Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Zolubas. Iš gyvensenos šalinti kas netikra – tik mūsų galiose

www.alkas.lt
2016 09 12 11:30
4
0
SHARES
Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.
Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Netikrumu vadinama tikros žinios stoka, abejonė. Daug netikrumų pasaulyje ir, deja, jų daugėja: netikri pinigai, netikri, genetiškai modifikuoti augalai ir gyvūnai, netikri maisto produktai, jau bandoma sukurpti kloną – netikrą žmogų. Amžinosiomis ar bendražmogiškosiomis vertybėmis negrindžiama gyvensena tampa netikra, todėl nuo jos bėga ar savu noru daugelis iš gyvenimo pasitraukia. Netikros valstybės, nes pamatai netikri, netikras valdymas, nes netikras valstybės reikalų tvarkymas – politika. Netikra politika, nes netikros, ne ideologijų, o interesų pagrindu kuriamos partijos. Netikri rinkimai, todėl netikros valdžios. Trumpai tariant, mūsų tikrovė – su netikrumais.

Netikra nepriklausomybė

Ar Lietuva, paskelbdama savo nepriklausomybę, tikrai ją atgavo? Žiūrint į naują žemėlapį, matant sienas su pasienio postais ir muitinėmis, pasaulio valstybių teisišką pripažinimą, tarsi abejonių neturėtų būti. Tačiau, jei gilinsimės į esmę, matysime, jog atsiskyrimas nuo SSRS – teritorinis, kosmetinis, paženklintas tik LKP atsiskyrimu nuo SSRS KP. Į Nepriklausomybę Lietuva atėjo su visu sovietiniu paveldu, su visa teisine sistema, su buvusia valdžia, su tais pačiais teismais ir teisėjais, prokuratūra, su ta pačia Rašytojų sąjunga, su ta pačia penkis dešimtmečius komunistinėje „šviesoje“ ugdyta tarybine liaudimi, nebemokančia ne kolchoziškai ūkininkauti.

Prisijungdama prie Vakarų demokratinių valstybių sąjungos, Lietuva tik formaliai tapo demokratine respublika, tačiau su kitokia demokratija, nes liko priklausoma nuo vidinio sovietinio paveldo. Po nepriklausomybės paskelbimo dar bandyta kratytis sovietinio šleifo, tačiau desovietizacijos įstatymo net nebandyta priimti, o liustracija apsiribojo tik dalies KGB neetatinių darbuotojų slapta „išpažintimi“ VSD „klebonui“ Mečiui su pastarųjų įslaptinimu.

Nusikaltimų Tautai organizatoriams ir tiesioginiams vykdytojams nei plaukas nuo galvos nenukrito, LKP CK pirmasis sekretorius tapo prezidentu, KGB etatinis darbuotojas, persekiojęs paskutinį Aukštaitijos partizaną, tapo Vidaus reikalų ministru, Valstybės saugumo departamentui (VSD) leista vadovauti galimai sovietinės orientacijos veikėjams Mečiui Laurinkui, Jurgiui Jurgeliui ir net KGB rezervistui Arvydui Pociui. Jie be jokių karinių nuopelnų Lietuvai dar buvo „įšventinti“ į generolus.

Sovietinė partinė nomenklatūra, atsiskyrusi nuo SSRS KP, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo į valstybines institucijas atsinešė nusistovėjusius partinius ryšius, įpročius, telefoninę teisę. Kitų partijų krištolinėmis taip pat nepavadinsi, nors jų nariai ir nepriklausė sovietinei nomenklatūrai, jų elgesyje dažniau rasime ne idealus, o interesus, ne būties dalykus, o buities reikaliukus.

Mūsų neva demokratinių partijų knibždėlyne tebevyrauja keliskart persikrikštijusi, tačiau iš sovietinių vystyklų neišlipusi bedvasė valdančioji Socialdemokratų partija, naujos partijos seka valdančiąją, todėl ir demokratija sovietinė, todėl ir nepriklausomybė netikra.

Partijų imitavimas

Valstybė kuriama ir tvirtinama tam tikros ideologijos pagrindu. Lietuvos Respublika 1918 m. buvo sukurta ir 1990 m. atkurta tautiniu pagrindu. Lietuva yra krikščioniška šalis, kurios dorovės šaltinis – krikščionybė, Bažnyčia. Lietuvių tauta yra konservatyvi, t.y. sėsli, darbšti, gerbianti savo praeitį, tradicijas, iš jų stiprybę semianti. Todėl būtų natūralu, jog Lietuvos Antroji respublika vadovautųsi trimis ideologijomis, o joms atstovautų trys politinės partijos – tautiškoji, krikščioniškoji ir konservatyvioji. Visi kiti politiniai dariniai yra dirbtiniai, sukurpti ne ideologijų, o grupinių interesų pagrindu, daugelis jų ne tik neprisideda prie valstybingumo tvirtinimo, bet jam kenkia. Pats partijų skirstymas Lietuvoje į kairiąsias, dešiniąsias ir centrines yra netikras, todėl žmonės suvokia dešinę kaip valstybės palankumą Vakarams, kairę – Rytams, centrą – neutralumui, tūnojimui arba sąstingiui. Kai visos partijos privalėtų laikytis vienos politinės krypties – kurti ir tvirtinti valstybę, dauguma Lietuvos politinių darinių žvalgosi naudos, utilitarinių interesų tenkinimo.

Partijų dirbtinumą, imitavimą atspindi jau patys jų pavadinimai. Lietuva yra demokratinė respublika, todėl priedas prie partijos pavadinimo ,,demokratinė“ yra dirbtinumo požymis, nes demokratinėje respublikoje nėra ir negali būti nedemokratinių politinių darinių; niekas jų prievarta nekuria, prievartinės narystės nėra. Įvairūs socialdemokratai, liberaldemokratai, piliečiai demokratai, krikščionys demokratai, naujieji demokratai patvirtina darinių nenatūralumą, jų maskuotą veikimą prisidengus demokratijos kauke. Dirbtinumą ar iškrypimą ženklina priedai ,,nuosaikieji“, ,,modernieji“, ,,naujieji“. Tikri svetimkūniai valstybės politinėje erdvėje yra dariniai pagal lytį (moterų), tautybę (rusų sąjunga, lenkų rinkimų akcija), mąstyseną (gyvenimo logikos), veiklos būdų (reformų). O štai Socialdemokratų partija yra gryniausias SSRS komunistų partijos (bolševikų) paveldas, nes tik pavadinimu yra panaši į vakarietišką ar Pirmosios Lietuvos Respublikos socialdemokratiją. Nauja Lietuvoje yra liberalų partija. Tai – destruktyvus politinis darinys jaunai, trapios demokratijos valstybei. Ši partija, užuot tvirtinusi iš pareigos ir atsakomybės kylančią laisvę, tvirtina bet kokią, prilygstančią palaidumui laisvę.

Partijų netikrumą liudija jų programos, iš kurių kyšo grupiniai interesai, siekiai įtikti rinkėjams, valdyti verslą ar politiką paverst verslu.

Iš netikrumų aritmetinės sumos (susijungimų, koalicijų) negalima laukti naujos kokybės, naujos ideologijos. Todėl, kaip rodo rinkimų patirtis, nenatūralius politinius darinius dažnai visuomenė atmeta, tačiau „šluotos“ politika neveiksni, nes, nušlavus vienas, kaip netikri pinigai randasi kitos, pažadais, pinigais, ledais ar saldainiukais perkančios rinkėjų balsus. Tikriausia užkarda netikriems politiniams dariniams rastis būtų pilietinė, tautiškai susipratusi visuomenė. Tačiau tokią visuomenę politiniams verteivoms ugdyti ir telkti nenaudinga, nes minią, ,,liaudį“ lengva mulkinti, valdyti, turėti iš jos naudą.

Keista, tačiau tarp netikrumų nepriklausomoje Lietuvoje randame ir tai, kas tikrai tikra: komunistai, kovoję su buržuazija, patys tapo pačia tikriausia buržuazija, o valdymas išliko jų rankose.

Netikri vadovai

Kokia visuomenė, tokią sau valdžią demokratiškai renka. Dešimtmečius morališkai žlugdyta, komunistiškai ugdyta visuomenė prarado vertybinę mąstyseną, nes tikrosios vertybės buvo suniekintos, pakeistos komunistinės ideologijos surogatais (komunistinė moralė, partinė sąžinė, proletkultas, klasių kova, tautų draugystė (rusifikacija). O vadovu visuomenė nori matyti į save panašų asmenį, nenori, kad asmenybė judintų iš tūnojimo, skatintų siekti idealų, grįžti į tikrosiomis vertybėmis grindžiamą gyvenseną.

Pirmasis ir tikrasis atkuriamos ir atkurtos Lietuvos valstybės vadovas buvo Vytautas Landsbergis. Jis buvo Atkuriamojo Seimo prezidiumo pirmininkas ir kartu ėjo tuo metu dar neįteisintas, tačiau realiai egzistavusias Prezidento pareigas. Valdančiosios Seimo daugumos ir prezidento Valdo Adamkaus gėdai (tiesa, pastarasis klaidą vėliau bandė taisyti, tačiau nesėkmingai), V. Landsbergis iki šiol buvusiu valstybės prezidentu formaliai nepripažintas, nors lietuvių tauta tikresnio ir ryškesnio, labiausiai nepriklausomybei nusipelniusio už jį vadovo iki šiol nepamatė. Gėdingai pasielgė tautos dauguma, kai išrinko ne tikrą Lietuvos patriotą Stasį Lozoraitį, o okupacinės valdžios nomenklatūrininką Algirdą Brazauską. Panašiai nutiko su premjerais, Seimo ir savivaldybių vadovais.

Pilietinė visuomenė ar liaudis?

Sovietų Sąjungoje pilietinės visuomenės nebuvo: buvo sovėtskij narod – sovietinė liaudis, litovskij narod– lietuviška liaudis. Todėl tą imperinę valstybę sudarė ne pilietinė visuomenė, o jos valdžia, ir ta valstybė su Kovo 11-ąja pradėjo griūti, o liaudis griūčiai nesipriešino, neišėjo į gatves, nestojo valdžioje sukoncentruotos valstybės ginti, jos išsaugoti. Būčiau neteisus, jei tvirtinčiau, jog sovietinei liaudžiai prilygo lietuviška liaudis. Pirmoji Lietuvos Respublika pilietinės visuomenės nespėjo suformuoti, tačiau pilietį išugdė. Raudonajam tvanui užplūdus, pilietinė visuomenė formavosi miškuose, partizanų žeminėse. Reikia pripažinti,  pilietiškumo didžiajai tautos daliai užteko išeiti į Baltijos kelią ir patvirtinti laisvės siekį, jo užteko atgavus nepriklausomybę, kai reikėjo ginti Seimą, kitus svarbius valstybės objektus. Neabejoju, jei būtų smurtu atimta nepriklausomybė, pilietinis pasipriešinimas būtų apėmęs visą šalį. Itin atsakingais tautai ir valstybei momentais visuomenė pilietiškumą parodo. Gaila, mūsų kasdienybėje jo pritrūksta.

Ar tikri rinkimai?

Demokratinį valdymą numato demokratiški, išreiškiantys piliečių daugumos valią, rinkimai. Valia gali būti gera, bloga, bet gali jos visai nebūti. Valią gali reikšti tik veiksnus, sąmoningas pilietis, nes valia grindžiama analize, lyginimu, vertinimu. Jei valstybės gyventojas tik formalus pilietis, jei jis nesusipažinęs su pagrindiniu valstybės įstatymu (konstitucija), kurį labai retas rankose laikė, jei jis nėra įsisąmoninęs savo teisių, pareigų ir atsakomybės, jei jam neaiškūs renkamųjų vertinimo kriterijai, jis gali reikšti tik emocijas, o ne valią, balsuoti emocijų pagrindu. Visokios ,,švytuoklės“, netikėtumai, neprognozuojami posūkiai rinkimuose, ubagų, juokdarių, kolaborantų ir kitokių politinių nulių išrinkimas yra ,,liaudies“ emocijų, o ne pilietinės visuomenės valios išraiška. Emocijoms sukelti, rinkėjams patraukti taikomos pilkosios bei juodosios technologijos ir net modernioji magija, todėl be reikalo daugelis mojuoja Seimo ar savivaldybės nario mandatu, neva suteiktu tautos valia. Teprideda tas mosikuotojas ranką prie širdies ir nors sau prisipažįsta, kad mandatą iškaulijo sukeltų emocijų dėka. Kol rinkimai vyksta per emocijas, jie nėra tikri rinkimai, o tik jų regimybė.

Ar tikra valstybė?

Jei tvirtinama, jog partijos netikros, vadovai netikri, netikra pilietinė visuomenė netikra, rinkimai netikri ir netikri išrinktieji, savaime kyla klausimas: ar tikra valstybė? Iškart atsakysime – dar netikra. Teiginiui patvirtinti argumentų – daugybė. Kai kuriuos paminėsime.

Tikra valstybė gerbia ir švenčia valstybines šventes, švenčių dienomis prie valstybinių ir privačių pastatų kelia vėliavas. Liberalų iniciatyva Seimo valdančioji dauguma šią priedermę sėkmingai ištrynė.

Netikroje valstybėje valdžios vyrai ir moterys – liaudies tarnai – gauna dešimtis kartų didesnius atlyginimus už šeimininkės (liaudies) atstovus.

Tikra valstybė rūpinasi visuomenės dorove. Lietuvoje dorovės reikalai palikti Bažnyčiai, o valstybė pati, nebendradarbiaudama su Bažnyčia, leidžia su dorove prasilenkiančius įstatymus ir tuo tautos ir jos valstybės piliečių dorovę smukdo.

Tikrose valstybėse nelojaliam piliečiui užimti atsakingas valstybines pareigas teisė ribojama. Lietuvoje tokio ribojimo nėra, aukščiausiuose postuose yra daugybė vakarykščių tautos prievartautojų, kolaborantų.

Iš valstybės, kurioje pilietis yra visapusiškai saugus, pastarasis nebėga, nesižudo. Iš Lietuvos bėga, žudosi.

Netikrumams mūsų valstybėje, valstybės valdymo ydoms ir grimasoms išvardinti jaučio odos neužtektų, bet jų nematyti, dangstyti ar nutylėti – nevalia. Ir ne paverkšlenimo dėlei. Įvardijus, paviešinus negeroves, galima jas šalinti, jų vengti. O tai – pilietinės visuomenės ir ypač valdžių galioje ir valioje, jų priedermė ir pareiga.

Tarę, jog valstybė dar netikra, kartu teigiame, – valstybę jau turime. Džiaukimės, kurkime ir tvirtinkime tikrąją.

Netikros ašaros

 Verkšlenimas Lietuvoje tapo įpročiu, mada; jį skatina žiniasklaida, visose valdžios struktūrose išlikę seni prašymų reikalautojai. Atgavome Laisvę ir Nepriklausomybę, atgavome teisę į nuosavybę, į anksčiau uždarytas bažnyčias; laisvai keliaujame į užsienius; nebereikia mūsų vaikinams eiti į rekrūtus nei žemintis duodant priesaiką pavergėjui: atsikratėme nuolatinės baimės būti ištremtiems ar įkalintiems. O vis tiek verkšlename. Verkšlenam, nes reikia mokėti už įvairias paslaugas, nes neduoda ,,gero“ darbo, nes reikia grąžinti neteisėtai užvaldytą turtą, verkšlenam ir dėl to, kad kiti neverkšlena, nes kažkas šoka labdaringą Vienos valsą, nes neturime to, ką kitas turi. Pasidairę Vakaruose, matysime, jog iš tikrųjų sąlyginai apie 60 proc. Lietuvos gyventojų skursta, tačiau atsigręžus į Rusiją, Baltarusiją, pamatysime, kad palyginti gyvename ne taip jau blogai, ekonominiai ir socialiniai rodikliai gerėja sparčiau. Panagrinėjus skurstančiųjų sluoksnio sudėtį, rasime, jog ten yra asmenų, užsiregistravusių darbo biržoje, tačiau turinčių ir važinėjančių lengvaisiais automobiliais, dalyvaujančių šešėliniame versle. O didžiuma pasivadinusių elgetomis yra simuliantai, asocialūs asmenys, tinginiai, girtuokliai.

Ašarų pakanka ir valdžioje, kai iš tiesų nežino kaip, nemoka dirbti (tačiau kėdės neužleidžia), kai partija liepia daryti prieš jo paties įsitikinimus, ar tik apsimeta, kad kažkas jį verčia, nors iš tiesų jį verčia tik jo savanaudiškas interesas. Nes per virtinę nesėkmių (ir dėl valdžios kaltės!) praradę ir idėjas, ir turėtus įgūdžius, žinias, žmonės jaučiasi dar kartą įskaudinti, nes susidaro toks įspūdis, jog jie dėl visko kaltinami, o nemokšos viršuje tik nusipurto balos, į kurią buvo įpuolę, purvą, ir toliau sau klesti po dvi pamainas dirbančiųjų sąskaita.

Ar tos netikros ašaros nėra kenksmingos pačiam verksniui? Ar neuždirbtos lėšos, neatlyginta labdara nežeidžia, neveda į aklavietę? Mokslas ir patirtis į šiuos klausimus atsako vienareikšmiškai: kenkia, žeidžia, žlugdo, nes žmogus gyvena taip, kaip jis galvoja, o ne atvirkščiai.

Marksistiniai ideologai kalte kalė, jog būtis yra pirminė, o sąmonė antrinė, žmogaus mąstyseną apsprendžianti jo būtis, jog mąsto taip, kaip gyvena. Šį klaidingą mokymą paneigė iškiliausi mokslininkai ir gyvenimo patirtis. Pasirodo, teigiamu arba pozityviu mąstymu pakeitę neigiamas, pesimistines mintis, galime įgyti stebuklingų galių, sulaukti teigiamų permainų savo gyvenime. Taip tvirtina pozityvaus mąstymo pionieriai Napoleonas Hilas, Jozefas Merfis, Tomas Šercas. Mokslininkai tvirtina, jog 90 proc. žmogaus galių yra sutelkta pasąmonėje, o tik mažiau nei 10 proc. – sąmonėje. Pačiame žmogaus organizme sąmoningai valdomi tik penki jausmai, o pasąmonė valdo šimtus gyvybiškai svarbių jausmų (širdies ir kvėpavimo ritmas, kepenų, skrandžio ir kitų organų veikla). Pasąmonė savo galias išreiškia ir išorinėje mūsų veikloje, gyvenime. Tomas Šercas teigia: „Kiekvieną mintį, kiekvieną idėją, kiekvieną fantaziją ir kiekvieną išraišką lydi jausmai. Kaip kūno ląstelės turi specifinę struktūrą ir, kibernetiniais ryšiais susipynusios su visu kūnu, priklauso vienos nuo kitų, lygiai taip ir mintys sudaro tvarkingą sistemą. Jos siejasi vienos su kitomis, panašias mintis pritraukdamos, o tas, kurios trukdo bendrai minčių eigos krypčiai, atstumdamos. Iš šių pavienių minčių junginių galiausiai susidaro idėjos, aiškūs vaizdiniai, kurie, logiškai sutikrinti su turima patirtimi, duoda pradžią veiksmams, tampantiems realybe. Taigi, realybė išauga iš minčių, kitaip tariant, realybė yra minčių konstrukcija“. Jozefas Merfis savo knygoje „Pasąmonės galia“ moko: „Pakeiskite savo mintis ir jūs pakeisite savo gyvenimą“.

Esame Kūrėjo galiomis apdovanoti, būtį kuriame patys, o, žinant, jog verkšlenimai žlugdo, patys turime keltis, kibti į kūrybą. Apsidairykime, kiek gražių pasiekimų jau turime, jų nematyti gali tik akys, kurias dar dengia tebepučiama raudona migla, alkoholis ar netikros ašaros. Nuo seniausių laikų lietuvių tauta buvo darbšti, o ne verkšlenanti, sunkumus įveikė paėmusi, arklą, knygą, lyrą, o jei reikėjo – ginklą. Todėl netikrų ašarų reikia atsisakyti, o tikrąją, paprastai viešumos vengiančią, reikia surasti, nušluostyti.

Tik žinant tikrą padėtį, ją galima keisti geidžiama linkme. Liūdna, jog tokia ydinga – su netikrumais – mūsų tikrovė, tačiau niekam iš šalies ji nerūpi, niekas neateis ir jos nepakeis. Ją keisti turime patys. Iš gyvensenos šalinti kas netikra – tik mūsų galiose.

Susiję straipsniai:

  1. A. Zolubas. Du istorinius įvykius ženklinantys mitai
  2. A. Zolubas. Nuo nepelnyto heroizavimo iki kulto
  3. A. Zolubas. Neįvardinta ir nepasmerkta nusikalstama organizacija
  4. A. Zolubas. Kai partijos dėl reitingų kariauja, Seimas brakonieriauja
  5. A. Zolubas. Iš KGB kaltinimų industrijos
  6. A. Zolubas. Jonas Noreika-Generolas Vėtra pelnė Laisvės kovotojo vainiką ir Amžiną atminimą
  7. A. Zolubas. Susimąstymui prieš Seimo rinkimus
  8. A. Zolubas. Nelengva ginti savo garbę ir orumą
  9. V. Stundys. Kas vagia iš mūsų Kovo 11-ąją
  10. A. Zolubas. Piketas prieš antikonstitucinį flirtą
  11. A.Zolubas. Ką reiškia tautybę stumti į pilietybės šešėlį
  12. A.Medalinskas. Ar norime, kad mūsų valstybė būtų gyvybinga?
  13. A. Akstinavičius. 22 nepriklausomybės metai
  14. K. Stoškus. Valstybės moralinė krizė
  15. N. Venckienė. Kuo dar galima būtų apkaltinti nepriklausančius sistemai?
  16. J. Jasaitis. Pilietiškumo nuvertinimo iššūkis (III)
  17. P. Urbšys. Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą – kontrolinis šūvis referendumui
  18. Z. Vaišvila. ES nusimeta kaukes ir Lietuvoje
  19. T. Bakučionis. 2012 AD: pasaulio pabaiga prasideda nuo valstybės pabaigos
  20. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  21. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  22. D. Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  23. V. Radžvilas. Politinių partijų negalia smukdo Lietuvą
  24. E. Drungytė. Taip trūksta Vilties prezidento
  25. A. Kubilius. Socialdemokratai planuoja Vilnių atiduoti V. Tomaševskiui (video)
  26. M. Jonaitis. Kas yra Nepriklausomybė ir ar mes ją turime? (I)
  27. Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį…
  28. V. Turčinavičius. Kaip pažeidžiamos piliečių teisės ir demokratijos principai?
  29. Č. Iškauskas. Vėl dainuosime „Kuba – mano meile“… (pirmadienio mintys)
  30. M. Kundrotas. Lietuvos politinė reforma: ką siūlo tautininkai?

Comments 4

  1. Diedas says:
    4 m. ago

    Drūtai parašyta.Du kartu skaičiau,
    Nesutikčiau tik su dvejone dėl mūsų Valstybės tikrumo.

    Atsakyti
  2. Gerbiamam Diedui says:
    4 m. ago

    Tautos, sukurdamos ir įtvirtindamos savo valstybes, sukuria, įtvirtina ir deramai eksponuoja savo simbolius: vėliavą, himną, o karališkos kilmės valstybės, kokia yra ir Lietuva, – herbą. Tikros valstybės per valstybines šventes prie valstybinių ir privačių pastatų kelia vėliavas. Lietuvoje, vieno liberalo ir vieno socialdemokrato iniciatyva reikalavimas kelti vėliavas visur, buvo panaikintas. Tikrų valstybių valstybininkai ir eiliniai piliečiai moka giedoti ir atitinkamomis progomis, aiškiai ištardami žodžius, gieda himną. Lietuvoje ne tik visi mokiniai, bet ir visi Seimo nariai, giedodami himną, velia žodžius, nes jų nežino. Tikrų valstybių sostinėse yra reprezentacinės vietos, kur stovi monumentalus, su valstybės herbu paminklas. Seimo nutarimu reprezentacine vieta yra pripažinta sostinės Lukiškių aikštė. Ten paminklo nėra.
    Taigi Lietuvos valstybės netikrumą akivaizdžiai atspindi nederama pagarba jos simboliams.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      4 m. ago

      Kalbą bjauroji:
      ,,eksponuoja, simbolius, himną, herbą, liberalo, socialdemokrato iniciatyva, himną, himną, reprezentacinės, monumentalus, herbu, reprezentacine, simboliams”!

      Atsakyti
  3. Kalbininkui says:
    4 m. ago

    Ne viską galima skalbti, nes po Tamstos skalbimo skalbiniys turėtų nunykti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

2021 01 13
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

2021 01 10
JAV Džordžijos valstijoje demokratai įveikė respublikonus

JAV Džordžijos valstijoje demokratai įveikė respublikonus

2021 01 07
Raganų eglė | am.lrv.lt nuotr.

Įspūdingiausia Lietuvos saugoma egle išrinkta Raganų eglė

2021 01 01
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

A. Matulevičius. Tarpušvenčio pamąstymai

2020 12 30
Šiaulių eglė | siauliai.lt nuotr

Kalėdų eglių varžytuvių nugalėtoja – Šiaulių žaliaskarė

2020 12 29
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

2020 12 28
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Aristokratija ir demokratija: istorija ir šiandiena

2020 12 18
A.Ramanauskas-Vanagas

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Gruodžio 15-toji – legendinio Merkinės mūšio 75-tųjų metinių diena (video)

2020 12 15
avdeevka.city nuotr.

M. Kundrotas. Sektantizmas ir cinizmas: politikos atvejis

2020 12 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
Gamta ir žmogus

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

2021 01 19
Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo
Gamta ir žmogus

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

2021 01 19
Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
Lietuvoje

Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?

2021 01 19
Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu
Gamta ir žmogus

Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu

2021 01 19
Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

I. Šimonytė: Dalinių karantino ribojimų panaikinimų galima laukti tik nuo vasario

2021 01 18

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
Lietuvos kelias

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kalba

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14

Kultūra

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
Istorija

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 19
Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras
Kultūra

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

2021 01 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ŽEMAITIS apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • tai va apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo
  • Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
  • Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
  • Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1958; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1743; komentarų: 14
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1509; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1474; komentarų: 30
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1405; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1385; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 13
6
T. Čyvas. Sausio 13-ąją vėl buvau nuėjęs prie Lietuvos Televizijos durų…

Prieš tris dešimtis metų Sausio 13-ąją buvau prie tada mano laisvės fakelu laikytos Lietuvos Televizijos durų. Stiklinių. Prie tų pačių,...

Skaityti toliau

E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
E. Šiugžda. Mindaugo Tomonio auka – dovana Lietuvos laisvei

Pasibaigus partizaniniam pasipriešinimui okupacinei valdžiai Lietuvoje tęsėsi dvasinis įvairiais būdais. Tai buvo ir pogrindžio spauda, rodanti pasipriešinimą komunistiniam auklėjimui ir...

Skaityti toliau

JAV Džordžijos valstijoje demokratai įveikė respublikonus

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 07
2
JAV Džordžijos valstijoje demokratai įveikė respublikonus

Džordžijos vėliava | wikipedia.org Sausio 6 d. Džordžijos valstijoje vykstantis antrasis rinkimų į JAV Senatą ratas...

Skaityti toliau

Įspūdingiausia Lietuvos saugoma egle išrinkta Raganų eglė

by Ditė Česėkaitė
2021 01 01
1
Raganų eglė | am.lrv.lt nuotr.

Raganų eglė | am.lrv.lt nuotr. Įspūdingiausios Lietuvos saugomos eglės rinkimuose varžoves nurungė Rambyno regioniniame parke auganti...

Skaityti toliau

A. Matulevičius. Tarpušvenčio pamąstymai

by daiva
2020 12 30
13
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

Laikotarpis tarp šv.Kalėdų ir Naujų Metų visada būdavo lyg nesibaigianti šventė. Šv.Kalėdos, bent  Lietuvoje, daugiau šeimos šventė, o Naujieji –...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • ŽEMAITIS apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • tai va apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Diedas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Diedas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Diedas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Liydvika apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Maidanas Ugnyje | maidan.org.ua nuotr.

Į Lietuvą atvyksta „Dešinysis sektorius“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai