Akademikas E. Jovaiša pristatė monografiją „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ (nuotraukos, video) (14)

Akademikas Eugenijjus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Akademikas Eugenijjus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 21 d. pilnutėlėje Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje archeologas, akademikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorius, Istorijos fakulteto dekanas Eugenijus Jovaiša pristatė trečią trilogijos „Aisčiai“ dalį – monografija– „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.

Knygos pristatyme dalyvavo monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai:leidyklos direktorius Jonas Balčiūnas, akademikė, specialioji redaktorė Grasilda Blažienė, maketuotoja Rasa Labutienė, dizainerė Džiuginta Lukšytė, dailininkė LaimaTubelytė-Kriukelienė. Renginiui vadovaus archeologas doc. dr. Gintautas Zabiela.

E. Jovaišą šią knyga skyrė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Romualdui Ozolui ir Algirdui Patackui. Autorius teigė, kad knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ skirta plačiajai visuomenei.

„Į ją įtraukti ankstesni tyrinėjimai, kuriuos gilina ir mano naujausių tyrinėjimų apžvalgos“, – sakė E. Jovaiša.

Trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ pasirodė 2012 m. pabaigoje, o „Aisčiai. Raida“ skaitytojus pasiekė 2014 m. Visas tris knygas išleido LEU leidykla.

Kategorijos: Kultūra, Lietuvoje, Literatūra, Mokslas, Mokslo darbai, Naujienos, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI

14 komentarų

  1. neziniukas:

    Nematau Jurates Statkutes pristatyme…. Ar tikrai Aisčiai . Lietuvių ir Lietuvos pradžia ? Tas taskas kazkoks keistas….

  2. Puikios knygos:

    Akademikas stebina darbštumu, išmintimi, gebėjimais. Per 4 metus 3 mokslo ir mokslo populiarinimo knygos- tai titaniškas darbas. Šios knygos tai geriausia dovana draugui, šeimos nariui. Jas reikia išversti į daugelį kalbų, kad pasaulis sužinotų Lietuvos ir lietuvių garbingą praeitį, pradžią, kilmę.

  3. Atmintis:

    Pitėjo (Phyteos) iš Masilijos (Marselio) pranešimu 320 m. p. m. e., apibudinta Ostiaioi (ostinioi) tauta, kuri gyvena „šaltoje šalyje”. Pitėjo pasakojimu rėmėsi graikų ir romėnų geografai. I m.e. amžiuje K. Tacitas 98 m. Aestii-Aestiorum gentes. Jo aprašytų Aisčių vardo atkartojimą, Z.Ivinskis sugretino su protėvių to meto visuomene: „aisčių ar „rytų gyventojų” (Aesti, Hesti, aisti, este) tarpe reikia ieškoti ir lietuvių-latvių giminės, kuri dar viduriniame geležies amžiuje sudarė vieną kalbinį kamieną”. Tačiau į aisčių sąvoką įėjo ir šiauriau gyvenusios (dab. estų) gentys, kurios priklauso kitai kalbinei grupei. Todėl kalbininkai dėl lietvių-latvių-prūsų kalbinio bendrumo prisiėmė baltų pavadinimą, o aisčiais – esame vienyje su estais.

  4. Žemyna:

    O aš sakau: BUSKITE, meškos, ir MARŠ BALSUOTI!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *