V. Jencius-Butautas. Kada statysime paminklą pirmajam LR Prezidentui Antanui Smetonai? (34)

Prezidentas Antanas Smetona

Prezidentas Antanas Smetona | archyvai.lt nuotr.

Geltona, žalia ir raudona –
Tai mūs Trispalvė vėliava.
Sugrįš iš užsienio Smetona,
Ir vėl bus laisva Lietuva !                          

1940 – 1941 metais sovietams okupavus Lietuvą, laisvės viltys buvo siejamos su Antanu Smetona. Kodėl Vilniuje, amžinojoje sostinėje, kurioje  1918 metais vasario 16 dieną buvo pasirašytas ir paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, yra užmirštas Lietuvos pirmasis Prezidentas.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar 2015 metais, švenčių dienomis korektiškai pastebėjo, kad Vilniuje turi būti pastatyti paminklai Jonui Basanavičiui ir Antanui Smetonai. „Prezidentės nuomonė vienareikšmiška. Vakar buvo duotas startas valstybės atkūrimo pasirengimo šimtmečiui, kuris bus minimas 2018 metais. Taigi, prezidentės nuomone, iki to laiko jau mūsų garbės reikalas pastatyti paminklus Jonui Basanavičiui, pirmajam prezidentui Antanui Smetonai.“

Vilniuje globojami sovietiniai reliktai Petrui Cvirkai, Salomėjai Neriai, o pamirštami Antano Smetonos nuveikti darbai, svarbūs ne tik Vilniui, bet ir visos Lietuvos atgimimui ir išlikimui. Kodėl visuomenei įkyriai peršama mintis, kad šeši Kazio Griniaus prezidentavimo mėnesiai yra svarbesni Lietuvos piliečiams, negu Antano Smetonos ilgametis valdymas, leidęs Lietuvai pakilti, išauginęs partizanų kartą, be kurios mūsų laisvės nebūtų. 1940 metais tokių dainų apie Kazį Grinių niekas nedainavo…

Artėja Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetis. Dar užpraeitos Lietuvos respublikos Seimo kadencijos laikotarpiu, valdant konservatoriams, susirūpinta garbingo jubiliejaus pažymėjimu. Praeitos kadencijos Seimo patvirtinta vyriausybė 2015 08 19 išleido nutarimą „Dėl LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO“. Tarp kitų darbų numatyta pastatyti paminklus Jonui Basanavičiui 2017 metais ir pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai 2018 metais. Jono Basanavičiaus paminklo pastatymo reikalais buvo pavesta rūpintis Kultūros ministerijai, Vyriausybės kanceliarijai, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Vilniaus miesto savivaldybei. Į Nacionalinio muziejaus darbuotojų pastabas dėl vietos paminklui parinkimo nelabai kas kreipė dėmesį. Buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Darius Kuolys geru tonu laikė bendražygių vedžiojimą už nosies, tvarkė reikalus savivaldybėje taip, kaip jam atrodė teisinga. Gal ir ne taip, kaip norėtų nesuinteresuotų ir laisvų piliečių dalis, bet Jono Basanavičiaus paminklo reikalai pajudėjo.

Deja, dėl pirmojo Lietuvos Prezidento paminklo Vilniuje kilo nepasitenkinimo bangelė, į kurią reaguota kaip į cunamį. Atsakingi asmenys, tai yra Vyriausybės kanceliarija, Vilniaus miesto savivaldybė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad 2018 metais būtų pastatytas paminklas Antanui Smetonai. Algirdo Butkevičiaus vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, reaguodamas į bangeles, pakeltas a.a. Leonido Donskio ir Šarūno Liekio, dar prieš programos tvirtinimą samprotavo, kad Lietuvos valstybės paskelbimo šimtmečio minėjimo valstybinės programos projektas tėra pirminis – ko gero, jį reikės koreguoti.

„Dėl A. Smetonos nėra nei darbo grupės, nieko, bet yra ir kontroversiškų siūlymų – gal jo iš viso nereikia, reikia įvertinti visą A. Smetonos gyvenimą. Jis buvo pirmasis prezidentas, tačiau taip pat ir žmogus, kuris 1926 m. užėmė valdžią, išvaikęs teisėtai išrinktą Seimą. Yra kontroversija ir kai kurie žmonės mano, kad jis nevertas būti įamžintas Vilniuje, nebent tik kaip pirmas išrinktas Lietuvos prezidentas. Todėl šiame klausime ir yra pasimetimas, tačiau tai, kad idėją įtraukėme į programą, rodo, kad buvo didelė dalis visuomenės, norėjusios paminklo A. Smetonai“, – aiškino R. Vaitkus. Galbūt vicekancleris nebuvo ir nėra visiškai laisvas, skelbdamas savo samprotavimus  ir vadovavosi premjero Algirdo Butkevičiaus vyriausiojo kosultanto Raimundo Lopatos nuomone. R.Lopatos tėvas buvo Antano Smetonos priešas, o pokaryje – Lietuvos partizanų naikinimo Alytaus rajone idėjinis vadas. R. Lopata niekada nėra viešai pasmerkęs savo tėvo darbų.

Būtų verta prisiminti, kad 2015 metų pabaigoje jis sukritikavo Prezidentės Dalios Grybauskaitės užsienio politiką, o kalbą Jungtinėse Tautose pavadino „tuščia“. „Mūsų Prezidentės D. Grybauskaitės raginimas apriboti nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių veto teisę skamba tuščiai. Kaip jau tapo įprasta, Prezidentė adresavo savo kalbą ne tarptautinei auditorijai, o mūsų vidaus politikai“, – sakė R.Lopata. Ar tik ne paminklo pastatymas Prezidentui Antanui Smetonai ir yra ta neteisinga Prezidentės vidaus politika.

D. Grybauskaitė dėl paminklo Antanui Smetonai laikosi savo. Nepaisant kritikų balsų, Prezidentė nuomonės nekeičia. Vytautas Landsbergis viliasi, kad paminklas J. Basanavičiui nekels politinių prieštaravimų. Jo nuomone, pirmiausia reikia apsispręsti dėl paminklo A. Smetonai. „Aš manau, kad pirmasis prezidentas, kuris Vilniuje pasirašė Vasario 16-osios aktą, turi būti čia pagerbtas. Su jo vardu susietas valstybės atkūrimas, o kad jis paskui turėjo problemų – visa Lietuva turėjo problemų su kairiųjų įtaka. Buvo rengiama 20 pučų „buržuazinei valdžiai“ nuversti, o jis vis buvo toje vietoje; iš čia ir opozicijos varžymas, tam tikras kietas režimas nukreiptas prieš visus nuolatinius pučistus, ypač pogrindžio komunistus“, – aiškina V. Landsbergis.

Be Prezidento Antano Smetonos neįsivaizduojamas XX a. pradžios tautinis atgimimas Vilniuje ir Lietuvoje. Pirmojo pasaulinio karo metu jis liko Lietuvoje ir su kitais signatarais paskelbė Nepriklausomybę, kovojo su Lietuvos valstybės priešais lenkais, bermontininkais, bolševikais ir todėl pastarųjų palikuonių, kurie neaišku kam tarnauja, yra nekenčiamas. Kur būtume, jeigu ne lemtigi 1926-ieji metai, gal jau tada būtų patekėjusi Stalino saulė. Ką veikė paskutiniame posėdyje generolas Vincas Vitkauskas, kurio brolis buvo sušaudytas kaip bolševikas kovų už Nepriklausomybę metu, generolas Stasys Raštikis, taikęs su Juozo Urbšio pagalba tapti prezidentu. Jie ten neturėjo būti. Kodėl jie atvyko į paskutinį posėdį ir kodėl nepalaikė Prezidento Antano Smetonos reikalavimo priešintis sovietų invazijai. Kodėl Juozas Urbšys Maskvoje atsisakė Lietuvos teritorijos dalies, kuri priklausė pagal 1920 metų sutartį su Sovietų Rusija. Prezidento  aplinka, matyt, jau seniai dirbo sovietams ir tikėjosi atėjūnams įtikti, netgi sugauti Antaną Smetoną ties Kybartais.

Seime yra deputatų, kuriems brangus generolas Vincas Vitkauskas. Todėl renkant deputatus reikia žiūrėti ir viltis, kad šiandien Lietuvos Respublikos valstybės gynimo taryboje toks scenarijus nepasikartos ir Prezidentas neliks vienas, kaip Antanas Smetona 1940 metais birželio 14 dieną. Keista, kad laisva Lietuva iki šiol nesugrąžino Antano Smetonos konfiskuoto turto jo palikuonims. Keista, kad laisvoje Lietuvoje, ne be pagalbos iš svetur, rašomi scenarijai, kaip Lietuva niekina savo pirmąjį Prezidentą Antaną Smetoną.

Tauta 1940 metais nebuvo praradusi sąžinės ir vyresnybės įsakymo sulaikyti Antaną Smetoną neįvykdė. Net Antanui Smetonai mirus, visą sovietmečio laikotarpį dainavo: „Sugrįš iš užsienio Smetona, ir vėl bus laisva Lietuva !“

 
Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Lietuvos kūrėjai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI

34 komentarai

    • Šaltinis – “Lietuvos žinios”, kurios, kaip žinoma, yra prorasiejinė įstaiga (ne tik pagal veikėjus – savininkus, bet ir pagal visišką nesiskaitymą su komentatoriais), dėl ko ta žinia nėra būtinai teisinga.
      Tuo labiau, kad joje nėra įvertinama, kad Valstybės interesas turėti atskirą dujų šaltinį yra viršesnis už atskiros įmonės.

  1. Rašinys perdėm lėkštas, kad nevertas viešo dėmesio…

  2. Grietinė:

    Svarbiau ne straipsnio lėkštumas ar nelėkštumas, o esmė. Paminklas vienam atstatytos Lietuvos valstybės kūrėjui Prezidentui Antanui Smetonai – būtinas.. Visokiausi bolševikų palikuonys, kitaip – stribvaikiai, liberalai tam visaip priešinsis, jiems mieliau galbūt regėt buvo keturių pijokų, t. y. komunarų griozdus, turbūt neatsidžiaugia užsilikusiu Cvirkos paminklu, turbūt rauda dėl Žaliojo tilto sovietinių liejinių. Ir tikiu – anksčiau ar vėliau paminklas A. Smetonai bus sukurtas ir pastatytas.

  3. Bartas:

    Galvoju, kad paminklą A. Smetonai statyti būtina. Paminklas bus pagarbos ženklas ne tik A. Smetonai , kaip valstybės vadovui, bet Lietuvos valstybei.
    Visi tie, kurie tam priešinasi ir rauda dėl kažkokių maskovijos pristatytų balvonų yra Lietuvos valstybės priešai. Amen.

  4. Artojas:

    Ko norėti, juk valdžioje Griniaus, kuris 1926 metai leido bolševikiniam gaivalui griauti valstybę, pasiekiėjai tęsia jo blogas užmačias. Prezidento A. Smetonos neatstos net sudėjus visus dabartinės laisvos Lietuvos prezidentus į vieną krūvą. Paskaitykite prof. Eidimto knygą “Prezidentas A. Smetona ir Jo aplinka” kurioje parašyta – jei ne prezidentas Smetona dabar Lietuvos nebųtų. Man tik keista, kad dabartinė valdžia pasiduoda tautos išgamų spaudimui. Prie Smetonos valstybė kėlėsi ir kaupė aukso atsargas. Dabar valstybė naikinama , o valstybės bendra skola pavertus auksu lygi aštuoniems šimtams tonų aukso. Reikia tikėtis, kad naujas seimas, gal būt padedant prezidentei sustadys valstybės griūtį.

  5. Kemblys:

    Turbūt a.a. Lietuvos valstybės Prezidentas Antanas Smetona labai sumaišė rusiškų komunistinių išgamų užmačias, kad net po tiek metų toks ‘tikras lietuvis’ čia taip aršiai putojasi.
    Prezidentas labai neaiškiomis aplinkybėmis žuvo gaisre…

    • Neapsimetinėk Lietuvos draugu – tiesos nemėgsti.

      • Papildau:
        “JAV lietuvių bendruomenė į A.Smetonos atvykimą reagavo visai kitaip. Su juo noriai bendravo tik negausus tautininkų būrys. Tuo metu tiek krikdemai, tiek kairieji A.Smetoną priėmė labai šaltai, jei ne priešiškai. Likus porai dienų iki jo atvykimo JAV lietuvių katalikų dienraštis “Draugas” rašė: “Lietuvos ateities jokiu būdu nesiesime su senuoju tautininkų režimu.” O Lietuvos pasiuntinys JAV Petras Žadeikis tiesiai šviesiai patarė prezidentui apsigyventi kuo toliau nuo sostinės Vašingtono. “Jų neapykanta man stipresnė už jų meilę Lietuvai”, – laiške Stasiui Lozoraičiui apie oponentus apmaudžiai rašė A.Smetona”.
        http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/tautos-vado-saulelydis/171569
        “R.Steg rado į sieną atsirėmusią S.Smetonienę. Šioji papasakojo, kad dūmus užuodė besišnekučiuodama su vyru savo kambaryje. Sutuoktiniai puolė laiptais žemyn, tačiau vieną akimirką atsigręžusi S.Smetonienė pamatė, kad vyro šalia nėra. Prezidento kūną sūnaus Juliaus virtuvėje aptiko atvykę ugniagesiai. Jis gulėjo po sunkiais kailiniais. Matyt, neseniai gripu persirgęs A.Smetona sugrįžo jų pasiimti, nenorėdamas peršalti, o paskui beviltiškai mėgino jais apsiginti nuo tirštų dūmų. Taip tragediją aprašo jau minėtas dienraštis “Cleveland Plain Dealer”.
        Gaisro priežastis tyrę ugniagesiai jokių tyčinio padegimo pėdsakų neaptiko. Nors lietuviškoje Amerikos spaudoje netrūko spekuliacijų, kad namą neva padegė sovietų agentai, nelaimės priežastimi nurodyta prastai veikusi namo šildymo sistema”.

        • Kemblys:

          Keista, ‘tikras lituvi’, kad tu po šiuo straipsniu nerašai rusiškai ir net nuorodų į rusiškus šaltinius nerašai…

        • LosAngeles:

          Baik zaunyti. Smetonai paminklas turi buti, nes jeigu ieskosime nesuklydusiu- tai Lietuveleje paminklu nebus nei vieno. Kas del priesiskumo, tai pats minite Prezidento zodzius apie neapykanta ir meile… Ar maza dabar parsidaveliu ir ivairaus plauko degradu, kuriems svarbu ka pasakys tie ar anie ir visai dzin kas dedasi Lietuvoje, kaip gyvena Lietuvos zmones. Tipo tada nebuvo tokiu? Uztektinai… Nepamirskime prie viso to, kad Amerikoje tuo metu vyravo pakankamai palankus poziuris i sovietus, sajungininkus 🙂 … Todel tamsteles citavimai neturetu klaidinti bent kiek isigilinusiu ir tuo labiau neturetu buti priimami ‘uz gryna piniga’. Skirpa, berods, kazkur rase kaip vyko balsavimas del ejimo i Vilniu vos tik Vokietija uzpuole Lenkija. Oho koks gaivalas sukilo… Buvo brudo ir tada, uztektinai.
          Paminkla reiketu pastatyti, butinai

          • Skaityk visus komentarus ir nereikės zaunyti.

          • Vaitas:

            Jeigu dar turime valios, sąžinės ir padorumo privalome daug patyrusioje aikštėje nubraukti istorijoje patirtas negandas ir būti kartu su pirmuoju Valstybės atsikūrimo šaukliu „Aušros“ nešėju Jonu Basanavičiumi, kuris net sunkiais okupacijos metais nepaliko Vilniaus. Tautos laisvės patriarcho paveikslas gyvas tautos atmintyje, jis visada su mumis aikštėje tarp Valdovų ir Seimo rūmų žymi Lietuvos laisvės aušrą. Dėl prezidento Smetonos – viskas nevienareikšmiška, kalbos patriotiškos, o ne be jo valios buvome netekę Vilniaus, bet ir Klaipėdos, vėliau netekome ir Vilniaus krašto. Keistas ir moraliai tik lenkams būtų priimtinas toks paminklas.

  6. LosAngeles:

    ‘..o ne be jo valios buvome netekę Vilniaus..’

    gal galetumete kazkiek placiau? Kada ‘del jo valios’ netekome Vilniaus????

    • Vaitas:

      Žinoma, tai būtų tik nuomonė, bet tikrovėje – Lietuva buvo kupina ryžto vaduoti Vilniaus kraštą, tačiau Smetonos vasališka politika Lenkijos atžvilgiu itin ryški 1934 m. išprovokuotu kariniu puču nuteisė, nušalino tam nusiteikusius kariuomenės vadus, jautriu Lietuvai Vilniaus okupacijos klausimu valdžia kapituliavo. Istorikės V. Sruogienės žodžiais likvidavus opoziciją dėl Vilniaus susigrąžinimo buvo priimtas lenkų ultimatumas, kuriuo pripažinta Vilniaus okupacija. Prof. Mykolas Romeris paryškino, jog Lietuvos svainių vyriausybės su žento generolo Stasio Raštikio pradėta nuolanki kapituliacija lenkų užmačiai iššaukė ir kitas kapituliacijas. Bet tai tik viena iš daugelio kitų tos politikos negandų.

  7. Vilnietis:

    Paminklą valdžią jėga užgrobusiam diktatoriui!

    OGI NIEKADA!!!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *