26 naujos knygos padės Vokietijai atrasti ir pamilti Lietuvos kultūrą (4)

Lietuvos programos Leipcigo knygų mugėje pristatymas Berlyne, LR ambasadoje | R. Neverbicko nuotr.

1997 m., kuomet kartu su kitomis Baltijos šalimis Lietuvai pirmą kartą buvo suteiktas išskirtinis dėmesys tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, buvo pristatytos viso labo 5 lietuvių autorių knygos, išleistos vokiečių kalba. 2017 metais šimtus tūkstančių knygų gurmanų sutraukiančios šventės epicentre bus net 26 knygos – tarsi 26 langai į netrukus 100-metį švęsiančios Lietuvos kultūros istorijos peizažą, 26 kvietimai vokiečių skaitytojams ryškinti ir turtinti daug kuo artimos šalies pažinimo žemėlapį.

„Pasakojimas tęsiasi“/ „Fortsetzung folgt“ – su šia žinute 2017 m. Lietuva prisistatys ypatingosios viešnios teisėmis tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje.Kad šis pasakojimas būtų išgirstas, tęstųsi ir nenutrūktų, praėjusią savaitę Lietuvos programa Leipcigo knygų mugėje buvo pristatyta Leipcigo ir Berlyno žurnalistams.

Leipcige informacija apie naujas knygas, jų autorius ir Lietuvos prisistatymo kultūrinės programos renginius buvo pristatyta MDR (Mitteldeutscher Rundfunk) būstinėje. MDR yra visuomeninis transliuotojas, apimantis Tiuringijos, Saksonijos ir Saksonijos-Anhalto federacines žemes, įeinantis į ARD konsorciumą. MDR sudaro keli televizijos kanalai, radijo stotys, transliuotojui priklauso MDR simfoninis orkestras, keli chorai. Lietuvos programa Leipcigo knygų mugėje susidomėjo 15 kultūros redaktorių, kurie pristatymo metu įsitikino, kad mūsų šalies kultūros dabartis gerokai skiriasi nuo dar sovietmetį Rytų Vokietijoje susiformavusių stereotipų.

Berlyne į spaudos konferenciją LR ambasadoje susirinko virš dvidešimties žurnalistų iš centrinių Vokietijos sostinės laikraščių, interneto portalų, radijo stočių ir kitų medijų kanalų. Lietuvos programą Leipcigo knygų mugėje pristatė LR ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Leipcigo knygų mugės direktorius Oliveris Zille, projektą koordinuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. Lietuvių literatūros vertėja Claudia Sinnig (Leipcige bus pristatomi jos išversti Antano Škėmos, Tomo Venclovos, Eugenijaus Ališankos, Lauryno Katkaus kūriniai), A. Žilinskienė ir „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ žurnalistas Reinhardas Veseris diskutavo apie Lietuvos literatūros ypatybes, raidą ir mugėje pristatomą panoramą.

Žurnalistus sudomino C. Sinnig teiginys, kad lietuvių kalba – viena iš kelių išlikusių indoeuropiečių kalbų – visada turėjo ypatingą poetinį užtaisą. Ji pabrėžė, kad minkštas, nepaprastai niuansuotas lietuvių kalbos garsas ir tik senoms kalboms būdinga archajiška formų įvairovė reikalauja didelio vertėjo jautrumo ir atodairos. „Subtili, melodinga ir konkreti lietuvių kalba yra lyrikos kalba par excellence“, – savo daugiametėmis įžvalgomis dalijosi viena aktyviausių lietuvių literatūros vertėjų.

Vokiečių skaitytojams Leipcige bus pristatyti tiek moderniosios literatūros klasikai Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas bei Romualdas Granauskas, tiek šiuolaikiniai autoriai Tomas Venclova, Undinė Radzevičiūtė, Eugenijus Ališanka, Alvydas Šlepikas, Rūta Šepetys, Giedra Radvilavičiūtė, Renata Šerelytė, Grigorijus Kanovičius, Kęstutis Navakas, Rimvydas Stankevičius, Mikalojus Vilutis, Laimonas Briedis, Kęstutis Kasparavičius ir kiti. Išeis ir Lietuvos poezijos rinktinė, pristatanti Sigito Parulskio, Antano A. Jonyno, Giedrės Kazlauskaitės, Agnės Žagrakalytės, Gyčio Norvilo ir Aivaro Veiknio lyriką. Šiuos kūrinius vertė C. Sinnig, Cornelius Hellis, Markusas Roduneris, Saskia Drude, Magda Doering ir kiti lietuvių literatūros ambasadoriais tapę vertėjai.

Specialiai Leipcigo knygų mugei rašoma istoriko dr. Nerijaus Šepečio ir dailėtyrininkės dr. Giedrės Jankevičiūtės studija, aprėpianti Lietuvos kultūros vystymosi šimtmetį.

Naujausios knygos bus pristatomos 140 kv. m. nacionaliniame stende. Leipcigo knygų mugėje veiks ir kartu su Vilniaus dailės akademija rengiamas kūrybinis stendas, kur įvairios interaktyvios kūrybinės veiklos interpretuos išskirtinę lietuvių abėcėlės raidę „ė“.

Planuojama ir plati kultūrinė programa, pabrėžianti Vilniaus kaip daugiakalbio, kosmopolitinio miesto tradicijas, atskleidžianti Lietuvos santykius su lenkų, rusų ir vokiečių kaimynais. Lietuvos prisistatymo Leipcige dėmesio centre – ir mūsų šalies kultūriniai ryšiai su Vokietija: Tomo Mano (Thomo Manno) ir Johaneso Bobrovskio ( Johanneso Bobrowskio) figūros, kultūrinis ir istorinis Rytprūsių palikimas.

Knygų mugei ir festivaliui „Leipcigas skaito“ („Leipzig liest“) planuojama apie 50 renginių: skaitymų, diskusijų, debatų aktualiais politiniais klausimais.

Bus pristatoma fotografo Arturo Valiaugos paroda „J. Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakar“ ir fotomenininkės Ramunės Pigagaitės rašytojų portretų paroda. Šiuolaikinio meno parodoje „Oksimoronai“ kontekstais dalinsis XX a. aštuntąjį dešimtmetį įsikūrusios menininkų grupės „Berliner Malerpoeten“ (jai priklausė Gunteris Grassas, Aldona Gustas ir kiti) kūryba bei Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų Laimos Oržekauskienės, Monikos Žaltauskaitės Grašienės, Bronės Gideikaitės, Linos Jonikės, Ingos Likšaitės ir Almyros Veigel darbai (parodos kuratoriai – Virginija Vitkienė ir Džonas Koltonas ( Johnas Coltonas). Šiuolaikinės muzikos žinovus Leipcige sudomins kompozitoriaus Arturo Bumšteino projektas „Vargonų safaris“ (šiam projektui A. Bumšteinas rinko garsinę ir vizualinę medžiagą dešimtyje Vokietijos miestų) ir Rūtos Vitkauskaitės ir Jenso Hedmano (Švedija) erdvinė opera tamsoje „Confessions“ (prodiuseris – „Operomanija“). Lietuvos dokumentinio kino programą pristatys Lietuvos kino centras.

Beje, muzikologas, politikas ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos žinovas Vytautas Landsbergis taip pat sutiko surengti Leipcige fortepijoninį koncertą.

Leipcige laukiama ir istorinė Vokietijos ir Lietuvos gastronominių ryšių studija. Istorikai Rimvydas Laužikas ir Antanas Astrauskas joje pateiks kulinarinių idėjų „migracijos“ istoriją nuo XVII iki XX amžiaus.