Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos Seime bus svarstomos iš naujo (0)

Kaip pažymėjo šalies vadovės vyriausioji patarėja, Seimo priimtas įstatymas atitinka verslo poreikius ir šiuolaikinės globalios ekonomikos sąlygas, atveria naujas galimybes Lietuvoje kurti inovatyvų verslą, lengvina aukštos kvalifikacijos darbuotojų, investuotojų, įmonių vadovų ir studentų įdarbinimą, tačiau šio įstatymo 12 straipsnio 1 d. įtvirtintos nuostatos tuo pačiu sudaro sąlygas piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka bei kelia grėsmę Lietuvos ir kitų Šengeno erdvei priklausančių valstybių nacionaliniam saugumui, įteisina nelegalų darbą bei neužtikrina sąžiningos konkurencijos.

Pasak L. Antanavičienės, iki šiol leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gauti arba pratęsti pretenduojantys trečiųjų šalių verslininkai turėjo užtikrinti, kad jie vykdo realią ūkinę veiklą, yra įdarbinę ne mažiau kaip 3 darbuotojus bei investuoja atitinkamą kapitalą. Priimta nuostata panaikino šiuos reikalavimus užsieniečiams, norintiems pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje.

„Tai reiškia, kad nuo šiol leidimas gyventi mūsų šalyje tokiems asmenims bus pratęsiamas be jokių papildomų sąlygų. Toks reguliavimas yra ydingas dėl šių priežasčių: minėta įstatymo nuostata sudarys prielaidas piktnaudžiauti leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo sistema, padidės rizika, kad užsieniečiai steigs įmones fiktyviai, t.y. turėdami vienintelį tikslą – gauti leidimą gyventi Lietuvoje, tuo pačių įgyjant ir judėjimo Šengeno erdvėje laisvę“, – tvirtino vyriausioji patarėja.

Šalies vadovės atstovės nuomone, ši įstatymo nuostata įteisina nelegalų darbą, numato galimybę įmonėje dirbti užsieniečiams dar tik pretenduojantiems gauti leidimą laikinai gyventi, o toks darbas Lietuvoje yra laikomas nelegaliu.

L. Antanavičienės teigimu, priimtomis pataisomis dviejų vidutinių darbo užmokesčių atlyginimas reikalavimas būtų taikomas tik įmonės dalyviams, pirmą kartą gaunantiems leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau nebebūtų taikomas jau veikiančioms įmonėms.

„Tokia įstatymo nuostata neužtikrina vienodų sąlygų taikymo steigiamoms ir jau veikiančioms įmonėms. Priimtas įstatymas taip pat diskriminuoja ir stambiuosius investuotojus, jiems kreipiantis dėl leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo išlieka pareiga atitikti visus būtinus kriterijus kaip ir kreipiantis pirmąjį kartą“, – sakė Respublikos Prezidentės atstovė, pažymėjusi, kad leidimus laikinai gyventi gavę užsieniečiai bei jų šeimos nariai taip pat įgyja teisę naudotis ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos, sveikatos ir švietimo sistemomis. Tad, tuo galėtų pasinaudoti net realios veiklos nevykdančių ir prie Lietuvos ekonominės gerovės niekaip neprisidedančių įmonių steigėjai ir jų šeimos nariai.

Šalies vadovė siūlo keisti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

„1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;“.

Po projekto pateikimo už tai, kad Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIP-4306 Gr) būtų svarstomas iš naujo balsavo 75 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu – vienas Seimo narys. Projektas toliau bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Užsienio reikalų komitete. Klausimą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti rugsėjo 14 d.