Šeimos gydytojai savo pacientų klausia ar jie rūko ir rūkantiems pataria atsikratyti šio sveikatą žalojančio įpročio, tačiau retai jiems teikia specifinę pagalbą. Tai paaiškėjo Higienos instituto specialistams ištyrus šeimos gydytojų žinias apie tabako vartojimo poveikį ir, tai, kaip jie padeda savo pacientams atsisakyti rūkymo.

2014 m. Lietuvoje kasdien rūkė vienas iš keturių (21 proc.) 15–64 m. amžiaus gyventojų, tuo tarpu Švedijoje – tik 11 procentų. Lietuvoje rūko net 33 proc. vyrų, tai gerokai daugiau nei kitose Europos šalyse. Be to, mūsų šalyje kasdien rūko 23 proc. 20–24 m. amžiaus moterų, o bent kartą per savaitę – 34 proc. 15 metų amžiaus berniukų. Pagal šį rodiklį mes pirmaujame ES.

Lietuvoje ypač daug žmonių miršta nuo su rūkymu susijusių ligų – širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų ligų, vėžio, kasmet – apie 6000. Nors mesti rūkyti yra bandę 75 proc. rūkančiųjų, iš tiesų tai padarė tik 18 proc. rūkančiųjų.

„Nustatyta, kad svarbiausias tabako vartojimą mažinantis veiksnys yra tabako kaina. Tačiau sėkmingai mesti rūkyti gali padėti ir tinkama gydytojų pagalba metantiems rūkyti. Net ir trumpas gydytojo patarimas gali paskatinti žmogų atsisakyti šio ydingo įpročio“, – teigia tyrimo atsakingoji vykdytoja Eimantė Zolubienė.

Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Tyrimų skyriaus specialistai atliko tyrimą „Šeimos gydytojų žinios apie tabako vartojimo poveikį ir jų intervencinė elgsena“. Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti šeimos gydytojų žinias apie rūkymo įtaką sveikatai bei pagalbos metantiems rūkyti metodus, išsiaiškinti kiek jų teikia pagalbą metantiems rūkyti ir nustatyti, ar šeimos gydytojų pagalba metantiems rūkyti pacientams priklauso nuo jų žinių apie rūkymo žalą.

Tyrimo metu buvo apklausti 754 šeimos gydytojai, kurių vidutinis amžius – 55 metai. Didžioji dauguma tyrimo dalyvių buvo moterys. Dauguma apklaustųjų dirbo valstybinėse pirminės sveikatos priežiūros įstaigose Vilniaus (31 proc.), Klaipėdos (20 proc.) ir Kauno (18 proc.) apskrityse.

Dauguma apklaustų šeimos gydytojų nerūkė. Bet ketvirtadalis respondentų teigė per gyvenimą yra surūkę bent 100 cigarečių. Tarp nurodžiusių kad rūko, net 64 proc. šeimos gydytojų praeityje bandė mesti rūkyti. Didžioji dalis jų tvirtino, kad norėtų atsikratyti šio įpročio.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugumos apklaustų šeimos gydytojų žinios apie rūkymo paplitimą, rūkymo žalą, metimo rūkyti naudą bei priklausomybės nuo rūkymo gydymą yra nepakankamos. Daugiau žinių turėjo jaunesni, trumpesnį darbo stažą turintys, nerūkantys šeimos gydytojai bei respondentai, dalyvavę kursuose, kuriuose buvo mokoma apie rūkymo žalą ir pagalbą metantiems rūkyti. Beje, tik 19 proc. apklaustų šeimos gydytojų per pastaruosius metus dalyvavo tokiuose mokymuose.

Rūkantys gydytojai lyginant su nerūkančiais rečiau teisingai vertino rūkymo įtaką sveikatai, pagalbos metant rūkyti metodų efektyvumą ir kt.

Dauguma gydytojų teigė, jog visada arba dažnai paklausia paciento, ar jis rūko ir informuoja jį, kokią naudą turės metęs rūkyti bei pataria mesti rūkyti, tačiau retai jam teikia specifinę pagalbą: paskiria laiką dar kartą susitikti, nukreipia specializuotam metančių rūkyti gydymui, skiria pakaitinę terapiją nikotinu ar kitus preparatus.

„Specifinę pagalbą metant rūkyti dažniau teikia ilgesnį darbo stažą, daugiau žinių apie pagalbos metantiems rūkyti metodus turintys bei per pastaruosius metus dalyvavę kursuose šeimos gydytojai. Pasak tyrimo vykdytojų, rūkantys gydytojai rečiau pacientus informuoja apie metimo rūkyti naudą bei pataria mesti rūkyti, nei nerūkantys specialistai“.

Šeimos gydytojų apklausa parodė, jog teikti pagalbą metantiems rūkyti pacientams jiems dažniausiai trukdo laiko stoka, naujausios informacijos apie pagalbos metodus ir žinių, kaip pakeisti pacientų požiūrį į rūkymą, trūkumas.

Pasak apklaustų šeimos gydytojų, siekiant tobulinti pagalbą, teikiamą asmenims, metantiems rūkyti, reikėtų daugiau laiko skirti vienam pacientui, gydytojams organizuoti daugiau praktinių mokymų bei siekti, kad ir kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai būtų labiau įtraukti į pagalbos procesą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai teigia, kad rūkymas yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių, nuo kurio pasaulyje kasmet miršta 5,4 mln. žmonių. Priklausomybė nuo tabako lemia daugiau sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių, negu priklausomybė nuo visų kitų narkotinių medžiagų kartu. Tabako rūkymas didina mirtingumą nuo dažniausių lėtinių neinfekcinių ligų – piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo organų ligų. Todėl PSO ragina šalis iki 2025 m. ketvirtadaliu sumažinti 30–70 m. amžiaus asmenų tikimybę mirti nuo lėtinių neinfekcinių ligų ir rūkymo paplitimą sumažinti trečdaliu, – apskaičiuota, kad dėl to išliktų gyvi net 200 mln. žmonių.