Geografas ir keliautojas R. Šalna: Per pastaruosius dešimtmečius geografijos turinys pasikeitė (0)

Keliautojas R. Šalna: per pastaruosius dešimtmečius geografijos turinys pasikeitė | R. Šalnos nuotr.

Keliautojas R. Šalna: per pastaruosius dešimtmečius geografijos turinys pasikeitė | R. Šalnos nuotr.

Sausio 20 d., Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ vyks geografijos žinių varžytuvės – „Paragauk pasaulio, paragauk Lietuvos“.

Geografas Rytas Šalna, pirmą kartą, šiose geografijos žinių varžytuvėse, kviečia dalyvauti ir suaugusiuosius.

„Geografijos žinios įgauna didesnę prasmę, nei kada nors anksčiau. Žemėje  vyksta visuotiniai pokyčiai, žiniasklaida kasdien trimituoja apie įvykius, vis daugiau žmonių keliauja, o juk pasaulį geriausiai pažįsta tas, kuris išmano geografiją“, – įsitikinęs Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos vadovas, garsus keliautojas – Rytas Šalna.

– Jau keletą metų rengiate geografijos žinių varžytuves moksleiviams. Šiais metais dalyvauti kviečiate ir suaugusiuosius. Kokių žinių reikia tokioms varžytuvėms? Ką pasiruošti?

– Varžytuvėse bus pateikta 30 iliustruotų užduočių. Dalyviams reikės pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš keturių. Kadangi, šiais metais kelionių paroda „Adventur“ paskelbė temą – „Paragauk pasaulio, paragauk Lietuvos“, trečdalis užduočių bus susijusios su šia tema. Likusios 20, apims visas įmanomas geografijos sritis.

– Ar lietuviai išprusę geografijos srityje?

– Visi mokykloje mokėmės geografijos, taigi vienokių ar kitokių žinių turime. Tačiau, pasaulis yra toks permainingas, kad šias žinias nuolat reikia atnaujinti. Privalu domėtis, kas vyksta, ypač Lietuvoje ir Europoje, kur gyvename. Besidomintys, geografijos žinių, turi užtektinai, tačiau tie, kurie mano, kad gana to, ką išmoko mokykloje, nėra stipriausi geografai.

– Jums dažnai tenka susidurti su visišku neišmanymu?

Daugybę kartų! Kai kurie žmonės neišmano paprasčiausių dalykų, pavyzdžiui, nežino, su kuriomis šalimis Lietuva ribojasi, kodėl Graikijoje karšta, o Lietuvoje – orai vėsesni. Arba kodėl Italijoje žemė dreba, o Lietuvoje žemės drebėjimų beveik nebūna. Kodėl panašų plotą turinti Danija yra tokia turtinga, o Lietuva velkasi Europos Sąjungos statistikos lentelių apačioje? O kiek klaidų televizijoje! Gal jas pastebime tik mes, geografai?

Per pastaruosius dešimtmečius, geografijos turinys itin pasikeitė. Anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama žinioms – kas ir kur yra, o šiais laikais tokios žinios keliauja į antrą planą. Šiandien geografai kelia visai kitokius klausimus – kodėl? Kas atsitiks, jeigu? Kaip tai paaiškinti? Taigi, geras geografas – nebe tas, kuris žino daug pavadinimų, moka pažinti vietas žemėlapyje, bet stokoja supratimo, kaip visa tai paaiškinti.

– Atrodytų, teikiamų žinių – daugiau nei užtektinai. Kam geografija reikalinga, kai internete karaliauja Google žemėlapiai?

Nors aktyviai veržiasi į gyvenimą, technologijos niekada nepakeis analitinio žmogaus mąstymo ir gebėjimo paaiškinti dalykus. Technologijos leidžia greitai rasti ieškomų žinių, tačiau, norint ką nors rasti, reikia žinoti, kur ir ko tiksliai ieškoti. Be mokslo pagrindų ir žinių, į daugelį klausimų – neatsakysi.

Skaitmeniniai žemėlapiai, palengvina orientavimąsi erdvėje, tačiau kai navigacijos „pjauna grybą“, nemažai žmonių leidžiasi klaidinami… dėl neišmanymo. Internete surasti žemėlapį neužtenka, reikia mokėti jį perskaityti, suprasti. Geografija ir reikalinga tam, kad būtų padėtas tokių žinių pagrindas. Nereikia pervertinti lietuviškų šaltinių internete: „Vikipedijoje“ daug straipsnių, bet jie pustuščiai, juose – daugybė klaidų. Niekada negali būti tikras dėl žinių, kurias rašoėgėjai.

– Viskas puiku, jei pasisekė su geografijos mokytoju, o jei ne? Kaip geografijos pamoka gali tapti tikrai įdomi?

 – Tyrimai rodo, kad geografijos pamoka yra viena patraukliausių, bendrojo lavinimo mokykloje. Ir turinys, ir mokytojų pastangos prie to labai prisideda. Nemažai mokytojų įtraukia ir skaitmenines technologijas, rengia pamokas už mokyklos ribų – gamtoje, muziejuose, informaciniuose centruose, atlieka įvairiausius bandymus, į ugdymo eigą įtraukia mokomuosius žaidimus.

Taikydami šiuos būdus, geografai yra akivaizdūs pirmeiviai Lietuvos švietimo sistemoje. Šitaip vedamos pamokos, negali būti neįdomios mokiniams. Dar vienas svarbus dalykas – statistika rodo, kad geografijos mokytojai, bene daugiausia iš visų mokomųjų dalykų mokytojų, pamokose naudoja skaitmenines technologijas.

– Dešimt dalykų, susijusių su geografija, ką, Jūsų nuomone, turi žinoti ir mokėti išsilavinęs žmogus?

  1. Pažinti savo aplinką ir gimtąjį kraštą. Domėtis, keliauti, atrasti.
  2. Mokėti naudotis pačiais įvairiausiais žemėlapiais.
  3. Gerai orientuotis pasaulio politiniame ir gamtiniame žemėlapyje.
  4. Sieti žinias apie įvykius Lietuvoje ir pasaulyje su vieta žemėlapyje.
  5. Mokėti orientuotis vietovėje, kai nėra GPS aparato ar navigacijos prietaiso.
  6. Suprasti ir nagrinėti aplinką, kurioje tuo metu esate.
  7. Greitai rasti reikalingas geografines žinias internete, knygose, žemėlapiuose ir mokėti jas atsirinkti bei panaudoti.
  8. Pasiruošti kelionei ir keliauti su atradėjo džiaugsmu, o ne – rodant nepasitenkinimą.
  9. Suprasti esminius mūsų pasaulio sąrangos dalykus: išsivysčiusio ir besivystančio pasaulio skirtumus.
  10. Žinoti esminius gamtinių, visuomeninių ir ūkinių reiškinių ypatumus ir jų poveikį žmonėms, šalims, regionams.

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Save

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *