų produktų gamybos įmonių kooperacija, leidžianti nepertraukiamai tiekti vartotojams šviežią produkciją, sukurtų daug naujų darbo vietų. Tokios sistemos veikla likviduotų monopolinių kartelinių susivienijimų diktatą ir paskatintų pienininkystės, daržininkystės bei kitų žemės ūkio sektorių suklestėjimą;

3) ypatingą dėmesį skirti sparčiai reabilitacijos ir relaksacijos, sveikatos turizmo ir sveikos gyvensenos paslaugų plėtrai, atsižvelgiant į atskirų regionų gamtinės aplinkos ypatybes ir įgyvendinant Lietuvos, kaip sveiką aplinką ir rekreaciją plėtojančios šalies, viziją. Palanki valstybės geografinė padėtis, gamtos įvairovė ir gausūs rekreaciniai ištekliai (mineralinis vanduo, gydomasis purvas, švarūs vandens telkiniai, rekreacijai tinkantys miškai ir kt.) bei turima moderni ir toliau plečiama šios paskirties objektų infrastruktūra leistų keliolika kartų padidinti gydymo, rekreacinių ir reabilitacinių paslaugų asortimentą bei kokybę. Būtų sukurta naujų, ypač aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų, padidėtų visų regionų investicinis patrauklumas;

4) sparčiau plėtoti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo sistemas, statant naujus šios paskirties objektus ir optimaliai naudojant vietinius gamtos išteklius. Griežtai vykdyti Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus atliekų surinkimui, jų tvarkymui bei perdirbimui. Tai leistų gerinti gamtinę aplinką ir gausinti valstybės rekreacinius išteklius, kurti aukštos kvalifikacijos ir didelę pridėtinę vertę generuojančias darbo vietas;

5) parengti šeimos sodybų ir modernių gyvenviečių kūrimo bei socialinių paslaugų tobulinimo atokesniuose regionuose programą, atkuriant juose per pastaruosius metus sužlugdytų švietimo, sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų, kultūros ir sporto kompleksų veiklą. Šioms programoms įgyvendinti būtina rengti plataus profilio specialistus: kelis dalykus galinčius mokyti bendrojo lavinimo mokyklų pedagogus, daug įvairesnes sveikatos apsaugos paslaugas teikiančius medikus, modernias sanatorinio gydymo ir reabilitacijos procedūras atliekančius darbuotojus. Daugumą tokio profilio specialistų, motyvuotų dirbti atokesniuose regionuose, gali parengti modernią edukacinę ir mokslinę misiją pasirengę vykdyti regioniniai ir specializuoti universitetai bei vietinės profesinio rengimo institucijos.

Įvardintos priemonės leis įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su darnia visų regionų plėtra, tolygiai išdėstyti visoje valstybės teritorijoje tiek gamybinius, tiek gyvenamosios bei kitos paskirties objektus ir likviduoti ypač pavojingą mastą pasiekusią pajamų nelygybę. Šių priemonių visuma padidins atokesnių regionų patrauklumą investuotojams ir naujakuriams, padės į juos pritraukti išsilavinusį, kūrybišką ir verslų jaunimą, leis stabdyti emigraciją ir paskatins sugrįžti išvykusius. Tai padės įgyvendinti vieną iš svarbiausių demokratinės valstybės priedermių – pasiekti, kad jokia mūsų šalies gyvenamoji vietovė netaptų kliūtimi visapusiškai asmenybės raiškai.

Prof. dr. Jonas Jasaitis
Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės