Tarptautinis Lietuvos 15-mečių tyrimas: skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai žemiau pasaulio vidurkio (0)

VGTU nuotr.

VGTU nuotr.

Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti 2015 metų tarptautinio EBPO PISA tyrimų rezultatai, kurie rodo penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, gamtamokslio ir matematinio raštingumo rezultatus ir jų kaitą. Lietuvos mokiniai pirmąkart dalyvavo elektoriniame tyrime.

Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslis raštingumas panašus, kaip Italijos, Vengrijos, Kroatijos, Buenos Airių (Argentinos) ir Islandijos. Lietuva (475 taškai) yra 36–38 pozicijoje iš 70, statistiškai žemiau už EBPO šalių vidurkį. 33 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus. 2015 m. net 19 šalių gamtamokslinio raštingumo rezultatai statistiškai reikšmingai nukrito, taip pat ir sėkmingiausiose pasaulio šalyse: Honkonge, P. Korėjoje, Suomijoje. 

Lietuvos penkiolikmečių matematinis raštingumas panašus, kaip Latvijos, Maltos, Vengrijos ir Slovakijos. Lietuva (478 taškai) yra 36 pozicijoje iš 70, statistiškai žemiau už EBPO šalių vidurkį. 33 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus.

Lietuvos penkiolikmečių skaitymo gebėjimų rezultatai panašūs, kaip Izraelio, Buenos Airių (Argentinos), Vengrijos ir Graikijos. Lietuva (472 taškai) yra 39 pozicijoje iš 70, žemiau už EBPO šalių vidurkį. 36 šalių rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už Lietuvos rezultatus. Tik 10 šalių 2015 m. skaitymo gebėjimų rezultatas statistiškai reikšmingai pakilo. Rezultatai nukrito ir tokiose aukštus pasiekimus demonstravusiose šalyse kaip Honkongas, P. Korėja, Japonija.

Blogiausia mažesnių miestų ir kaimo mokyklose

PISA tyrimo Lietuvoje koordinatorius Mindaugas Stundža pastebėjo, kad geriausi rezultatai Vilniuje – čia rezultatai viršija ir bendrą EBPO vidurkį. Arti ir kitų didžiųjų miestų rezultatai.

„Kuo mažesni miestai, kuo labiau artėjam prie kaimo, rezultatai prastėja“, – sakė M. Stundža, akcentavęs švietimo netolygumą skirtingose vietovėse. Geriausi rezultatai užfiksuoti gimnazijose. Pasak M. Stundžos, tyrimas atskleidė didelius netolygumus tarp mokyklų tipo.

Eksperto pastebėjimu, geriausi rezultatai lietuviškose mokyklose, tačiau pagal matematinius rezultatus pirmauja mokyklos rusų kalba. Prasčiausiai sekėsi mokykloms, kuriose mokoma lenkų kalba.

Tarp preliminarių rekomendacijų – siūlyti patrauklių ugdymo formų, didinti pasitenkinimo mokykla jausmą, tobulinti mokytojų rengimą, gerinti kompiuterizavimą ir prieigą prie interneto.

Lietuvoje PISA tyrime dalyvavo 231 mokykla. Mokiniai turėjo atsakyti į klausimus, atlikti interaktyvias užduotis, kurioms reikėjo atlikti ir eksperimentus. PISA tyrimo ciklas vyksta kas trejus metus.

Tarptautinis penkiolikmečių PISA tyrimas vertina bebaigiančių privalomąjį ugdymą mokinių sukauptas žinias, išvystytus gebėjimus ir nuostatas – tai, kas reikalinga visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiuose tyrimuose mokinių pasiekimai tiriami pagal įvairius kriterijus: ugdymo sritis, kompetencijas, nuostatas, pasiekimų lygmenis. Renkama informacija apie mokinio namų aplinką, šeimos socialinį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą.

PISA tyrimuose Lietuvoje 2015 metais dalyvavo 6525 penkiolikmečiai iš 311 lietuvių, lenkų ir rusų dėstomąja kalba dirbančių mokyklų.

Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą PISA (angl. Programme For International Student Assessment, PISA) vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO (angl. Organisation For Economic Co-operation and Development, OECD).

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: