„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ramūnas Karbauskis ragina nebijoti lenkų politikų grasinimų (video) (18)

Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lenkijoje pasigirdo raginimų uždrausti kraštutines totalitarines ideologijas – fašizmą, rusiškąjį šovinizmą bei „ukrainietiškąjį ar lietuviškąjį nacionalizmą“. Šios Lenkijos Seimo politikų iniciatyvos sukėlė nerimo ne tik patiems lenkams, bet ir šioje šalyje gyvenantiems lietuviams, o taip pat Lietuvos politikams.
Tačiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis paragino nesureikšminti šių siūlymų.

„Alko radijui“ politikas sakė, jog kol kas tai nėra oficiali Lenkijos pozicija. Pasak jo, reikia ieškoti kelių, kurie mums padėtų bendrauti ir bendradarbiauti, o ne baidytis vieni kitų.

Ramūną Karbauskį kalbina Audrys Antanaitis.

Kategorijos: Alko radijas, Lietuvoje, Pokalbiai su Audriu Antanaičiu, Politika ir ekonomika, Vaizdai ir garsai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI

18 komentarų

  1. Pikc:

    Manau, dėl visa ko Linkevičiui reiktų kuo greičiau lėkti Varšuvon lenkų atsiprašyti. 🙂

  2. Žemyna:

    Žiū, atsirado komentaras. O tai buvo taip steriliai iškuopta, kad joks komentaras neprilipo 🙂

  3. Laukiam laukiam:

    o tai gal jau lenku fasistai issinesdins is 120 000 km2 Lietuvos etniniu zemiu dabar laikinai esanciu okupuotu lenkijos?

  4. Bartas:

    Broliai ir sesės . Ar atkreipėt į R. Karbauskio pasakymą. Priminsiu. Lietuvoje lenkų NĖRA. Lenkai Lenkijoje. Čia gyvena lenkakalbiai Lietuvos piliečiai. Man toks pavadinimas patiko.

  5. suduvis:

    Tas -kakalbiai man labai patiko.. 😀

  6. Yra tik vienas klausimas, dėl kurio Lietuvai yra verta su Lenkija kalbėtis. Visos kitos kalbos su ja beprasmės, o Lietuvai netgi ir nėra reikalingos. Tas klausimas – tai geležinkelio “Rail Baltica” maršrutas. Reikalinga sutarti, kad Lenkija nutiesia 240 km./val greičio vėžę iki sienos ties Kapčiamiesčiui, o Lietuva ją pratęsia per Druskininkus jau esama vėže iki Vilniaus. Nuo Vilniaus į kitą pusę šis geležinkelis per Šiaulius eitų į Rygą, Taliną, Helsinkį. Taip iš Vilniaus į Berlyną būtų galima nušvilpti kone per 4 valandas, o per Baltijos šalis – pralėkti per 3 val. Turistams tai būtų ne maršrutas, o rojus. Be abejonės juo iš Vilniaus naudotųsi ir Minskas, taigi kartu tas būtų ir Rytų partnerystės, bendravimo per sieną priemonė. Tokiu atveju netgi dalį lėšų geležinkeliui būtų galima gauti ir iš atitinkamų ES paramos fondų. Estija planuoja taip susilaukti iki 10 mln. turistų per metus skaičiaus. Štai apie ką reikalinga kalbėtis regione.

    • Žemyna:

      Kodėl „Kažin”? Ne „kažin”, o BŪTINAI! Dar pradžių pradžioje, kai kažkas pradėjo aršiai ginčyti, kad į Vilnių, ginkdie, nereikia. Sakiau, jog dar ir labai reikia, nes Vilnius bus dar ne pabaiga.
      Jei pavyktų, ką „Kažin” siūlo, tai ir dar vienas tęsinys galėtų būti (jei mums tai strategiškai naudinga, turint galvoje už nugaros tūnantį K-gradą) – gal Minskas užsimanytų sujungti save su Vilniumi? O už jo – Kijevas? O prieš juos – Klaipėda su keltu į Vokietiją, pajūris. Tad tik kratyk kišenes, Briuseli…
      Užsisvajojau.

  7. Bartas:

    Man patiko šita svajonė. Aš irgi to noriu .

  8. Estijos Prezidentas Ilvesas dar 2013 metais lankydamasis Lietuvoje su vizitu pabrėžė, kad naudingiausias Baltijos šalims greitojo “Rail Baltica” maršrutas būtų, jeigu jis jungtų šalių sostines Taliną-Rygą-Vilnių. Akivaizdu, kad Baltijos šalims pirmiausiai “Rail Baltica” geležinkelio maršrutu derėjo susijungti savo sostines ir šią liniją eksploatuoti, o tik tuomet per EK spręsti jos pratęsimo per Balstogę, Varšuvą iki Berlyno klausimus.Tačiau Lietuva neaišku kieno intersais ir valia pirmiausiai ėmėsi į niekur nevedančios europinės vėžės nuo Kauno iki Lenkijos sienos “tiesimo”. Taip buvo “įsisavintos” be akivaizdžios naudos iš ES ir savo šalies biudžeto skirtos 365 mln. eurų lėšos. Ir tai padaryta, kai Lietuvai, valstybei Kauno- jo geografinės vietos – naudojimas krovinių tranzitams per šalį nei jūrų keliu, nei sausuma , o taip pat žmonių susisiekimui Vakarų – Šiaurės kryptimis akivaizdžiai negali būti naudingas arba yra mažiau naudingas už kitus galimus maršruto atvejus. Dar daugiau ta europine vėže nuo Kauno galimai yra sukuriamos infrastruktūrinės galimybės pervežimų operatoriams blokuoti tranzitinius krovinius Klaipėdos uostui, nukreipiant juos europine vėže į Gdanską arba Rygą. Naujoji valdžia privalo kuo skubiau nutraukti tą ir toliau vykdomą lėšų “įsisavinimą”, kuris vykdomas nieko ekonominę naudą duodančio šaliai nesukuriant, ir tai, kas minėta dėl tokio ne Lietuvai tarnaujančio „Rail Baltica“ maršruto per Lietuvą, argumentuotai paaiškinti visuomenei.

  9. Žemyna:

    Mes kaip mes. Reikia, kad mūsų pietryčiams jų ponas neurolingvistas tai ĮAIŠKINTŲ… Na, neurolingvistai žino, kaip tai daroma.

  10. Perkūno Paukštis:

    Lietuvoje šaldyta antis (su akcija) Lidl’e – 2,99 eurės.
    Lenkijos Lidl’e – 1,67 eurės (išvertus iš jų zlotų).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *