Klaipėdoje skambės lietuvių chorinės muzikos istorija (0)

Julius Juzeliūnas | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Julius Juzeliūnas | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Spalio 19 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje vyks koncertas „Akmenėlis turi šaltą širdį“, skirtas kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno 100-mečiui. Jame galingai ir darniai prabils septynios dešimtys Valstybinio choro „Vilnius“ ir Klaipėdos choro „Aukuras“ artistų balsų. Diriguos minėtų kolektyvų vadovai Artūras Dambrauskas ir Alfonsas Vildžiūnas.

Šis spalio 19 dieną, trečiadienį, Klaipėdos koncertų salėje įvyksiantis renginys skiriamas kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno atminimui. Tai buvo viena iškiliausių lietuvių kultūros asmenybių, savo gyvenime ir veikloje suderinusi pilietinę pareigą ir kūrėjo pašaukimą. J. Juzeliūnas dainavo kartu su tauta tūkstantiniuose choruose Sajūdžio mitingų laikais, jo balsas tvirtai skambėjo mitinguose, pasisakant už Lietuvos nepriklausomybę, o ranka dažnai rašydavo natas ne tik chorinės, bet ir simfoninės, kamerinės bei vokalinės muzikos partitūrose. Jis buvo gerbiamas kompozicijos pedagogas ir teoretikas, dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje išugdęs daugiau nei 40 kompozitorių. Pats mokėsi Kauno konservatorijoje pas Juozą Gruodį, iš kurio perimtus kūrybinius principus toliau įgyvendino savo darbuose.

Pasak J. Juzeliūno, „Gruodis nužymėjo pagrindinę mano darbo kryptį – siekti tautiškumo ir profesionalumo. Tiek klasikinėje, tiek XX amžiaus užsienio ir lietuvių kompozitorių kūryboje mane labiausiai domino ir tebedomina kūrybos logika. Muzikos forma yra kūrybiškas procesas, o jį atsekti galima tik griežtos logikos pagalba.  Šalia formos logikos ir kūrybiškumo aš didelį dėmesį skiriu psichologinio mąstymo tautiniam kryptingumui. Aš domiuosi kitomis muzikinėmis kultūromis – tiek afrikietiškomis, tiek rytų (indų,  japonų) – tam, kad suvokčiau savo paties kūrybos vietą, nes bet koks reiškinys turi būti suvokiamas platesniame kontekste“.

Koncerto  „Akmenėlis turi šaltą širdį“ programoje išsiskleis skambanti lietuvių chorinės muzikos istorija – paties J. Juzeliūno, jo mokytojo J. Gruodžio bei jo mokinių Antano Rekašiaus, Vytauto Laurušo, Mindaugo Urbaičio, Onutės Narbutaitės, Ryčio Mažulio, Vaclovo Augustino, Nomedos Valančiūtės chorinės kompozicijos. Skirtingo kūrybinio braižo autorių programą vienys lietuviškoji gija, pasireiškianti kaip jausmo santūrumas, pagarba gimtajam kraštui, jo istorijai ir gamtai.

Choras „Vilnius“  atliks keturias  J. Juzeliūno dainas, parašytas Salomėjos Nėries žodžiais: „Akmenėlis turi šaltą širdį“, „Varnos“, „Dėdės“ ir „Sudeginkit mane“. Melomanus intriguos retai atliekamo autoriaus A. Rekašiaus ..Nakties rapsodija“, kupina netikėtų skambesio spalvų, ironijos ir grotesko. Abiejų chorų vyrai padainuos  sonoristinę V. Laurušo. kompoziciją „Nakties balsai“. Minimalistinių struktūrų  žavesiu alsuos R. Mažulio „Apstulbusi akis prarado amą“, N. Valančiūtės. „Lietus plonom stiklinėm kojom“ ir M. Urbaičio. „Išvaikščiojau mišką, išvaikščiojau lauką“.

Dauguma lietuvių kompozitoriių profesijos pagrindus įgyja studijuodami LMTA kompozicijos katedroje, kurios vairą kadaise laikė ir J. Juzeliūno rankos, o dabar vadovauja jo mokinys, pripažintas kompozittorius bei choro dirigentas V. Augustinas. „Aukuro“ choras padainuos jo kompozicijas „Dob, dob, dob“ ir „Mykolo Kleopo Oginskio priesakai sūnui“.

Koncertą vainikuos abiejų chorų atliekama šiemet jubiliejų mininčios kompozitorės  O. Narbutaitės kūrinio „Lapides, flores, nomina et sidera“ / „Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai“ III-oji dalis „Litanie omnium Sanctorum“ / „Visų Šventųjų litanija“. Kūrinys  pripildytas užuominų į praeitį, į gimtojo Narbutaitės miesto – Vilniaus – aurą, kurią formuoja ir katalikiškosios, ir žydų kultūrų ženklai. Kompozitorė teigia, jog šis opusas yra labiau liturgiją primenantis garsinis vyksmas nei „kūrinys“ tradicine prasme: „Čia naudoju lotyniškus akmenų, gėlių ir žvaigždynų pavadinimus bei Visų Šventųjų litaniją. Akmenys, gėlės ir žvaigždynai – lyg ir neliturginiai dalykai, tačiau pati muzika iš esmės yra savotiška Vėlinių malda, tarsi mantra.“

Viename interviu V. Augustinas yra sakęs: „didžiausia choro vertybė yra žanro grynumas: dainavimas a cappella geros akustikos erdvėje“. Šiame koncerte klaipėdiečiai  tikrai galės tuo įsitikinti.

Kategorijos: Kultūra, Menas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: