Aplinkos ministerija: esminiai nesutarimai dėl Astravo AE lieka neišspręsti (1)

Astravo AE | am.lt nuotr.

Astravo AE | am.lt nuotr.

Minske baigiasi dviejų dienų Lietuvos ir Baltarusijos ekspertų susitikimas, kuriame aptarti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės karšti branduolinės saugos, aplinkosaugos ir kt. klausimai.

Šis susitikimas, pasak Lietuvos delegacijos vadovo, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, dar kartą parodė, kad abiejų šalių esminiai nesutarimai dėl požiūrio į tarptautinių standartų taikymą, tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras, skaidrumą, atvirumą ir geros kaimynystės principus, išryškėję per pirmąjį tokį susitikimą, vykusį birželio 21–22 d. Vilniuje, lieka neišspręsti. Lietuvos ir Baltarusijos delegacijų pozicijos išsiskyrė ne tik dėl PAV procedūrų, bet ir dėl akivaizdžių faktų. Baltarusija nepripažįsta, kad, plėtodama Astravo AE projektą, pažeidė Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvenciją, nors tai 2014 m. ir buvo konstatuota per šios konvencijos šalių susitikimą.

Lietuviai keldami mūsų šaliai aktualiausius klausimus dėl šios atominės jėgainės saugos ir jos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, daug dėmesio skyrė pastaruoju metu joje įvykusiems incidentams. Iš jų itin pavojingu laikomas liepos 10 d. įvykis, kai nukrito atominio reaktoriaus korpusas. Lietuva pareikalavo pažeistą korpusą pakeisti nauju. Baltarusija, reaguodama į mūsų šalies klausimus, apsiribojo pranešimu, kad tas korpusas bus pakeistas, tačiau nenurodė, kada ir kaip tai bus padaryta. Lietuva pasiūlė Baltarusijai įsileisti tarptautinę komisiją, kuri prižiūrėtų Astravo AE statybos darbus ir užtikrintų, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų. Šios komisijos darbe turėtų dalyvauti ES ir mūsų šalies ekspertai.

Minske Lietuvos atstovai dar kartą paprašė raštu pateikti per susitikimą Vilniuje Baltarusijos ekspertų žodžiu išsakytą informaciją apie pasirinktos atominei jėgainei statyti aikštelės geologinius, hidrologinius ir seismologinius tyrimus, kad mūsų specialistai galėtų ją išnagrinėti. Ligi tol mes tokios informacijos neturėjome, ji nebuvo įtraukta į Astravo AE projekto poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą ir prieštaravo anksčiau Lietuvai pateiktiems duomenims. Baltarusija sutiko pateikti šią prašomą informaciją tik tuo atveju, jeigu Lietuva pripažintų, kad Astravo AE projekto PAV procesas su mūsų šalimi yra baigtas. Lietuvos požiūriu, šis procesas nėra baigtas, nes tebelieka neatsakyti klausimai dėl Astravo AE saugos, nesurengti viešieji klausymai mūsų visuomenei ir t. t.

Lietuvos delegacija taip pat dar kartą pareikalavo nebeatidėliojant pakviesti specialią Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misiją Astravo AE aikštelei įvertinti ir atlikti šios AE atsparumo testus rizikai ir saugai įvertinti. Baltarusija pažadėjo tai atlikti iki šių metų pabaigos, tačiau nenurodė nei konkrečių datų, nei misijų apimties. Per susitikimą Vilniuje Lietuvos išsakytą poziciją, kad Baltarusija turėtų sustabdyti AE statybos darbus, kol nebus atlikti šie testai ir TATENA misija, mūsų atstovai pakartojo ir Minske.

Be to, dar kartą pareikalauta, kad Baltarusija įvertintų Astravo AE atsparumą, jeigu nukristų sunkus lėktuvas, atsižvelgusi į Suomijoje atliktus projekto vertinimus ir padarytus atitinkamus pakeitimus. Suomijos branduolinės saugos reguliatorius, įvertinęs projektą, pagal kurį statoma ir Baltarusijoje, nustatė, kad AE konstrukcijos neatlaikys sunkaus lėktuvo kritimo, todėl paprašė Rusijos atominės energijos korporacijos „Rosatom“ sustiprinti AE reaktoriaus gaubtą. „Rosatom“ Suomijoje sutiko tai padaryti.

Dar vienas pakartotinis Minske išsakytas reikalavimas Baltarusijai – perskaičiuoti gyventojų tankį teritorijose aplink Astravo AE pagal tarptautines avarinės parengties normas ir įvertinti demografinę padėtį Lietuvoje, ypač tai, kad didžiausias ir tankiausiai apgyvendintas Lietuvos miestas yra jos sostinė Vilnius. Baltarusija į gyventojų tankio ir galimo radiologinio poveikio skaičiavimus neįtraukia Lietuvos gyventojų – skaičiuoja tik savo teritorijoje gyvenančius žmones ir tais skaičiais grindžia poziciją, kad radiologinis poveikis incidentų atveju nebus didelis, todėl nereikia avarinės parengties planų. Lietuva reikalauja kuo greičiau perskaičiuoti šiuos duomenis.

Lietuvos ekspertai Baltarusijos delegaciją supažindino su atliktu tyrimu dėl galimo poveikio Neries upei, kurios vanduo bus naudojamas AE aušinti, ir požeminiam geriamajam vandeniui, jeigu įvyktų avarija Astravo AE. Mūsų delegacija prašė informacijos apie numatytas kontrolės ir valymo priemones, užtikrinančias, kad radionuklidai nepatektų į Neries baseino vandenis ir neapribotų Lietuvos gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu, nes rytinėje mūsų šalies teritorijoje esančios vandenvietės labai priklauso nuo Neries vandens. Deja, patikimų įrodymų, kad avarijos atveju nebus užterštas Neries baseinas ir požeminis geriamasis vanduo, nesulaukė.

Kategorijos: Baltų žemėse, Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Naujienos | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *