Ką daryti, kad moksleivis noriai atliktų namų darbus? (0)

gettyimages.com nuotr.

gettyimages.com nuotr.

Naujų mokslo metų pradžia – įtemptas laikas. Beveik visa moksleivių diena prabėga mokykloje bei pasirinktos popamokinės veiklos būreliuose. Darbas nesibaigia ir grįžus namo.

Savarankiško darbo užduotys skiriamos vaikams, bet, kad jos būtų atliktos tinkamai, pastangų reikia ir tėvams. Ką daryti, kad užduotys, kurias reikia atlikti namuose, netaptų našta, kurios purtomasi ar kuri atidėliojama iki paskutinės minutės?

Nevargina darbai, kurių imamasi noriai, –  tikina mokytojai. Pavyzdžiui, baleto mokytis daugiausia ateina tokių vaikų, kurie nori šokti. Kuo šis noras stipresnis, tuo daugiau teigiamų emocijų ir tuo geresni rezultatai. Sėkmę lemia įgimti duomenys, fizinis parengtumas ir užsibrėžti tikslai. Šokio mokymasis – tai atsakingas darbas su savo kūnu, o jį lavinant svarbus nuoseklumas. Tad pamokų baleto klasėje, vadovaujant pedagogui, tikrai nepakanka. Ar  namų užduotys gali būti malonus laiko praleidimas ar net pramoga? „Taip, – atsako baleto mokytoja Birutė Monstavičiūtė: – Aš, būdama moksleivė, namų darbus atlikdavau labai kruopščiai. Bet kuriam vaikui, jeigu jis tikrai nori išmokti šokti ir pasirodyti scenoje, namų darbai „pasidaro“ tarsi savaime. Kiekvieną laisvą minutę jis prisimena baleto pamokėles: tai atlieka „špagatą“, tai sukinį ar šuoliukus ir prisigalvoja kitų savitų treniravimosi būdų, galbūt net nepaleisdamas iš rankų knygos ar pratybų sąsiuvinio. Potyriai „aš galiu!“, man pavyksta!“ labai stiprina savivartę“.

Kad negestų dantukai, juos reikia reguliariai valyti dantų šepetėliu. Norint turėti grakštų ir sveiką kūną, reikia mankštintis. O norint išmokti baleto, būtina kartoti baleto judesius. Rytą būtina mankštelė. Ji trunka dešimtį ar vos porą minučių, tačiau mokytojai mato, kuris vaikas ją atliko, o kuris – ne. Disciplina, specialūs pratimai lavina visapusiškai. Mokytojo uždavinys – kad auklėtiniai netinginiautų, bet ir nepersitemptų, – sako Birutė Monstavičiūtė. Vakare, po baleto pamokos, dar atliekami tempimosi bei atsipalaidavimo pratimukai. Nesvarbu, ar juos vaikas įsigudrins atlikti ruošdamas pamokas, ar žiūrėdamas televizijos laidą, ar tiesiog lovoje prieš užmigdamas. Jei norai mokytis baleto ir pasirodyti scenoje stiprūs, tėvams nė priminti nereikės – vaikas judesius šlifuos net uoliau, nei jam nurodyta. Bet iš pradžių, kol susiformuos darbo namuose įgūdis, reikia, kad tėvai apie tai primintų. Kai vaikas namuose atlieka mankštos pratimus ar kitas užduotis, jam svarbu, kad būtų stebimas, matomas. Matyti reikia ne dirsčiojant viena akimi čia į vaiką, čia į televizorių ar į planšetę, o iš tikrųjų. Vaikas turi jausti suaugusiųjų palaikymą ir domėjimąsi tuo, ką jis daro. Taip pat jų požiūris bei dėmesingumas daug lemia, ar vaikas pailsės, ar tinkamą maistą valgys ir ar bus suprastas bei paguostas, kai teks įveikti sunkumus.

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad sportuojantiems (tačiau nepervargstantiems) vaikams geriau pavyksta mokytis. Fizinė veikla ugdo visapusiškai: vaikas tampa valingesnis, disciplinuotesnis, labiau sutelkiantis dėmesį ir išmoksta dirbti komandoje, bendrauti. O jeigu pasirinktasis fizinis aktyvumas kartu yra ir meninio ugdymo būdas, be visa ko dar ugdomas kūrybiškumas ir drąsa, paslankesni tampa mąstymo procesai, tinkamai ugdomas charakteris. Vaikas auga pasitikintis savimi ir, jeigu tik norės, mokės tai parodyti kitiems.

Kategorijos: Švietimas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *