Šiemet numatyta sutvarkyti visą Trakų kenesos (Karaimų g. 30) stogą, įrengti naują žaibosaugą šiame kultūros paveldo objekte. Daugiau kaip pusę tvarkybos darbams reikalingos sumos skyrė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos iš Paveldotvarkos programos lėšų.

„Seniausioji Lietuvoje Trakų kenesa yra vertingas ir savitas kultūros paveldo objektas, pristatantis negausų Lietuvoje išlikusį karaimų paveldą. Turime vos dvejus karaimų maldos namus, veikiančius tik Vilniuje (Žvėryno rajone) ir Trakuose. Didelė dalis karaimų tautos paveldo, deja, yra sunaikinta sovietmečiu. Tikimės, kad tvarkydami Trakų kenesą, bent simboliškai atsidėkosime tautai, kuri mūsų žemę mylėjo kaip savo Tėvynę, saugojo Trakų pilį bei gynė LDK sienas”, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Trakų kenesos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre ─ u.k. 1699) tvarkybos (restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo) darbams Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šiemet skyrė 20 000 eurų, o šio objekto valdytoja ─ Lietuvos karaimų religinė bendruomenė ─ 15 000 eurų. Tvarkybos darbai yra vykdomi pagal praėjusiais metais VĮ “Lietuvos paminklai” parengtą projektą (projekto vadovė ─ Giedrė Filipavičienė).

„Autentiška 1930 m. Trakų kenesos stogo danga jau buvo susidėvėjusi. Ruošiamasi dengti stogą nauja skarda. Šiuo metu senoji danga jau yra nuimta, sutvarkytos stogo konstrukcijos, įrengta lentų paklotė, restauruoti kai kurie bokštelio drožybos elementai bei bokštelio langai. XIX a. pabaigos vertingi stogo bokštelio dekoratyviniai elementai bus atkurti, kadangi kai kurie iš jų yra visiškai surūdiję, išsaugant gerai išlikusias dalis“, ─ praneša projektavimo tarnybos vadovo pavaduotoja Giedrė Filipavičienė.

Trakų kenesos stogo bokštelio burbulas | VŠĮ „Lietuvos paminklai“ nuotr.

Ateityje tvarkybos darbų projekte taip pat yra numatyta atlikti Trakų kenesos fasadų ir cokolio tinko restauravimo darbus, nudažyti fasadus, atlikti pažeistų cokolio mūro fragmentų restauravimo darbus; suformuoti teritorijos nuolydžius taip, kad būtų užtikrinta pastato apsauga nuo žalingo kritulių poveikio. Planuojama taip pat vykdyti šio objekto kupolo konstrukcijos konservavimo ir restauravimo, kupolo skliauto tapybos ir atskirų interjero polichrominio dažymo fragmentų restauravimo darbus, pažeistų sienų konstrukcijų elementų tvarkybą, perdažyti vidaus patalpas bei iš dalies ─ langus. Trakų kenesoje bus įrengta žaibosauga, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos.

Pirmoji medinė kenesa Trakuose galėjo būti pastatyta XIV a. pab. – XV a. Vėliau ji buvo ne kartą perstatyta ir atnaujinta. „Dabartinę savo išvaizdą karaimų maldos namai įgavo po atnaujinimo darbų, atliktų XIX–XX a. sandūroje ir 1997 m. Sovietmečiu Trakų kenesa buvo vieninteliai veikiantys maldos namai visoje socialistinėje Rytų Europoje. Trakų kenesos rekonstrukciją suplanavęs architektas Michailas Prozorovas buvo ir 1911 m. pradėtos statyti Vilniaus kenesos architektas“ (Dr. Jurgitos Šiaučiūnaitės-Verbickienės straipsnis „Karaimų paveldas Lietuvoje“). Vertingosios Trakų kenesos savybės yra ne tik pastato tūris, konstrukcijos, išplanavimas, fasadų apdaila, bet ir išlikę autentiški vidaus dekoro elementai – XIX a. pab. – XX a. pr. sienų, lubų ir skliautų tapyba.