Vilniečiai baigia uždūsti spūstyse. Ten, kur vakar buvo nepertraukiamo eismo gatvės, šiandien it šungrybiai dygsta vis nauji šviesoforai. Esą jie statomi miestiečių patogumui ir saugumui užtikrinti, tik, štai, kas įvertins, kiek tų pačių miestiečių priversti leisti gyvenimo minutes ir valandas laukdami, kol galės judėti toliau… iki kito šviesoforo. O viso to priežastis – eilinis prekybos centras, prie kurio esą privalu užtikrinti privažiavimą iš visų įmanomų ir neįmanomų krypčių. Daug „džiaugsmų“ dėl nieko nežabojamos stambaus prekybinio verslo plėtros pajunta jau dabar ne tik didmiesčių, tačiau ir mažesnių miestelių gyventojai.
Transporto spūstis žudo
Nors dabar geruoju prisiminti „anuos“ laikus nėra populiaru, tačiau miestų planavimas, kuomet buvo galima spręsti centralizuotai didelės apimties problemas, buvo pavyzdinis. Visuose didmiesčiuose buvo numatomos vietos būsimoms jungiamosioms gatvėms ar galimybės prireikus išplėsti esamas gatves. Tuomet juk nereikėjo kariauti su kiekvieno žemės lopinėlio savininku ir urbanistai galėjo elgtis kaip reikia, o ne kaip pavyks. Tiesa, tuomet buvo užprogramuota viena problema. Per griežtas miestų suskirstymas į gyvenamąsias ir pramonines zonas padarė neišvengiama didelę vidinę migraciją ir, kol ji vyko numatytomis kryptimis, problemos nekildavo, tačiau vos tik atsirado neplanuoti srautai, padėtis pradėjo blogėti.
Tas, kas šiandien bebaigiama užstatyti menkaverčiais komerciniais pastatais, dažnai būtent tos planuotos gatvės ir buvo.
Vilniaus transporto sistemos katastrofa, kuri ištiko mus per paskutinius 2-3 metus, tėra finalinis kvailumo, gobšumo ir korupcijos rezultatas. Štai Ukmergės gatvė buvo projektuojama kaip transporto arterija, kurios dėka transporto srautai galėtų būti greitai pašalinami iš miesto centro. Ką turime šiandien? Ogi prekybos centrų alėją, kur kiekvienam jų įrengti privažiavimai ir šviesoforai, ir nesibaigiančią spūstį.
Spūstys anaiptol nėra vien „nervų gadinimo“ vieta. Tiesioginė automobilių spūsčių įtaka sveikatai pastebėta jau senai. Teigiama, kad Pasaulyje dėl automobilių išmetamų dujų sukeltu ligų kasmet miršta per 3 milijonus žmonių. Europoje kas 10 vaikų kvėpavimo takų ligų atvejis tiesiogiai susijęs su automobilių skleidžiama tarša ir šis skaičius ženkliai išauga būtent tuose miestuose, kur eismo sąlygos prastos. Ypač prasta padėtis tankaus užstatymo zonose, kur oro cirkuliacija prasta, o juk būtent tokia vieta ir pavirsta mūsų magistralinių gatvių prieigos, kuomet jos „apauga“ tiek komercinės paskirties objektais, tiek ir daugiabučiais.
Prekybos centrai dusina miestą
Tai , kad nevalia statyti stambių komercinių objektų miestų centruose, Vakaruose suprato jau seniai. Jokia ekonominė nauda dėl jų veiklos neatstoja žalos, kuri patiriama dėl transporto spūsčių. JAV atlikti tyrimai parodė, kad, pvz., Kalifornijoje per 4 mln. litrų kuro sudeginama vien todėl, kad vairuotojai priversti stovėti spūstyse, o bendras nuostolis dėl spūsčių JAV siekia 68 milijardus dolerių. Europoje atlikti tyrimai parodo dar didesnius skaičius, nes tradiciškai čia miestai tankesni, tad net 250 mlrd. eurų tiesiog pradingsta kasmet.
Kodėl aš vis tik akcentuoju prekybos centrų klausimą, nes pirmiausiai mūsų sąlygomis būtent jie tapo didžiausių problemų šaltiniu. Yra apskaičiuota, kad prie tokio objekto įrengtas patogus privažiavimas ir talpi parkavimo aikštelė padidina klientų skaičių maždaug 30 procentų, todėl vystytojai daro viską , kad jas turėtų. Pelnas mūsų – problemos miesto. Būtent taip šiandien atrodo prekybos centrų statyba mūsų miestuose.
Logiškai mąstant prekybos centras nėra joks strateginis objektas ir jei visų miestiečių labui geriau turėti laisvą gatvę, taip turi ir būti. Galiausiai, jei nėra patogaus posūkio į vieną prekybos centrą, tai už kelių šimtų metrų yra kitas, prie kurio privažiuoti bus lengva. Tačiau kur sukasi dideli pinigai, logikos, kaip ir viešo intereso paisymo, nerasi. Na, ir kas, kad patvirtinami ilgalaikiai miesto plėtros planai, aiškiai išskiriant zonas, kuriose galima komercinė, kuriose – gyvenamoji, o kur – visai vien mažaaukštė statyba leidžiama. Šie planai galioja iki to momento, kuomet didelis prekybininkas įžengia į sklypą. Ir tuomet valdininkai kloja jam raudoną kilimą, tenkindami jo visas užgaidas.
Štai dabar vyksta kova dėl stambaus prekybos centro statybų prie Žirmūnų tilto. Tai, kad šalia vos su transporto srautu susidorojančio tilto atsiradęs monstras pilnai paralyžiuos eismą, aišku net ir ne specialistui. Tačiau savivaldybė ir toliau bando įtikinti vietos gyventojus, esą kiek pakeitus projektą žalos nebus. O įdomiausiai yra tai, kad transporto srautų tyrimai šiam objektui iš viso nebuvo atliekami. Ir tai – tik vienas atvejis iš dešimčių. Stojasi Žemaitės gatvė prie LIDL šviesoforo, o už jo jau kemšasi Naugarduko gatvė ties nauja MAXIMA. Stringa Žalgirio gatvė prie RIMI, galutinai chaotišku eismas tapo Kalvarijų gatvėje prie LIDL. Prarado savo tranzitinės jungiamosios gatvės vaidmenį Ozo gatvė pastačius šalia didelių visuomeninių – komercinių objektų kvartalą. Galėčiau tęsti ir tęsti.
Visuomenės interesui ginti reikalingos ryžtingi veiksmai
Skeptikai teigia, esą padėtis tiek prasta, kad nėra jokių būdų ją pakeisti ir telieka susitaikyti. Anaiptol, kaip rodo Vakarų Europos praktika, būdų problemai spręsti yra. Pirmiausiai, be abejo, turi įsigalioti aiškus ribojimas statyti didelius komercinius objektus miestų centruose. Ir gerai, jei šis ribojimas būtų nacionalinio mąsto, taip išjungiant iš leidimų išdavimo proceso korumpuotą ir asmeniniais ryšiais su prekybininkais apaugusią vietos valdininkiją.
Antra, apriboti jau veikiančių stambių prekybos objektų veiklą pagal Šveicarijos ar Vokietijos pavyzdį, kur darbo laikas nustatomas teisės aktais. Nieko blogo tame, kad visos didesnį nei 300 m2 prekybinį plotą turinčios parduotuvės privalėtų baigti darbą 6-ą vakaro ir visiškai nedirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Kalbos, esą tai nepatogu patiems pirkėjams, tėra tik stambių prekybininkų noras išlaikyti savo dominavimą versle. Jau iš karto po tokio ribojimo mes pamatysime mažų parduotuvių atgimimą ir ne šiaip atgimimą, o daug kokybiškesnio pasirinkimo galimybes. Anokia paslaptis, kad nežabota „prekybcentrių“ plėtra sunaikino ne tik smulkų nespecializuotą prekybos verslą , tačiau ir baigia uždusinti smulkias specializuotas parduotuves.
Trečia, pagal galimybes atlaisvinti gatves nuo specialiai prekybininkų patogumui sukurtų šviesoforų, sankryžų ir kt. bereikalingos infrastruktūros. Tai vystytojo problema, kad jis pastato objektą didesnį nei reikia aptarnauti vietos gyventojams, tikėdamasis palankaus jam miesto sprendimo dėl transporto pertvarkos.
Be abejo, spaudimas „neskriausti“ prekybos monstrus bus milžiniškas. Mes jau matėme, kaip dominuojančią padėtį turintys prekybos verslai sugeba šantažuoti valstybę, kaip tai atsitiko vos tik šiek tiek griežčiau pradėjus reguliuoti alkoholio prekybą. O juk aukščiau išdėstyti siūlymai – tai esminė pertvarka ir čia pasipriešinimas būtų keleriopai didesnis.
Sutinku, kad daržinių pristatymas mieste ne tik nesuteikia jam estetinio vaizdo, bet ir papildomai problemų prikuria. O tų daržinių kas 200 metrų. Kad ir prie Senukų Vilniuj Ukmergės g. : vienoj pusėj Senukai, priešais Iki, o šalia ir Rimi, kiek toliau statoma nauja LIDL. Tarp IKI ir Rimi yra gatvelė iš Fabijoniškių g. į Ukmergės g. Tai dabar ant sankryžos padarė saugos salelę ir panaikino posūkio juostą. Iškart kamštis gavos, kartais vos ne iki Ateities g.: juk ne visiems reikia nusukt į Ukmergės g., kitiems reik važiuot toliau Fabijoniškių g., bet visi priverst laukti bendroj eilėj, nes taigi dabar tik viena juosta….. Atitikamai matomumas pablogėja, o apie pėsčiuosius visai tyliu – tarp mašinų juos sunku pastebėt. Tai čia tik tiek, kiek aš asmeniškai susiduriu, o juk tokių avaringų ruožų pridaryta kas 100 metrų… Be užtat “kokios investicijos atėjo”, dėl to net kelnes nusiimt gatavas Šimašius… Prikursim problemų, o po to jas didvyriškai spręsim. Nes kaip kitaip pasikabinsi medalį?
Visos tos “daržinės” seniai būtų bankrutavę, jei jų buvimas ekonomiškai nepasitvrtintų.
Bet to neatsitinka.
Autorius palietė gyvybišką problemą. Išties labai juokinga, ar graudu,/kaip pažiūrėsi/ matyti transporto kamščius tokio miestuko kaip Vilnius gatvėse. Lyginu šį miestą su Mumbajum Indijoje kuriame gyvena 21mln. gyventojų jeigu jūs galite tai įsivaizduoti. Niekada neteko tenai stovėti kamščiuose. Visas transportas greičiau arba lėčiau juda, Nes tenai nėra praktiškai jokių eismo reguliavimo priemonių įskaitant šviesoforus. Eismas tenai reguliuojasi savaime. Avarijos jeigu jos įvyksta nebūna didelės, nes tarp automobiliu tebūna mums europiečiams neįsivaizduojamai maži tarpai, t.y. tarp automobilių nebūna didelių greičio skirtumų.
Supraskit mane teisingai, keliai yra arterijos. Nesunku suprasti kas atsitiks kai visokie trombai jas užkimš.
Mano supratimu eismo organizavimo tobulinimui galimybių dar yra.
Pav. naujoji važiavimo per žiedines sąnkryžas tvarka kuriai atsirasti kažkodėl prireikė 40 metų
Kamščiai yra dėl to, kad tam tikromis valandomis vienu metu važiuoja daug a/m.
Išeitis yra viena: nusodinti važiuotojus nuo a/m:
kas nori važiuoti tam tikrom valandom, tas tegul kaip reikiant susimoka.
Tevažiuoja tik tie, kuriems gyvybiškai tai būtina: pvz., ligonį skubiai nuvežti į ligoninę. Visi kiti – trolikais, autobusais.
Kaip kadaise.
Dar pakeitus darbo valandas (ne visi vienodom valandom, kad pradėtų ir baigtų darbą), visokius sandėlius, ministerijas ir pan. šiukšlyną teleisti tik miesto pakraščiuose, nebeleisti mieste statyti suglaudintai naujų daugiaaukščių bei kitų pastatų, kur būna daug žmonių, tai ir nebebus dėl ko susidaryti kamščiams.
Pritariu autoriui. Deja, ir ši problema yra dalis kur kas didesnės – nenorime būti šeimininkais savo namuose ir renkam valdžion tuos, kurie pripažįsta tik individualybės svarbą.
Problema, jei ji ir būrų, tėra tokia: nėra pasirinkta OPTIMALAUS visko išdėstymo plano, o tai – architektų bėda.
Jei tik ji yra – čia dar reikia gerai pasigilinti.
2016-12-12 sukaks 13 metų kai aš nieko nebeperku Maksima parduotuvėse, nes 2003-12-12 Kaune atsidarė hiper maksima, kuri dviem naujai įrengtais šviesoforais paralyžavo eismą Savanorių prospekte. Kitoje gatvės pusėje prie Basanavičiaus ir Savanorių sankryžos prasidėjo dar blogesni dalykai: pastoviai matau sudaužytus automobilius, sužeistus ir žuvusius žmones.
Jei jau tikrai išdėstymas blogas, tai prie ko čia Maksima?
Čia yra bėda tų, kurie netinkamai, gal būt, viską išdėstė?
Avarijos yra vairuotojų skubėjimo pasekmė ir policijos nemokėjimo dirbti, skatinant VAIRUOTOJŲ SKUBĄ, pasekmė.
Prašom nemaišyti.
Šitas straipsnis – visiška nesąmonė: kaip tik su maksimų atėjimu ir prekių atsirado daugiau, ir pigesnių, ir pasirinkimas didesnis.
Citata: “Visuomenės interesui ginti reikalingos ryžtingi veiksmai”.
Kur čia http://kaunozinios.lt/svarbu/rusija-turi-dingti-is-politinio-zemelapio-ir-jokiu-bet_77036.html
tamstos visuomeniškumas?
Čia ponulis Balkus parodė savo tikrąjį veidą – išstojo maskolių pusėje.
Nors tai man nei kiek nenuostabu: kadaise Fronto tinklapyje, dar kada tas buvo atviras komentatoriams, Balkus blokuodavo kritikus.
Įdomiausia, kad paskui patį iš ten išmėžė. 🙂
“….tlaisvinti gatves nuo specialiai prekybininkų patogumui sukurtų šviesoforų, ….”
Būtent!!!
Чемодан–>вокзал–>Россия ir ten galėsi savą tvarką įvedinėti.
Tik jau ne tu, baigęs TIK milicijos mokyklą man nurodinėsi, Tamsta.
Geru nick’u pasivadinęs – tikra, gera GRU mokykla. Tie tikrai buvo geriausi specai.
NeduokDie, jei toki prie valdžios būtų prileisti – vakardienos komsomolcai švonderiai politgrafovičiai šarikovai…
Tai , tu – SUBINE – taip, taip, SUBINE, varyk iš Lietuvos ir ten savo viršinykams SUBINES laižyk!!!
Davedei , žmogeli varganas, nuo šiol tik taip į tave kreipsiuos atsakydamas – TikraSubinėLietuvio (
Juozai, nenusileisk iki ‘tikrojo’ lygio! Jo tikslas purvinti savimi ‘alką’.
Tave Žygeivis seniai išvedė į tyrą vandenį.
Dabar žinosim koks tavo vardas (pats pasisakei – pykti nėra ko). 🙂
O aš baigiau VVU TF 1989m.
Taisau: 1979m.
Alkas propaguoja vatnykus – su kuo ir sveikiname.
Tiek Balkus, tiek “Juozas”, tiek “Kemblys” yra seniai žinomi maskoliniai interneto darbinykai.
Štai kodėl tautininkai yra pasmerkti pralaimėjimams iš anksto.
Baisus daiktas tasai šviesoforas.
Pamenu kai buvau vaikas ir mūsų mieste nusprendė statyti pirmajį šviesoforą, tetos kavalierius, tų laikų šoferis profesionalas, atėjęs į svečius padarė tragediją”Kas dabar bus, žmonės nežinos ką daryt,kaip sankryžą pervažiuos.Anksčiau viskas buvo aišku,o dabar daužys mašinas,traiškys pėsčiuosius. Bus vien avarijos” Dar palygino. “Vilniuje pristatė šviesoforų,žiūrėkit kiek avarijų tenai,ir pas mus bus tas pats.”
Protingi žmonės buvo anų laikų šoferiai, Suprato kur eismo pavojai slypi.
Ir tie prekybcentriai nenormalus dalykas. Per jos žmonės susvetimėjo.
Anais laikais, būdavo,atsistoji į eilę lauke už kokių 200metrų nuo parduotuvės, tai suspėji susipažint su aplinkiniais, sužinot visas naujienas, kelis kartus susikoliot ir vėl susitaikyt. Vyko gyvas bendravimas. ne internetu kaip dabar.
Autorius visiškai teisus. Reikia naikint prekybos centrus ir šviesoforus. Per juos vien nelaimės.
Citata: “Reikia naikint prekybos centrus ir šviesoforus. Per juos vien nelaimės”
🙂 🙂 🙂
Čia kaip kadaise degino knygas bei užsiėmė kitomis nesąmonėmis..
Blogiausia yra tai, kad jokios atsakomybės nėra. Leidimus susiveikia, niekas netikrina ar popieriai atitinka faktą, pabašliuoja inspektoriams, architektams ir kt. kam reikia – ir viskas gražu, gera, nuostabu. Gerai, kad dar neatsitiko kaip Latvijoj ir nesugriuvo. Subjaurojam vaizdą daržinėm, bet juk kapeiką turim… Taigi “kokios investicijos”.
Ir jei “tikram lietuviui” šios daržinės – išsigelbėjimas, nes “prekių atsirado daugiau, ir pigesnių, ir pasirinkimas didesnis”, tai linkiu nepasiklysti tame šlamšte, kurį pas mus suveža kaip į savartyną.
Niekas neliepia pirkti blogų ar tiesiog nevertingų prekių.
Jei pačiam tiek proto neužtenka, tai kas čia kaltas?
Dar pridėsiu: vasarą, kada daugiau būnam sode, tai maisto prekes perku šalia sodų esančioje parduotuvėje (kuri priklauso
Вилюс Кайкарис – литовский предприниматель, который 13 марта с.г. на телевидении высказал свое мнение о военных действиях России в Крыму и реакции Литвы на положение на Украине, чем вызвал настоящий скандал в Литве – предприниматель посмел оправдать действия России, и осудить Литву за ее реакцию. Член Сейма, экс-министр обороны Раса Юкнявичене даже пригрозила подать в суд на него «за издевательства над Литовской армией»
http://maxpark.com/community/politic/content/2992366 ).
VISKAS YRA ŽYMIAI BRANGIAU.
Gal tu pas Kaikarį rubliais atsirukuoji, kad taip brangu. O gal Kaikaris žino,kad už komentarus neblogai gauni, todel ir plešia nuo taves. Kad taip aršiai advokatauji Maksimoms, įtariu,jod tavo sugyventinė kaip ir B. Vėsaitė (buvs Seimo narė) dirba kasininke. Optimalus išdėstimo planas priklauso nuo Maksimos krepšio didumo o ne nuo architektų.Superiniai greitai išaiškinai Kemblį, jog šis išdavė Juozo vardą.O aš vis galvodavo, koks tas Juozo vardas.ŠYPT.
Tu teisus 🙂 – aš Kaikarį pažįstu nuo tada, kada jis buvo mokinys.
Bet vis tiek jis parduoda brangiau nei Maksimoj.
Ir įsivaizduoji, jis netgi vienąkart norėjo man užlįsti be eilės. 🙂
Nors su juo pasisveikinam, bet, žinai, – eilė yra šventas daiktas. 🙂
Manau, kad vietoj žodžio eilė reikia įrašyti žodį biznis. Kaip manai ar bičas Skvernelis prisimins senjorus. O tai sunkoka darosi.
Ne ne – aš kaip tik kalbėjau apie pirkėjų eilę minėtoje jo parduotuvėje.
Prisimins – jei norės jų balsų kitąkart.
Straipsnis is esmes teisingai nusako susidariusia situacija. Bet tai tik oligarchines santvarkos, susidariusios Lietuvoje, pasekme. Visu lygiu valdzia perkama, klausimas tik kaina. Ir kadangi pinigas visagalis (kur nepadeda dideli pinigai, padeda labai dideli pinigai), nei verslininkai, nei ‘investiciju pritraukejai’ (i kieno kisene daugiau ‘pritraukia’ dar neaisku) nesirupina nei ‘miesto veidu’, nei miestieciu patogumu.
O parduotuviu gerokai per daug siai dienai pristatyta. Ir ypac tai liecia maisto prekiu parduotuves
O gal sumuškim daržinių rekordą? O ką? Ant viso svieto pagarsėtume. Ir “tikram lietuviui” puikybę paglostytų……
Neskaitai – nei vienos iš jų nebūtų, jei ekonomiškai nepasiteisintų.
Kaip ir vaistinių, kurios dygsta ant kiekvieno kampo.
Ekonomiškai pasiteisinusių daržinių rekordas. Skamba gremėzdiškai, bet užtat kaip prabangiai….
Bažnyčios dar senesnio laiko daržinės ir be JOKIOS absoliučiai naudos lietuviui, bet ant tų daržinių kažkodėl nezambyji?
Ar tik nebūsi Saulės mūšyje žiemgalių bedamuštas kryžeivis? 🙂
http://www.skrastas.lt/?data=2016-10-12&rub=1065924812&id=1476199790
Citata iš Livlädische Reimchronik (01005.-02016.)
(01938.) die Semegallen die dar nider
(01939.) slugen jamerliche
Vertimas:
žiemgaliai nieko negailėdami
juos žudė
Kalbamės kaip kurčs su nebyliu. O ar kalba buvo apie bažnyčias? Jų ką pristatyta ir tebestatoma ant kiekvienos sankryžos? Nesupratau tavis… Nebent tu eini į bažnyčią kaip į prekybos centrą ir deriesi su dievu dėl pigesnio nuodėmių atleidimo…. Kažkaip nukrypai į pievas….
Kalbam apie daržines – nepamiršk.