Pirmadienis, 18 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Nacionalinis Kauno dramos teatras kūrybinius metus pradės H.Ibseno pjese „Kai mirę nubusim“ (nuotraukos)

Jolanta Garnytė-Jadkauskienė, www.alkas.lt
2016 10 29 13:19
0
0
SHARES
Režisierė Monika Klimaitė | D. Stankebvičiaus nuotr.

Režisierė Monika Klimaitė | D. Stankebvičiaus nuotr.

Režisierė Monika Klimaitė | D. Stankebvičiaus nuotr.
Režisierė Monika Klimaitė | D. Stankebvičiaus nuotr.

Spalio 29 d. 19 val. ir 30  d. 18 val. Nacionalinio Kauno dramos teatro Ilgojoje salėje įvyks pirmoji kūrybinių metų premjera – Henriko Ibseno „Kai mirę nubusim“. Ją pristato šiame teatre debiutuojanti jauna režisierė Monika Klimaitė. Sėkmingai režisavusi šiuolaikinę dramaturgiją, kūrėja pirmąsyk ėmėsi klasikinės pjesės.

Pjesės kelias į teatro sceną

Su šiuo Henriko Ibseno kūriniu susijusi ilga įvykių grandinė. Režisierė jį atrado studijuodama magistrantūros studijas Londone – atsitiktinai bibliotekoje ieškodama dar neskaitytų, nematytų kūrinių. Paskutinė klasiko H. Ibseno pjesė  „Kai mes mirę nubusim“, toks pilnas pjesės pavadinimas, iš karto sudomino būsimą režisierę. Vėliau M. Klimaitė šią pjesę paėmė į rankas pildydama pasaulinės režisierių laboratorijos Linkolno centro teatre Niujorke aplikaciją – laboratorijos tema buvo sudėtinga dramaturgija ir ši  pjesė puikiai tam tiko. Mergina buvo  pakviesta į laboratoriją būtent su šiuo kūriniu. Galiausiai, išgirdusi apie Nacionalinio Kauno dramos teatro skelbiamą kūrybinį konkursą „IDėja“,  nusprendė teikti paraišką būtent šio kūrinio pastatymui ir neapsiriko – komisija pastebėjo ir įvertino režisierės projektą.

Pjesėje kalbama apie pasirinkimus, praradimus ir instinktą susigrąžinti tai, ką prarandi. „Mane patraukė ta atpažįstama situacija, nutinkanti kiekvienam, kai jautiesi įkalintas, „numiręs“ savo paties pasirinkime, o paraleliai gimsta noras–instinktas išsilaisvinti, ištrūkti iš tos stagnacija virtusios realybės.“ Artėjant spektaklio premjerai menininkė atviravo: „Šiuo spektakliu nesistengiu šokiruoti, bet koncentruojuosi į žmonių santykius ir vidinius herojų išgyvenimus, – būtent tai iškeliu į pirmąjį planą. Pjesė ganėtinai dramatiška, veiksmas vyksta vieną parą. Per tą laiką veikėjų gyvenimas pasikeičia kardinaliai, jie išgyvena didžiulį vidinį bei dvasinį pasikeitimą.“ Premjeros pavadinimui pasirinktas šiek tiek sutrumpintas pjesės pavadinimas – „Kai mirę nubusim“.

Paskutinis H. Ibseno dramos kūrinys

Vieno žymiausių Norvegijos dramaturgų kūryba vertinta kaip skandalinga, nes ji peržengė XIX a. antros pusės idealizuojamą moralę ir jos nustatytus kanonus. Žiūrint į jo kūrybos visumą, galime įžvelgti savitą gyvenimo filosofiją, mąstymo ir tikėjimo sistemą. Daugiausia Ibsenas tikėjo individu, jo teise gyventi pagal savus įsitikinimus, nepaisant kliūčių. Vėlyvoji autoriaus kūryba linksta į socialinių, politinių reformų pusę, pateikia daugiau klausimų nei atsakymų.

Pjesė „Kai mes mirę nubusim“ sukurta 1899 m. gruodį. Ši drama tarsi apibendrina prieš tai parašytas autoriaus dramas, pradedant nuo „Lėlių namų“ iki šios, paskutinės jo kūryboje, užbaigiančios tam tikrą dramų ciklą. Pagrindiniai veikėjai – skulptorius Rubekas ir jo modelis Irenė, kurios siela buvo paaukota menui. Abu turi psichinio silpnumo savybių, abu yra kažką praradę savo gyvenime. Tačiau susitikę beviltiškai traukia vienas kitą, ieškodami kompensacijos už tai, kas prarasta. Skulptoriaus žmona Maja negali padaryti vyro laimingo – jis visą save atidavęs savo šedevrui. Kūrinys apgaubtas neraminančiu širdžių šalčiu – vienas kito herojai negali nei paliesti, nei jausti, nei mylėti. Dauguma kritikų pjesėje veikiančių pagrindinių personažų likimą lygina su garsaus skulptoriaus Auguste‘o Rodino (1840-1917) ir jo asistentės, skulptorės Camille Claudel (1864-1943) tragiška meilės istorija.

Žymiausi autoriaus pastatymai Kauno dramos teatre

Nacionaliniame Kauno dramos teatre rodytos šios autoriaus pjesės: „Šmėklos“ (1920 m.), „Heda Gabler“ (1921 m.), „Helgelando kovotojai“ (1925 m.), „Visuomenės priešai“ (1926 m. ir 1937 m.), „Laukinė antis“ (1942 m.), „Nora“ ( 1972 m.). 1998 m. toje pačioje Ilgojoje salėje režisierius Gintaras Varnas pristatė „Hedą Gabler“, o 2010 m. režisierius Artūras Areima – „Šmėklas“.

Ilgosios salės asketiškai erdvei scenovaizdį sukūrė scenografė Paulė Bocullaitė.  „Šiam kūriniui labai tiko Ilgoji salė. Taikėmės prie jos ir pjesės. Scenografijos tikslas – išryškinti personažus, paliktus vienus jų pačių pasirinkime. Niekas jiems aplinkui nesufleruoja, ką daryti – jie patys ieško išeičių. Scenografijos užduotis buvo sukurti aplinką, iš kurios labai norėtųsi ištrūkti“, – taip erdvinius sprendimus apibūdino dailininkė.

Kostiumus spektakliui sukūrė teatre debiutuojanti Eigilė Juodytė, muziką –  grupės „Bix“ muzikantas Tadas Žukauskas.

Profesoriaus Arnoldo Rubeko vaidmenyje aktorius Dainius Svobonas, Irenės – aktorės Eugenija Bendoriūtė ir Eglė Grigaliūnaitė. Mają Rubek įkūnija Inga Mikutavičiūtė ir Neringa Nekrašiūtė. Kurorto inspektorius – Artūras Sužiedėlis, Ulfheimas – Henrikas Savickis.

Kai_mire_nubusim__161027_0048-2400
D. Svobonas ir E. Bendoriūtė-2400
D. Svobonas ir E. Bendroiūtė 2-2400
Inga Mikutavičiūtė (Maja) ir Dainius Svobonas (Rubekas)-2400
Irenė -Eugenija Bendoriūtė-2400
Scenografė Paulė Bocullaitė-2400

Susiję straipsniai:

  1. Atsinaujinęs Nacionalinis Kauno dramos teatras pradės naujus kūrybinius metus
  2. Nacionalinis Kauno dramos teatras parodys kaip galima pakeisti savo biografiją (nuotraukos, video)
  3. Klaipėdos jaunimo teatras su trenksmu pradėjo penktuosius kūrybinius metus
  4. Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklyje „Klaros santykiuose“ režisierius R. Atkočiūnas mėgina perprasti moterišką logiką (nuotraukos)
  5. Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje – neįtikėtina karo pabėgėlio istorija (nuotraukos)
  6. Plungės teatras „Saula“ dalyvavo tarptautiniame jaunimo teatrų projekte Taline (nuotraukos)
  7. „Naisių vasaros teatras“ paminėjo Tarptautinę teatro dieną (nuotraukos)
  8. Seniausias Lietuvos profesionalus teatras atšventė 95-erių metų sukaktį (nuotraukos)
  9. Panevėžio J. Miltinio dramos teatre – A. Strindbergo „Freken Julija“
  10. Nacionaliniame dramos teatre įvyks dar vienas režisūrinis debiutas
  11. Panevėžyje pradės repetuoti garsus lenkų režisierius Kšyštofas Zanusis
  12. Švenčiamos 75-osios Juozo Miltinio dramos teatro sukaktuvės (video)
  13. Teatras kvies „žaisti“ Lietuvos istoriją
  14. Plungės teatras „Saula“ Pasaulinėje vaikų teatrų šventėje pristatė Lietuvą 
  15. „Naisių vasaros“ teatras keliauja po Lietuvą
  16. Teatras „Atviras ratas“ dalyvauja tarptautiniame festivalyje „Montfiz art fest 2014“ Bulgarijoje
  17. Rotušėje Kauno teatralams įteiktos „Fortūnos“
  18. Spektaklis „Aušros pažadas“ – odė gyvenimui ir motinai (nuotraukos)
  19. Premjera vaikams pakvies į šamanių pasaulį
  20. „Romuvoje“ – spektaklio „Smetona“ premjera
  21. Kaune pristatoma premjera „Pažadėk, kad neišeisi pirmas“
  22. Tarptautinę teatro dieną – istorinio, studentės režisuoto spektaklio premjera
  23. Teatro rėmėjo bilietas – išskirtinė naujovė Alytuje
  24. Pirmą kartą Lietuvoje – aistringas ispaniškas Flamenkas, skambant lietuviškoms sutartinėms!
  25. Lėlininkai Klaipėdoje bandys prijaukinti vaikų baimes
  26. Naują Klaipėdos lėlių teatro sezoną nuspalvins svečiai iš užsienio
  27. Klaipėdos lėlių teatre – įkvepiantis „Coliukės“ pastatymas
  28. Į amžinybę iškeliavo aktorius Antanas Žekas
  29. Teatro sąjungos renginių sezoną atidarys Č. Stonio literatūrinė kompozicija
  30. Spektaklis „Mindaugo tiltas“ papasakos despoto istoriją šiuolaikinio meno kalba (video)

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaikų Raganiukės teatras kabinasi „ragais ir nagais“..

