Lietuvos Romuva kviečia gilintis į mūsų senuosius krikštynų papročius (1)

Lietuvos Romuvos nuotr.

Lietuvos Romuvos nuotr.

Gruodžio 4 d., sekmadienį, 10.30 val. Vilniuje, Krivio Jauniaus alke (Vivulskio g. 27-4, prie durų spausti 4 nr.) vyks Lietuvos Romuvos mokyklos užsiėmimas skirtas baltiškoms krikštynų (palaiminimo) papročiams.

Mokykloje apie krikštynų apeigas paskaitą skaitys dr. Daiva Vaitkevičienė, Romuvos atliekamas palaiminimo apeigas pristatys ir palaiminimo giesmių mokys Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Gediminas Žilys.

10.30 val.  Rinkimasis, registracija.

11.00 val. Laimos apeigos krikštynose.  Lektorė – dr. Daiva Vaitkevičienė.

13.00 val.  Pietų pertrauka.

13.30 val. Romuvų atliekamų palaiminimo (krikštynų) apeigų aptarimas. Palaiminimo giesmių mokymasis. Apie palaiminimo apeigas pasakos Inija Trinkūnienė ir Gediminas Žilys.

Romuvos mokykla veikia jau ketvirtus metus. Paskaitų klausytojams sudaromos galimybės susipažinti su kalendorinėmis bei šeimos švenčių apeigomis, aptarti įvairius su baltų kultūra ir religija susijusius klausimus.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Romuva buvo oficialiai įregistruota kaip Senovės baltų religinė bendrija ir nuo 1992 metų jau vienija kelias dešimtis bendruomenių. Statistikos duomenimis senosios baltų religijos pasekėjų – romuvių skaičius nuolat auga. Romuviai švenčia tradicines kalendorines ir šeimos šventes, bendruomenių vaidilos atlieka metinių švenčių, jungtuvių, krikštynų ir laidotuvių apeigas pagal baltų papročius.

Norintys dalyvauti mokyklos užsiėmime kviečiami registruotis e-paštu inija@romuva.lt, tel. 8 676 74 057.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Senieji krikštynų papročiai iš ties visiškai kitokie nei dabar. Neseniai krikštijome savo mažylę ir buvome pasikvietę savo senolius, kurie nuoširdžiai stebėjosi kaip pakito krikštynos nuo jų laikų. O ką jau kalbėti apie dar senesnius laikus. Senoliai minėjo, kad ir krikštynų dovanos būdavo dar labiau susietos su religija. Dabar, šiomis dienomis galime tik įsivaizduoti kaip viskas buvo gražu ir religinga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *