Salų etnoarchitektūrinis kaimas taps ekomuziejumi | rengėjų nuotr.
Salų etnoarchitektūrinis kaimas yra ant Alksno ežero kranto, miškų ir ežerų apsuptyje, netoli Ladakalnio ir Ginučių piliakalnio. Vaizdingoje vietoje įsikūręs padrikas kaimas yra vienas iš nedaugelio tokio tipo išlikusių kaimų Lietuvoje. Tokie savaime atsiradę kaimai yra seniausi savo sandara, todėl Lietuvos liaudies buities muziejus, pasinaudojęs Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniu mechanizmu, turėjo nuostabią galimybę sutvarkyti šias autentiškas sodybas.
Nuo 2014 m. liepos mėnesio vykęs projektas „Salų etnoarchitektūrinio kaimo dviejų sodybų sutvarkymas ir atgaivinimas“ š. m. lapkričio 16 d. buvo užbaigtas viešinimo renginiu, kuriame dalyvavo Ignalinos miesto meras Henrikas Šiaudinis, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas, šių įstaigų darbuotojai bei vietos bendruomenių nariai.
Renginio metu Aukštaitijos nacionalinio parko Gamtos mokykloje buvo aptartos projekto metu įgyvendintos veiklos. Muziejaus direktorė Violeta Reipaitė padėkojo visiems prie projekto prisidėjusiems darbuotojams bei kartu su H. Šiaudiniu ir G. Kukanausku nubrėžė netolimos ateities planus dėl kaimo aktualizacijos Ignalinos rajone. Architektas Ruslanas Aranauskas išsamiai supažindino su tvarkybos darbų eiga, detalizavo pagrindinius sprendinius bei vizualiai parodė pokytį nuo sodybų įsigijimo iki šio projekto pabaigos. Projekto mokymų ir viešinimo veiklų koordinatorė Emilija Dabregaitė supažindino su ekosodybomis pasaulio bei Lietuvos kontekste ir trumpai pristatė Salų etnoarchitektūrinio kaimo ekomuziejaus viziją. Antroje renginio dalyje visi dalyviai turėjo galimybę apsilankyti sutvarkytame Salų etnoarchitektūriniame kaime. R. Aranauskas surengė trumpą ekskursiją, kurios metu buvo parodyti visi sprendiniai bei supažindinta su būsimų pastatų funkcijomis.
Renginyje dalyvavo ir tvarkybos darbų rangovo UAB „Lakaja“ atstovai. Įmonės generalinis direktorius Eugenijus Glumbakas papasakojo apie darbų eigą bei iššūkius, su kuriais jiems teko susidurti. Muziejaus direktorė V. Reipaitė pasidžiaugė, kad su UAB „Lakaja“ dirbti buvo labai paprasta – vieni kitus suprato ir rangovai visuomet palankiai žiūrėjo į tvarkybos eigos metu iškilusius nenumatytus darbus.
Projektui „Salų etnoarchitektūrinio kaimo dviejų sodybų sutvarkymas ir atgaivinimas“ skirtos Europos ekonominės erdvės paramos ir Lietuvos valstybės lėšos pagal Kultūros ministerijos įgyvendinimą programą „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“.
Parašykite komentarą