Vaikų Raganiukės teatras kabinasi „ragais ir nagais“..

2021 01 03
Lietuvos teatrui – šimtas metų

Lietuvos teatrui – šimtas metų

2020 12 21
Netekome J. Miltinio teatro legendos aktoriaus Algirdos Paulavičiaus

Netekome J. Miltinio teatro legendos aktoriaus Algirdos Paulavičiaus

2020 11 23
Karantinas atvėrė naujus kelius: Lietuvos kultūra Italijoje pristatoma ir radijo bangomis

Karantinas atvėrė naujus kelius: Lietuvos kultūra Italijoje pristatoma ir radijo bangomis

2020 11 19
A. Martišiūtė-Linartienė. Pirmasis spektaklis: Juozas Vaičkus režisuoja Hermano Zudermano „Jonines“

A. Martišiūtė-Linartienė. Pirmasis spektaklis: Juozas Vaičkus režisuoja Hermano Zudermano „Jonines“

2020 11 19
LMTA Balkono teatre – nemokami renginiai | rengėjų nuotr.

LMTA Balkono teatre – nemokami renginiai

2020 10 28
Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

V. Kavolis. Metafizinis teatras

2020 10 25
Juozas Budraitis | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Legendiniam Juozui Budraičiui – 80 (nuotraukos, video)

2020 10 07
L. Kovalevskienė. Ji moko teatrą mylėti

L. Kovalevskienė. Ji moko teatrą mylėti

2020 09 29
Jungianti muziką, teatrą ir žurnalistiką

Jungianti muziką, teatrą ir žurnalistiką

2020 09 16
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

Vaikų Raganiukės teatras kabinasi „ragais ir nagais“..

by Kristina Aleknaitė
2021 01 03
0
Vaikų Raganiukės teatras kabinasi „ragais ir nagais“..

Kalėdų senelis ruošiasi virtualiam susitikimui su vaikais | Raganiukės teatro nuotr. Raganiukės vaikų teatras buvo įkurtas...

Skaityti toliau

Lietuvos teatrui – šimtas metų

by daiva
2020 12 21
0
Lietuvos teatrui – šimtas metų

Lietuvos nacionalinis dramos teatras | teatras.lt nuotr. Vilnius, 1918 metai, rugpjūčio 3 diena… Iš Sankt Peterburgo...

Skaityti toliau

Netekome J. Miltinio teatro legendos aktoriaus Algirdos Paulavičiaus

by daiva
2020 11 23
1
Netekome J. Miltinio teatro legendos aktoriaus Algirdos Paulavičiaus

Algirdas Paulavičius spektaklyje „Hanana, kelkis ir eik“ | miltinio-teatras.lt nuotr. Lapkričio 23 d. Juozo Miltinio dramos...

Skaityti toliau

Karantinas atvėrė naujus kelius: Lietuvos kultūra Italijoje pristatoma ir radijo bangomis

by daiva
2020 11 19
0
Karantinas atvėrė naujus kelius: Lietuvos kultūra Italijoje pristatoma ir radijo bangomis

Lietuvos meno apžvalga Italijos kultūros leidinyje „Artribune“ | urm.lt nuotr. Pasaulį sukaustęs koronavirusas sukėlė sąstingį kultūros...

Skaityti toliau

A. Martišiūtė-Linartienė. Pirmasis spektaklis: Juozas Vaičkus režisuoja Hermano Zudermano „Jonines“

by Kristina Aleknaitė
2020 11 19
0
A. Martišiūtė-Linartienė. Pirmasis spektaklis: Juozas Vaičkus režisuoja Hermano Zudermano „Jonines“

Režisierius Gytis Padegimas | D. Matvejevo nuotr. Skiriama Lietuvos teatro šimtmečiui Šiais metais minime profesionalaus Lietuvos...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Bartas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dėl gaisrų grėsmės iki kovo vidurio Kuršių nerijoje bus kertamos brandžios kalninės pušys
  • Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam
  • Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai
  • Poledinės žūklės mėgėjams aplinkosaugininkai siunčia atmintinę
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Krašto apsaugos ministras pradėjo pažintį su krašto apsaugos sistemos padaliniais

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1782; komentarų: 13
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1660; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1652; komentarų: 13
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1468; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1381; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1368; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Nuotolinės saulės elektrinės – naujovė, leidžianti atsinaujinančia energija naudotis kiekvienam
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Žemyna apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Bartas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Bartas apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romui apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Navalno nuomone apie Taurija? apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

V. Radžvilas. Deganti dešiniųjų žemė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai