Seimas pritarė įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ su visomis Prezidentės teiktomis pataisomis (0)

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimas pritarė įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ su visomis Respublikos Prezidentės teiktomis pataisomis ir papildymais.

Seimas įstatymą, kuriuo reglamentuojamos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos užsieniečiams, ketinantiems užsiimti inovatyviu verslu, taip pat nustatomos palankesnės sąlygos gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams įmonių dalyviams ir vadovams, aukštos profesinėskvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbantiems užsieniečiams bei jų šeimos nariams, ir įsidarbinti užsieniečiams, studijuojantiems ir įgyjantiems profesinę kvalifikaciją Lietuvoje, priėmė 2016 m. birželio 30 d.

Kaip projekto pristatymo metu pažymėjo Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė, Seimo priimtas įstatymas atitinka verslo poreikius ir šiuolaikinės globalios ekonomikos sąlygas, atveria naujas galimybes Lietuvoje kurti inovatyvų verslą, lengvina aukštos kvalifikacijos darbuotojų, investuotojų, įmonių vadovų ir studentų įdarbinimą, tačiau šio įstatymo 12 straipsnio 1 d. įtvirtintos nuostatos tuo pačiu sudaro sąlygas piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka bei kelia grėsmę Lietuvos ir kitų Šengeno erdvei priklausančių valstybių nacionaliniam saugumui, įteisina nelegalų darbą bei neužtikrina sąžiningos konkurencijos.

Šalies vadovė pasiūlė keisti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“.

Už tai, kad liktų Seimo 2016 m. birželio 30 d. priimtas įstatymas balsavo 40, prieš – 34, susilaikė 4 Seimo nariai. Už įstatymą su visomis Respublikos Prezidentės pataisomis ir papildymais balsavo 44, prieš – 20, susilaikė 10 Seimo narių.

Seimo Statuto 167 straipsnis reglamentuoja:

1. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.

2. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

3. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

4. Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, o už konstitucinį įstatymą – daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: