J. Užurka. Pravartu tai ne tik prisiminti… (39)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

1939 m. Lietuvoje suaktyvėjo prieš valstybinė pogrindinės komunistų partijos veikla. Ypač aktyviai, savo praktine veikla agituojant nuversti teisėtą Nepriklausomos Lietuvos valdžią, besąlygiškai remti TSRS okupuojant  Lietuvą, joje veikia „kultūrininkai“ – P. Cvirka, A. Venclova, J. Paleckis, S. Nėris, V. Krėvė–Mickevičius, L. Dovydėnas, R. Juknevičius, A. Gudaitis–Guzevičius, L. Gira.

1940 birželio 15 baigiamas įgyvendinti Maskvos planas okupuoti Lietuvą aktyviai talkinant ir šiems vietiniams kolaborantams – išdavikams. Birželio 17 d. iš pogrindininkų suformuojama okupacinė–kolaborantinė valdžia – Liaudies vyriausybė. Ji tapo okupantų įrankiu naikinant mūsų valstybę Lietuvą. J. Paleckis apsišaukia Lietuvos Prezidentu, V. Krėvė vyriausybės vadovu.

Tą pačia dieną įžengė ir Raudonoji okupantų armija. Perversmininkai – „kultūrininkai“: L. Gira, P. Cvirka, S. Nėris, A. Venclova, V. Krėvė–Mickevičius, L. Dovydėnas, R. Juknevičius, A. Gudaitis–Guzevičius, kartu su komunistų aktyvistais J. Paleckiu, A. Sniečkumi, P. Pakarkliu, plėtojo okupacinę propagandą, aktyviai talkino režimui, grubiai paniekindami Lietuvos Konstituciją, naikino mūsų valstybingumo pamatus. Vykdomos žiaurios represijos, areštai, trėmimai, uždraustos kultūrinės, tautinės, politinės, patriotinės, religinės organizacijos, tautinė kultūra, religija. Suimami okupaciniam režimui nepaklusę Lietuvos valstybės piliečiai: 1940 liepos 10–17 buvo suimta virš 2000 ir ištremta virš 500 šviesuolių, patriotiškiausių Lietuvos žmonių.

1940–07–21 perversmininkai surengė antikonstitucinį Liaudies Seimo posėdį. Pirmininkavo J. Paleckis, sekretoriai – P. Cvirka, A. Venclova. Jie pasirašė šio seimo deklaracijas: panaikinama Lietuvos buržuazinė valdžia; įvesta sovietų santvarka; Lietuva skelbiama sovietų respublika įjungiant ją į TSRS sudėtį. Sudaryta komisija sovietinei konstitucijai parengti, išrinkti įgaliotiniai vykti į Maskvą perduoti deklaraciją dėl Lietuvos įjungimo į TSRS sudėtį. Šių valstybės išdavikų sudėtyje buvo: L. Gira, J. Paleckis, P. Cvirka, S. Nėris, A. Venclova.

Įvykdžius šį tarptautinį – priešvalstybinį sunkų nusikaltimą, mūsų valstybės naikinimas užbaigtas 1940 rugpjūčio 3 d. Maskvoje Lietuvą inkorporavus į TSRS sudėtį. Išdavikiškame nusikaltime, aneksuojant Lietuvą Maskvoje, dalyvavo ir balsavo už Lietuvos aneksiją: ir P. Cvirka, ir L. Dovydėnas, ir Liudas Gira, ir S. Nėris. Tremiant Lietuvos žmones, naikinant Tautą ir Valstybę, S. Nėris Kremliuje džiaugsmingai skaitė savo sukurtas pagyras Stalinui. 1940–08–25 išdavikiškas valstybinis perversmas Lietuvoje užbaigtas – ypatingoji Liaudies seimo sesija galutinai panaikina Nepriklausomos Lietuvos Konstituciją ir priima aneksuotos Lietuvos okupacinę TSR konstituciją. Aktyviai dalyvavo ir šiame išdavystės akte: P. Cvirka, L. Dovydėnas, V. Krėvė, L. Gira, S. Nėris.

Šie valstybės griovėjai, išdavikai, kolaborantai: P. Cvirka, L. Dovydėnas, S. Nėris, V. Krėvė, L. Gira, A. Venclova kaip kad ir K. Kubilinskas, V. Valsiūnienė bei ir kiti prisiplakę okupantų ideologai „sovietkultūrininkai“, buvo aršūs mūsų Tautos ir Valstybės duobkasiai, Tautos išdavikai, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno naikintojai. Jų veikos prilygsta terorui, jų taikinys buvo civiliai žmonės, jų ginklas buvo ideologinis smurtas. Jie iki gyvos galvos uoliai tarnavo okupantams, liaupsino okupacinę santvarką, agitavo ir priverstinai reikalavo paklusti sovietinei santvarkai, niekino Lietuvos valstybę, savo veiksmais aktyviai prisidėjo prie mūsų Tautos genocido, prie Laisvės kovų slopinimo. Iki gyvos galvos neišsižadėjo savo išdavikiškų veiksmų ir įvykdytų sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos valstybę, jos žmones, bet ir toliau tęsė mūsų Tautos genocidą:

A. Sniečkus pasirašo įsakymą ištremt visą inteligentiją, ūkininkus ir kt. Lietuvos patriotus.
– J. Paleckis 1957 m. įsaką draudžiantį polittremtiniams iš tremties vietų grįžti į Lietuvą, pažeidusius ir vėl ištremt.
– K. Kubilinskas už partizanų išdavystes gavo 17 000 rublių.

Lietuvos Laisvės Kovos deklaracija kaip aukščiausias Tautos politinis organas 1949 11 16, reikšdama lietuvių Tautos valią, griežtai pabrėžia, kad …asmenys okupacijos metais išdavę Tėvynę, bendradarbiavę su priešu, savo veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsilaisvinimui, susitepę išdavystėmis ar krauju yra atsakingi prieš teismą.

Lietuvos Respublikos Seimas 1999 01 12 priimtu įstatymu patvirtino, kad 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija yra valstybės teisės aktas. 

Aukščiausioji Taryba 1990 02 07 pasmerkė Lietuvos aneksiją ir jos veikėjus kaip nusikaltimą,  paskelbė Liaudies seimo 1940 07 21 nutarimus neteisėtais ir negaliojančiais.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, galiojančius teisinius aktus už įvykdytus ypač sunkius nusikaltimus – už sąmoningą mūsų Valstybės išdavimą ir kolaboravimą; už organizavimą ir dalyvavimą sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti ir įvykdymą; už veiklą kitai valstybei prieš Lietuvos Respublikos santvarką, suverenitetą, teritorijos vientisumą, prieš ekonominę ir gynybinę galią; už karo metu perėjimą į priešo pusę ir už pagalbą okupacinėms valdžios struktūroms įtvirtinant okupaciją, slopinant Lietuvos gyventojų pasipriešinimą; už Tėvynės išdavimą vertinti valstybės išdavikais…

Mūsų teisiniai aktai oficialiai apibrėžia išdavikų–kolaborantų statusą. Tai – asmuo, kuris dėl savo ideologinių įsitikinimų sulaužo priesaiką, įduoda priešams, įskundžia, savo noru aktyviai bendradarbiauja su okupantais, išduoda savo Tėvynę, jos nepriklausomybę. Savanoriškai bendradarbiaudamas su okupacine valdžia, prievarta verčia savo piliečius paklusti okupantų valiai.

Na, o almanachas „Varpas“ „kūrėjų“ lūpomis graudenasi kitaip: …būtų paprasčiau pamiršti padarytas niekšybes ir išdavystes, kam jas prisiminti? Juk mes [senoji sovietinė kūrybinė generacija] turėjome gerus Mokytojus Maskvoj; kad dabar tai, kas buvo sukurta tik griaunama, laužoma, kad turėjome šviesų jaunimą o dabar tik pusmokslius, kad šiandien reikia verkt kruvinom ašarom kas darosi… buvo laikai kaip kartu gurkšnojome degtinėlę su Cvirka, Venclova

Lyg šiol rašytojų sąjungos svetainėje skelbiami kolaborantų – ir P. Dovydėno, ir S. Nėries, ir P. Cvirkos – vardų literatūriniai konkursai. Ypač skatinami dalyvauti jauni kūrėjai. Šitaip jau ir jaunoji karta įtraukiama į kolaborantų mąstysenos ir sovietinės ideologijos spąstus.

Vieša paslaptis, kad P. Cvirka pagarsėjo ir plagiatais. Juk sovietmečiu išgarsinti romanai „Meisteris ir sūnūs“, „Žemė maitintoja“ tai R. Rolano „Kola Brenjonas“ ir P. Bak „Geroji žemė“ plagiatai. O ir už S. Nėrį turime talentingesnių poetų. Tik šitie išdavikai sovietmečiu „įkalti“ į galvas.

Kodėl bent panašiai nepopuliarinami mūsų Laisvės kovų didvyriai atidavę savo gyvybes vardan Lietuvos, vardan mūsų Tautos ateities. Juk ne vienas partizanas[ė] savo krauju rašė eiles, kūrė patriotinę mūsų Tautos literatūrą. Jų vardų literatūrinių premijų nėra nes jų rašytos eilės arba sudūlėjo arba dūli nežinioje – jų vardais kaip ir kūryba nesirūpinama.

Vergu gimstama ne tik vergijoje… Pranašiški Sorbonos universiteto prof. F. Tomo (F. Thom) žodžiai: Jūs sugriovėte komunistinę sistemą Lietuvoje, tačiau komunistinis mentalitetas gyvas, jo greit nepakeisi. Jūsų visuomenė serga… visa tai eina iš komunizmo ideologijos, kuri per prievartą buvo brukama virš penkiasdešimt metų. Atgaivinti visus šiuos žmones, prikelti jų dvasią nebėra vilties…

P.S.:

Kražių gimnazijos mokinės (partizanų pogrindžio spaudos talkininkės, – Alkas.lt) Vandos Rakauskaitės eilėraštis, atsakas E. Mieželaičiui, parašiusiam „Per pasaulį keliauja šuva“. [„Laisvės balsas“ Nr. 5[163] 1953–05–20] (Lietuvos partizanų laikraštis, leistas 1946–1948 m., – Alkas.lt).

„Paskui Kremlių lapnoja žmogus“

Ne, ne baltas kaip vyšnios viršūnė
Ir ne žydras, kaip žydras dangus,
O visai panašus jau į šunį
Paskui Kremlių lapnoja žmogus.

Naktimis – prie elektros, už stalo,
Ar kelionėj – kamputy kupe,
Kaip įsakė jam partija, kala,
Kursą trumpąjį „VKP[b].

„Tėve mūsų“ mama taip nemoka,
Kaip tą partijos „šventraštį“ jis
Tai – kūrybai idėjinis lapas,
Rublis – tai jo gyvybės ugnis.

Lietuva… mmm… rimas šuva.
Būk sveika, didžiarusių tauta!
Kas taip gieda, tas Kremliuj nežūva,
Tam tarybų pastogė šilta.

Savo rankoj jis nieko nelaiko,
Jis neturi net savo minties.
Ką pasakė Maskva – tai kaip aidas
Pakartoja, tarsi iš širdies.

O Maskva apie laisvę vis vapa,
Ir jis manosi laisvas esąs.
Ech, kvailelis! Nejaučia, nemato,
Kad surišo abi jo rankas.

Surakino grandinėmis kojas,
Užukamšė akis ir ausis.
Tik liežuvį paliko – lai loja:
„Tegyvuoja Tarybų šalis!“

Ne, nebaltas kaip vyšnios viršūnė
Ir ne žydras, kaip žydras dangus,
Kaip šuva, kaip šuva pataikūnas
Laižo Kremliaus „padelkas“ žmogus.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: