Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Bus pristatyta trečioji akademiko E. Jovaišos monografija apie aisčius

www.alkas.lt
2016 10 17 08:32
39
0
SHARES
„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 21 d., penktadienį, 15 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) bus pristatyta neseniai išleista trečioji archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos monografija apie aisčius „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“.

Ši knyga paskirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams Romualdui Ozolui ir Algirdui Patackui. Knygos pristatyme dalyvaus monografijos autorius akademikas E. Jovaiša ir knygos kūrėjai: leidyklos direktorius Jonas Balčiūnas, akademikė, specialioji redaktorė Grasilda Blažienė, maketuotoja Rasa Labutienė, dizainerė Džiuginta Lukšytė, dailininkė LaimaTubelytė-Kriukelienė. Renginiui vadovaus archeologas doc. dr. Gintautas Zabiela.

Trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ pasirodė 2012 m. pabaigoje, o „Aisčiai. Raida“ skaitytojus pasiekė 2014 m. Visas tris knygas išleido LEU leidykla. Pastaraisiais metais E. Jovaiša labiau susidomėjo aisčių etnine istorija, į ją gilinosi ir į aisčių, kitaip vadinamų vakarų baltų, vaidmenį Rytų ir Vakarų Europos istorijoje ėmė žiūrėti kitaip. Naujasis aisčių etnogenezės modelis aprašytas profesoriaus monografijose „Aisčiai. Kilmė“ ir „Aisčiai. Raida“.

Autorius teigia, kad knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ kitoniška, skirta plačiajai visuomenei.

„Į ją įtraukti ankstesni tyrinėjimai, kuriuos gilina ir mano naujausių tyrinėjimų apžvalgos. Skaitytojo žvilgsnis aprėps plačią aisčių gyvenimo panoramą. Čia daugybė naujų dalykų: kas tie aisčiai ir kur jie gyveno, ką ir kaip apie aisčius rašė antikos istorikai, kas ir nuo kada buvo aisčių kaimynai, kas ta didžioji aisčių migracija ir kaip ji keitė aisčių ir rytų baltų pasaulio veidą, kokie yra didžiosios aisčių migracijos daiktiniai ir rašytiniai liudininkai, kas tas Gintaro kelias ir koks jo socialinis turinys, ką apie aisčių gentis žinojo Gintaro kelio laikų Romos geografai, bet svarbiausia žinia – aisčiai gyveno įvairų, daugybės Europos tautų kultūrinių ryšių turtinamą ir savąjį joms dalijamą gyvenimą“, – tvirtina E. Jovaiša.

Knygos  „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ viršelis | rengėjų nuotr.
Knygos „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ viršelis | rengėjų nuotr.

Susiję straipsniai:

  1. Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta E. Jovaišos knygą „Aisčiai. Raida“
  2. Mokslų akademijoje bus pristatyta archeologo E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Raida“
  3. Panevėžyje bus pristatyta knyga apie karaimus ir diskutuojama apie vietovardžių lenkinimą
  4. Pribrendo metas tyrinėti aisčius, vakarų baltų pasaulį (II)
  5. Kaune bus pristatyta knyga apie garsias seseris – S. Smetonienę ir J. Tūbelienę
  6. E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ jau prekyboje
  7. Mokslų akademijoje bus pristatyta prof. Z.Zinkevičiaus knyga „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  8. R. Balkutė pristatys nepaprastą knygą apie tikrus burtus ir magiją
  9. Kaune bus pristatyta knyga „Greimas arti ir toli“
  10. Signatarų namuose bus pristatyta nauja A.Patacko knyga „Litua”
  11. Bus pristatyta knyga „Perestrojka, Baltijos respublikos ir Čekoslovakija 1988-1991 metais“
  12. Pristatyta nauja D.Razausko knyga „Maironis praamžės tradicijos dainius“ (video)
  13. Vilniaus Rašytojų klube bus pristatyta V. Rubavičiaus knyga „Vėluojanti savastis“
  14. Išleista nauja knyga apie jotvingių pilkapyną Šveicarijoje
  15. „Versmės“ leidykla pristatys knygą apie tautos ir žmogiškumo jėgą
  16. Bus pristatyta M. Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“
  17. Klaipėdoje vyks R. Fliko knygos „Pradingę klajojančiam smėlyje: romanas apie senovės kuršius“ pristatymas
  18. Signatarų namuose pristatyta knyga pašvęsta Lietuvos amžinybei (nuotraukos, video)
  19. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  20. Knygų mugėje bus pristatytas leidinys apie Lietuvių mokslo draugijos paveldą
  21. Metų knyga Ukrainoje išrinktas istorinis leidinys apie kunigaikščius Ostrogiškius
  22. Pristatyta Jono Trinkūno „Lietuvių išminties knyga“ (nuotraukos, video)
  23. Nepriklausomybės Akto signatarai kviečia į susitikimą su akademiku Eugenijum Jovaiša
  24. R.Račiūnaitė-Paužuolienė kviečia pakalbėti apie lietuvių šeimos vertybes
  25. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  26. „Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų proistorės periodizavimo klausimus (audio)
  27. „Baltų genas“: E. Jovaiša apie baltų visuomenę ankstyvaisiais viduramžiais (V–VI a.) (audio)
  28. „Baltų genas“: A. Girininkas apie baltų etnogenezę (audio)
  29. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  30. „Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas

Comments 39

  1. lyvis says:
    4 m. ago

    Aiščiai nebuvo lietuviai tai buvo gotai. lyvis

    Atsakyti
    • Bartas says:
      4 m. ago

      O Statkutė gotus pervadino gudais. Kas teisus? Nieko nesprantu.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 m. ago

        Reikia manyti, IR gudų gentys įėjo į gotų sampratą…

        Atsakyti
        • lyvis says:
          4 m. ago

          Gotai buvo vakariniai t y visigotai ir buvo rytiniai bet jau gudai. lyvis

          Atsakyti
          • neziniukas says:
            4 m. ago

            Visu pirma turetume pradeti nuo to,kad Aisciai buvo Skitai – kitaip Skoloten.
            Be to buvo ir ju kaimynai “Hudinger” – kitaip Gudinger – Gudai,taip pat Skitai ,su kiuriais kartu jie vykde karo zygius.
            Stai kas rasoma knygoje “Zur Urgeschichte des deutschen Volksstamms”:
            -“Es ist der Moment,
            wo sich schon die Hcldengefchlechter der Asdinger und
            der Hundinger gebildet hatten, und die reiche Beute
            des blutigen Kampfes unter sich vertheilend uneinig ob
            der Theilung werben. Einem solchen Moment muß ein«
            große Zeitperiode vorausgegangen seyn, um jene Weltbeherr
            schenden Heldengeschlechter *) zu bilden.
            –
            Tai yra momentas ,kada susikure didvyriu gimines,Aisciai ir Hudinger*;
            ir po kruvinu kovu,dideli grobi tarpusavyje dalindamiesi,nebuvo vieningi ar dalybas skelbti.
            Toks momentas turejo pareikalauti didelio laiko tarpo,kad butu sukurta pasauli valdanti gimine (gentis*).
            —
            As manau ,kad tai ir buvo butent tas momentas ,kada susijunge Aisciai su Gottonen – Gutais ,ir buvo vadinami Gotais. Kas buvo toliau manau zinote…
            –
            176 ps. paskutinis sakinys
            –
            https://books.google.de/books?id=PEoAAAAAcAAJ&pg=PA176&lpg=PA176&dq=der+Asdinger+undder+Hundinger+gebildet&source=bl&ots=7iqilefx1a&sig=j6hqpxmA8fcGMck1LSlPndgG-hc&hl=de&sa=X&ved=0ahUKEwjAmY3x4eTPAhXLORQKHRySCgYQ6AEIHjAA#v=onepage&q=der%20Asdinger%20undder%20Hundinger%20gebildet&f=false

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Gudai – sulietuvintas gotų pavadinimas, reiškiantis iki šiol štai ką – kitokie.
            Dar iš lkz.lt:
            Senovėje gudais aisčiai bus vadinę ne tiktai gotus, bet ir gotų valdžioje gyvenusius slavėnus K.Būg.

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Dar:
            Kazimieras Būga, aptardamas etnonimo gudai kilmę, išsakė nuomonę, kad tai turėtų būti gana autentiškas gotų pavadinimas (kildintinas iš *ghudos), kurio vedinį gotai naudoję ir romėnai (plg. su ispanų kalboje nuo vestgotų invazijos laikų išlikusiu žodžiu god ‘gotas’, – šie ir kt. kalbos mokslui žinomi faktai rodo, kad liet. etnonimas gudai yra kilęs iš gotų savivardžio, pačių gotų vartoto bent iki IV–V a.).

            Zigmas Zinkevičius savajame lietuvių kalbos istorijai skirtame daugiatomyje taip pat rašo, kad etnonimas gudai bus kilęs iš gotų vardo (beje, profesorius pabrėžia, kad gotiškos kilmės leksikos lietuvių kalboje labai nedaug). Anot Z. Zinkevičiaus, šis tautovardis, kuriuo lietuviai ilgai vadinę savo pietvakarinius kaimynus gotus, ilgainiui atiteko gudams, lietuvių retsykiais pavadinamiems ir „baltgudžiais“.
            https://lt.wikipedia.org/wiki/Gudai_(etnonimas)

          • neziniukas says:
            4 m. ago

            Siulau paziureti si vokieciu filama,sukurta remiantis istoriniais faktais,nors Aiscius ir Gutus (Gottonen) Priskirianti Germnanu gentims 😉 . Bet kokiu atveju ,kurdami filma ,vokieciai aiskiai issidave ,kas tokie buvo Gotai.
            Jeigu neturite laiko ziureti visa filma ,ziurekite nuo 1:07 ,antroje filmo puseje.

            https://www.youtube.com/watch?v=_2dT4ojbVvI

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Neradau jokių prieštaravimų aukščiau išdėstytoms mano mintims.

          • neziniukas says:
            4 m. ago

            Nepriestarauju jeigu tikrai esame vienos nuomones…
            Tikiuosi ziuredamas filma ,pastebejote ,kad vokieciu istorikai, yra tos nuomones ,kad susijungus Aisciams ir Gottonen ,kur gyveno Suduviu,Galindu ir manyciau nedideles to meto Prusu getys ,atsirado bendras tu genciu vardas Gotai ? Nors autoriai ir vel issidave,nes noredami primaisyti Gotams germaniskumo , i Gotus sukiso ir Burgundus,kas yra labai gerai matoma grafikoje, bet jau veliau Burgundus rodo kaip atskira Genti tamsiai melyname fone … 🙂 Kaip zinia ,Burgundai yra laikomi Rytu germanais. Matomai vokieciai niekaip negali nustoti ,Gotus prisiskirti sau ……

          • neziniukas says:
            4 m. ago

            Kas del zodzio Gudas reiksmes:
            Gudas/do – skupumas / Gudingas/go – skupus.
            Suduviams (“suvalkieciams”) ir siandien dar labai budinga ! 🙂 🙂 🙂

            https://books.google.de/books?id=TUJbAAAAcAAJ&pg=PA33&lpg=PA33&dq=G%C3%BCdas+do+der+Geiz+1decl.en.+mafc.+G%C3%A4s+geizig+gen&source=bl&ots=Y5KqynW_VB&sig=uXF6IuDKmHWIqBR84mXF_bDfug4&hl=de&sa=X&ved=0ahUKEwjdoo3t2-bPAhVBsBQKHYbeCn0Q6AEIHjAA#v=onepage&q=G%C3%BCdas%20do%20der%20Geiz%201decl.en.%20mafc.%20G%C3%A4s%20geizig%20gen&f=false

          • Kažin says:
            4 m. ago

            O kodėl pavadinimai gudas/gotas negalėtų būti iš liet.žodžio “gaudyti”, “gauti”. Jeigu surinktus obuolius vadiname rinktiniais, išsirinktų geriausių žaidėjų komandą – rinktine, tai kodėl kariavimams sugaudytus (gautus,surinktus) vyrus, negalima vadinti gaudiniais (gautiniais)/gudiniais/gotiniais. Tokiu atveju gali būti laikytina, kad gotų/gudų (gotinų/gudinų)pavadinimais buvo vadinami aisčių rikių (Teodorikio, Alarikio, kitų rikių) gaudyti, gauti, rinkti kariai. Tokios rinktinių karių grupuotės praktiškai yra išlikusios iki šių laikų.

            Ir dar, – šiuo atveju vest/ost-gotai/gudai yra ne vakariniai/rytiniai reiškiantys sandai, o tik tarminiai to paties aisčių vardo variantai. Taigi šie pavadinimai, akivaizdu, yra duoti ne germanų ar slavų kalbomis kalbėjusiųjų, o – aisčių (baltų) kalba.

          • neziniukas says:
            4 m. ago

            Astae – Astis lotyniskai reiskia iveikti,pasiekti.
            Gudas “Gudini” manyciau yra tas pats Suduvis “Sudini” ,nes senose knygose, skaitant raide S ,labai lengva apsigauti su G ,ypatingai kada senose knygose raides daznai yra susilieje.

          • Kažin says:
            4 m. ago

            “Gudini” ir “Sudini” yra tas pats pavadinimas ne dėl to, kad gali būti raidė G perskaityta, kaip S arba atvirkščiai, o todėl, kad yra įrodoma, jog jie gali būti pasidaryti iš šių tarmiškai giminingų genčių tą patį požymį reiškiančių bendrinių žodžių, t.y. jie rodo tą patį sisteminį ir pasaulėžiūrinį genčių pavadinimų darymo principą. Tačiau tokiu atveju “gudo” su “goto” žodžių giminystė tampa problemiška. Nebent laikant, kad gotai etniškai nėra gudai, o gali būti pasiėmę tik atitinkamai pakeistą gudo pavadinimą, panašiai, kaip 1000 metų vėliau buvo su prūsų pavadinimo pasiėmimu ir atitinkamai išplėtotu teritorijoje. Norint čia turėti galutinį atsakymą, yra būtinos gilesnės gotų kalbos studijos.

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Nepamirškim Statkutės versijos: ji žodį gotas kildina iš žodžio
            godus, dėl ko gotai ispaniškai –
            godos.

          • Suduvis says:
            4 m. ago

            Juk neziniukas rase, kad Suduviai – lenkiskai “Suvalkieciai”, vis dar yra godus.
            Kaip ir viskas irodyta – kas toliau? Nota Vokietijai ir Svedojai,uz musu istorijos pasisavinima ? Kada pradesime kalbeti garsiai ir ju kalbomis,kad jie mus bent pamegintu suprasti ? Eame apvogti ir pastatyti ant galvos…

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Ne apie “vertimus” kalba – niekas tokių fokusų pasaulyje nesupras.

          • neziniukas says:
            4 m. ago

            Del “Kazin” komentaro :
            ” jie rodo tą patį sisteminį ir pasaulėžiūrinį genčių pavadinimų darymo principą. Tačiau tokiu atveju “gudo” su “goto” žodžių giminystė tampa problemiška.”
            – Tiesa sakant ,visiskai nesupratau ,ka jus norite tuo pasakyti ir kas jums tame yra problematisko??? Guttones yra tie patys Gotai ,o kas liecia gudus – kas jie ? As zinau Sudini,kuriuos mini ir Ptolomeus ,o visa kita,man gali buti nauja – negirdeta … Gotai rasytiniuose saltiniuose, atsirado daug veliau ,kaip ir jusu minimi Gudai….As galiu juos priimti kaip tokius ,arba ne. Germanai taip pat nebuvo Germainai,kol romenai ju visu kartu taip nepavadino, o kaip juos viusu bendrai vadino iki to laiko ,niekas nezinote… Siandien Ptolomeus aiskinimuose istorikams kaip ir butu viskas aisku ,o apie 300 metu veliau atsiradusiu Gotu istorijoja niekas neaisku ? Juk aiskiai kazkas ne taip…. Arba mes pasirenkame konkretu varianta ,arba sekanti simtmeti,laukiame sekancios Jurates Statkutes. Sitaip grybaudami ,toli nenueisime…..

  2. neziniukas says:
    4 m. ago

    Manyciau ,kad Gudai ir Gotai ,yra vienas ir tas pats .Manau raide „t“ daugelyje rasytiniu saltiniu buvo pakeista raide „d“ .Tai isduoda ir tai,kad per Gotu (Gottonen) zemes ,teka upe „Prieglius“ ,anksciau vadintas Chronus,ordino isiverzimo metu manomai vadinto Skara,veliau Lipz ,nors Plinius ivardinto kaip Guttalus .Tuose senuose zemelapiuose ,kuriuose „Baltijos jura“ ,dar yra vadinama „Mare Suevicum“ ,ir Guttalus dar yra islaikes savo tikra pavadinima ,kaip ir prie jo gyvene Guttones,Sudini ir Galindae,nors Nemunas kai kur jau yra vadinamas paties Guttalus velesniu pavadinimu „Cronus“ ,bet daug kur minimas ir tikruoju pavadinimu „Rhudonis“.. Matomai net ir patys to meto zemelapiu sudarinetojai ,visame tame tais laikais buvo pasiklyde….
    Stai Acta Borussica nurodomas upiu issidestymas.
    –
    https://books.google.de/books?id=g1hjAAAAcAAJ&pg=PA276&lpg=PA276&dq=Rhudon&source=bl&ots=B72QVA4spr&sig=6bHTj5Ud1LPf1__WbF2CEvv9HCE&hl=de&sa=X&ved=0ahUKEwj0z5v3xeTPAhVMchQKHf_lBIsQ6AEITDAJ#v=onepage&q=Rhudon&f=false

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Betgi, prieš jiems atsibastant į Vyslos žiotis, ten jau gyveno prūsai?

      Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Pernelyg nesusižavėkime senovėje kur tai užrašytais pavadinimais, nes ir aisčiai buvo tuomet laikomi vienoda grupe, kada pagal pavadinimą jie – tik rytiniai.

    Atsakyti
    • neziniukas says:
      4 m. ago

      O Venedai – kieno gruppe ???

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Eugenijus Jovaiša ir kiti tyrinėtojai mano, kad Ptolemėjo minimi venedai buvo vakarų baltų gentis[2], kuri palaipsniui su kitomis aisčių gentimis peraugo į prūsų tautą. Paskutinį kartą venedus (vendus) prie Baltijos jūros paminėjo Henrikas Latvis[3]. Eugenijus Jovaiša pabrėžia, kad Baltijos venedams priklausiusi vakarų baltų archeologinė kultūra nesikeitė.
        https://lt.wikipedia.org/wiki/Venedai

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          4 m. ago

          Dar pridėsiu, kad gentys maišėsi, pavadinimai keitėsi.
          Pvz., pagal pavadinimą Venedai gyveno kadu kady prie Akmenės, kur yra Ventos upė.
          Kur ten kokie prūsai?

          Atsakyti
          • Suduvis says:
            4 m. ago

            Nepamenu kas minejo,kad Vendai,tai yra tie patys Skitai.

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            O pastarieji, kaip rašė a.a. Buzina savo tinklapyje, buvo žmogėdros.
            Panašu, kad apie tuos laikus yra daugiau pasakų, nei tikrų žinių.

          • neziniukas says:
            4 m. ago

            Zmogedros – manyciau tai yra is kataliku baznycios propagandinio repertuaro. Nei Tacitus,nei Ptolomeus,apie zmogedras neraso. O zemelapiu yra daug, manau galima atsirinkti..

  4. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Šiaip tai, sakyčiau, knygų autorius be reikalo užsiciklino ties atsitiktiniu žodžiu aisčiai (rytiniai), nes tai buvo tuomečių autorių žinios bei požiūris, kuris visai neparodo, o iš kur tie baltai atsirado – jie ne iš dangaus nukrito, o tik, beatsiskiriant indoeuropiečiams dėl įvairių priežasčių nuo pagrindo, bepaliekanti bei vis mažėjanti tiesioginių indoeuropiečių palikuonių masė, savyje kaip to įrodymą išlaikiusi kalbą, kada kiti nuo to vis tolo ir tolo.

    Atsakyti
    • neziniukas says:
      4 m. ago

      1511 metais sukurtame zemelapyje ,gerai matau bendru vardu vadinamus Venedus,matau Sarmatus, na o aisciai ,lygiai tiek zimus kaip ir visos kitos mazos gentys – Aciei kaip suprantu. Sis zemelapis ,tuo metu buvo laikomas moderniu ir kurtas pagal Ptolomeus – berods Venecijoje..
      –
      https://www.raremaps.com/gallery/enlarge/42081

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        O kas galu užtikrinti, kad tie žemėlapiai buvo sudaryti ne iš lempos?

        Atsakyti
        • neziniukas says:
          4 m. ago

          Manau is lempos, uz nediduka zemelapi ,6800 Svaru siandien niekas nepraso…
          Be to ir lempu tada dar nebuvo 😉
          https://www.raremaps.com/gallery/browse/category/Europe/Baltic

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Žemėlapiai, vis tik,
            yra anų, o ne šių laikų,
            taigi – sudaryti anų, o ne šių laikų žinių pagrindu,
            kas ir nulemia jų abejotinumą šių laikų žinių atžvilgiu.

          • neziniukas says:
            4 m. ago

            Bet to nuo juk nesikeicia genciu pavadinimai. O del vietoves tikslumo,paklaidu buta – nepriestarausiu. Zemelapis tais laikais buvo svarbus perkamas produktas,kuris taip pat turejo buti kokybiskas ir kiek galima tikslus.Nor zinoma ir sarlatanu buta,kaip ir visais laikais
            … Be to, zemelapius kure ne piemenims ganantiems avis…..

  5. Kažin, atsakant "nežiniukui" says:
    4 m. ago

    Trumpai sakant, dėl pavadinimų žodžių „Sudini“ ir „Gudini“ giminystės su „Gotten“ problemiška yra tai, kad pirmieji du išreiškia autochtoniškumo požymį, o pastarasis veikiau jam priešingą – anglų go (gou), vokiečių dranch – neužsibuvimo vietoje požymį, t.y. nuolatinio ėjimo, traukimo, trenkimosi, varymo kur… požymį. Tad pagal tai pirmųjų dviejų genčių ir „Gotten“ yra visiškai skirtingi gyvenimo būdai. Norint manyti kitaip, yra būtina paneigti, kad „Gotten“ yra ne iš „go (gou)“.

    Beje, ir Venetų pavadinimas gali būti radęsis pagal tokį patį požymį (went – “atėjo” – „ateiviai“), taipogi Trakų, kaip ati-traukiai, ati-trakiai ir kitų. Žodžiu, genčių pavadinimai rodo, kad tiek vadinami germanai, tiek slavai yra pradžioje bastęsi po aisčių (baltų) ir ugrofinų daug nuo seniau gyventas žemes.

    Atsakyti
    • neziniukas says:
      4 m. ago

      Manau tokiu atveju jus nepriestarausite,kad jeigu Aisciai tuo metu buvo tokie zinomi,jie turejo buti bent pamineti ir senuose Romos imperijos zemelapiuose, kaip kad “Tabula Peutingerian”. Man ju ten aptikti nepavyko……

      Atsakyti
      • neziniukas says:
        4 m. ago

        KAZIN del Venedu – Kas del Venedu – kaip teko kazkur skaityti,vadinamu ” isvytaisiais Skitais”,butu kvaila nepripazinti, kad jie klajojo,ir kaip visi kiti, atvyko is kazkur, ir susikloscius kazkokioms aplinkybems,apsigyveno greta Baltijos juros pakrantes. Bet tai dar nereiskia, kad visu ju pavadinimai, turi buti kildinami is zodziu atvykeliai,ateiviai, ar klajokliai… Nieko nereikia isradineti,uztenka dirstelti i senuosius zemelapius ir be vargo rasite tiek Veneje,tiek Trakus,tiek,Pruta – Prutenius kazkur aplink Juodaja jura.

        Atsakyti
        • Kažin says:
          4 m. ago

          Kodėl aisčiai nepaminėti Romos imperijos žemėlapiuose – sunkus žemėlapių istorijų tyrimo klausimas. Aisčius I a.Tacitas mini, ne kaip vieną gentį, o daugiskaitiškai, kaip genčių grupę, į kurią be abejonės įėjo Guttones, Sudini, Galinde. Per laiką atskiros aisčių gentys stiprėjo, be to, gyveno vis didesniuose plotuose, todėl jos pradėtos minėti ir žmėlapiuose nurodyti jau ne apibendrintai, o kiekviena savo atskiru tarminiu pavadinimu. Taigi gali būti, kad vėlesniuose žemėlapiuose aisčiai neminėti dėl šių ar panašių priežasčių.

          Atsakyti
        • Kažin says:
          4 m. ago

          Nieko keisto, kad tokių pačių pavadinimų gentys sutinkamos prie Juodosios jūros. Juk šie vardai ne kitų duoti, o jais pagal savo pasaulėžiūrą yra pasivadinta pačių, todėl gentys judėdamos su savi nešasis ir savo vardus.

          Atsakyti
  6. neziniukas says:
    4 m. ago

    Tema tikrai sudetinga ,nes yra labai daug skirtingu nuomoniu. As taip pat nelinkes manyti ,kad visos musu aptariamos gentys kartu ,buvo vadinami Aisciais. Ieskodamas informacijos,vis randu senu rasytiniu saltiniu ir zemelapiu ,kurie sako visiskai ka kita…
    Stai vienas is ju – nesu lotynu kalbos specialistas,bet manau nesunku suprasti,kad yra rasoma,kad Bastarnen – Bastarnai yra ex Skittija,Gepidai – Gautunnorum -Gotorum ,taip iseitu Gotai,o Vandalai – Aisciai Dakijoje. Ar as kazka blogai supratau ? Skaityti 65 ps. nuo pradzios.
    https://books.google.de/books?id=br1fAAAAcAAJ&pg=PA65&lpg=PA65&dq=Gepidarum,+Astingorum,+Gothorum&source=bl&ots=TpHxl4jNQD&sig=JjUmQiAEWxKSKxvlPzC_o68tL1U&hl=de&sa=X&ved=0ahUKEwjMw7HVl-rPAhXFVRQKHVzjCKYQ6AEIJzAC#v=onepage&q=Gepidarum%2C%20Astingorum%2C%20Gothorum&f=false

    Atsakyti

Komentuoti: neziniukas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

2021 01 19
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

A. Butkus: Tauta yra kalboje

2020 12 27
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
„Baltų lankų“ leidyklos naujienos: pasauliniai bestseleriai, jaudinantys pasakojimai ir geidžiamiausi atostogų romanai

Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

2020 12 24
Dalia Grybauskaitė | prezidentas.lt nuotr.

Prasideda jau dešimtosios „Knygų Kalėdos“

2020 12 01
Legendinė archeologė Rimutė Rimantienė švenčia 100-ąjį gimtadienį

Martyno Liudviko Rėzos premija paskirta habil. dr. Rimutei Rimantienei

2020 11 29
Knygos pigiau nei kelionės | pexels.com, J. Borba, nuotr.

Knygos pigiau nei kelionės: 5 priežastys, kodėl šiuo metu verta pasinerti į skaitymą

2020 11 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno rotušė mini 470 metų jubiliejų
Lietuvoje

Įprastai neprieinamos Kauno rotušės erdvės – virtualioje 3D kelionėje

2021 01 20
CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą
Lietuvoje

CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą

2021 01 20
Žibintas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Gatvių apšvietimo sistemoms atnaujinti – dar 6,5 mln. eurų

2021 01 20
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
Lietuvoje

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

2021 01 20
Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas
Kultūra

Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas

2021 01 20
Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)
Etninė kultūra

Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

2021 01 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įprastai neprieinamos Kauno rotušės erdvės – virtualioje 3D kelionėje
  • CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą
  • Gatvių apšvietimo sistemoms atnaujinti – dar 6,5 mln. eurų
  • Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas
  • Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2058; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1832; komentarų: 15
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1616; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1534; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1415; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1406; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 19
0
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleista knyga apie lietuvių skaliką

Vilniaus universiteto (VU) leidykla išleido knygą „Lietuvių skalikai“. Tai pirmoji knyga Lietuvos kinologijos istorijoje apie nacionalinę lietuvišką šunų veislę –...

Skaityti toliau

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 15
13
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

Gerbiamieji Vyriausybės nariai ir narės! Kaip Lietuvos pilietis norėčiau kreiptis į naująją Vyriausybę. Nors pradedate darbą itin sudėtingu laikotarpiu, noriu...

Skaityti toliau

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

by Albinas Vaškevičius
2021 01 10
1
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Punsko ir Seinų kraštas yra vienas gražiausių šalies kampelių. Nevienodas žemės paviršius teikia jam daug savitumo. Čia daug ežerų, kalnelių,...

Skaityti toliau

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

by daiva
2021 01 06
6
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 m. išvakarėse Rokiškio rajono  Kriaunų kaimo bendruomenė Kriaunų seniūnijoje, Baršėnų kaimo pietinėje dalyje pastatė kelio ženklą – Ažubrastis. Ši...

Skaityti toliau

A. Butkus: Tauta yra kalboje

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
54
Prof. dr.Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr.

Alvydas Butkus | VDU, J. Petronio nuotr. Apie lietuvių ir latvių kalbas, jų savitumą ir svarbą,...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • patriotis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Dovilės Maknytės (Vilniaus senvagės gimnazija) piešinys

Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į paskaitą apie lietuviškus keiksmus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai