Trečiadienis, 27 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ jau prekyboje

www.alkas.lt
2016 09 05 17:07
10
0
SHARES
E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ jau prekyboje
Aisciai POP_virselis 21x262
Knygos „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ viršelis

Jau prekiaujama naujausia Lietuvos archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Tai trečioji profesoriaus monografija apie aisčius.

Trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ pasirodė 2012 m. pabaigoje, o „Aisčiai. Raida“ skaitytojus pasiekė 2014 m. Visas tris knygas išleido LEU leidykla. Pastaraisiais metais E. Jovaiša labiau susidomėjo aisčių etnine istorija, į ją gilinosi ir į aisčių, kitaip vadinamų vakarų baltų, vaidmenį Rytų ir Vakarų Europos istorijoje ėmė žiūrėti kitaip. Naujasis aisčių etnogenezės modelis aprašytas profesoriaus monografijose „Aisčiai. Kilmė“ ir „Aisčiai. Raida“.

Autorius teigia, kad knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ kitoniška, skirta plačiajai visuomenei. „Į ją įtraukti ankstesni tyrinėjimai, kuriuos gilina ir mano naujausių tyrinėjimų apžvalgos. Skaitytojo žvilgsnis aprėps plačią aisčių gyvenimo panoramą. Čia daugybė naujų dalykų: kas tie aisčiai ir kur jie gyveno, ką ir kaip apie aisčius rašė antikos istorikai, kas ir nuo kada buvo aisčių kaimynai, kas ta didžioji aisčių migracija ir kaip ji keitė aisčių ir rytų baltų pasaulio veidą, kokie yra didžiosios aisčių migracijos daiktiniai ir rašytiniai liudininkai, kas tas Gintaro kelias ir koks jo socialinis turinys, ką apie aisčių gentis žinojo Gintaro kelio laikų Romos geografai, bet svarbiausia žinia – aisčiai gyveno įvairų, daugybės Europos tautų kultūrinių ryšių turtinamą ir savąjį joms dalijamą gyvenimą“, – tvirtina E. Jovaiša.

Profesorius, humanitarinių mokslų daktaras E. Jovaiša yra I–VI amžių baltų istorikas. Ištyrinėjęs I–VI amžių baltų kapus, medžiaginį ir dvasinį paveldą, profesorius nustatė ir pagrindė laidojimo apeigų pagal Saulę, Mėnulį ir Šiaurinę žvaigždę paprotį, atrado laidojimo datavimą mėnesio tikslumu, išrado naują palaikų lyčių nustatymo metodą. E. Jovaiša yra astroarcheologijos Lietuvoje pradininkas, įvertintas Lietuvos mokslo premija, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. Greta daugelio mokslinių straipsnių ir knygų nuo pat interneto pradžios vaizdžiai pristato Lietuvos istoriją virtualioje erdvėje. Prof. dr. E. Jovaiša Dauglaukyje (Tauragės r.) atliko archeologinių kasinėjimų ir padarė itin įspūdingų atradimų, reikšmingų Lietuvai ir visai Europai. Jo moksliniai tyrinėjimai, kurie vyko daugiau kaip dešimt metų Dauglaukio gyvenvietėje, išgarsino Tauragės krašto vardą visoje Lietuvoje. Tyrimai, atlikti Mažonų seniūnijoje, Dauglaukio kapinyne, yra unikalūs ir išskirtiniai Lietuvos archeologijos mokslo praktikoje.

Susiję straipsniai:

  1. Mokslų akademijoje bus pristatyta archeologo E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Raida“
  2. Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta E. Jovaišos knygą „Aisčiai. Raida“
  3. Išleista nauja dviejų tomų knyga „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“
  4. Išleista istoriko J. Skiriaus knyga apie Lietuvos valdžios ryšius su JAV lietuviais 1926–1940 m.
  5. Išleista nauja knyga apie jotvingių pilkapyną Šveicarijoje
  6. Kalėdinė knygų mugė: Ar knyga taps Kalėdų karaliene?
  7. Pristatoma nauja knyga „Pietų Medininkai. Keliautojo po Laukuvos apylinkes žinynas“
  8. Britų leidėjams Vilniuje pristatyta lietuvių literatūra
  9. Konkurencija dėl lietuvių autorių – milžiniška, pripažįsta knygų leidėjai
  10. Lietuvių literatūra pristatyta Krokuvoje ir Zagrebe
  11. Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose
  12. Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos)
  13. Kviečia M.Gimbutienės skaitymų vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje
  14. Šiemet grožinės literatūros vertimų ES paramą gavo trys leidyklos iš Lietuvos
  15. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia susipažinti su Velykų tradicijomis
  16. Knygos apie Lietuvos istoriją padovanotos Airijoje ir Anglijoje besimokantiems lietuviams
  17. Lietuvos mokyklas pasieks daugiau nei 1000 „Misija Sibiras“ dešimtmečio knygų
  18. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  19. Nepriklausomybės Akto signatarai kviečia į susitikimą su akademiku Eugenijum Jovaiša
  20. Išleisti nauji leidiniai apie Lietuvos archeologiją
  21. Pribrendo metas tyrinėti aisčių mįslę, vakarų baltų pasaulį (I)
  22. Pribrendo metas tyrinėti aisčius, vakarų baltų pasaulį (II)
  23. Knygų mugėje – vertingi susitikimai su autoriais ir svarbiausios leidinių premjeros
  24. G. Songaila. Vėluojanti istorija ar pavėlavę istorikai? (I)
  25. Laiš­kai iš pra­ei­ties: Min­dau­gą me­nan­ti pi­lis Liub­čio­je
  26. Pirmoji diena Vilniaus knygų mugėje: lankytojus kviečia laiko patikrintos knygos
  27. Vėl kviečia „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ (dienotvarkė)
  28. Vilniaus knygų mugės akiratyje – detektyvinės mįslės
  29. Rokiškyje vyksta kasmetinis etninės kultūros darbuotojų seminaras (video)
  30. „Metų knygos rinkimai“: skelbiami geriausių kūrinių penketukai

Comments 10

  1. Vilna says:
    4 m. ago

    Belieka pasaulio kalbininkams tarti galutinį žodį dėl aisčių pavadinimo (Tacito I a. paminėto lot. Aestii) kilmės, t.y. kokios kalbos žodžiu Tacitas savo veikale Germanija juos taip vadina ir ką jis reikštų kaip bendrinis tos kalbos žodis. Dar Tacitas sako, kad aisčiai gintarą vadina gleasum, tai taip pat svarbu, ar čia yra pačių aisčių žodis ar jo lotyniškasis vertinys.

    Atsakyti
    • neziniukas says:
      4 m. ago

      Del Aisčių pavadinmo ir kilmes: VIENI NUO SENO ZINOJO,O KITI ZINOTI NENOREJO,ARBA NEGALEJO… Kataliku baznycia,buvo paskelbusi draudziamu knygu sarasus,kas ir pasitarnavo daugumos zmoniu visiskam atbukinimui. Nereikia nieko naujo isradineti,viskas yra parasyta senose knygose.
      –

      https://books.google.de/books?id=DtwGAAAAcAAJ&pg=PA464&dq=Astingi&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Astingi&f=false

      “Wandalica gente extenderc cupicns contra Visumar eorum regem Asdingorum è stirpe”
      –
      https://books.google.de/books?id=OFbKCagMBtMC&pg=PA641&lpg=PA641&dq=contra+Visimar+eorum+rege+qui+Asdingorum+stirpe&source=bl&ots=VSE3DCkJfj&sig=F6-ph0mcNqZxHdDq_dX9VBcUM54&hl=de&sa=X&ved=0ahUKEwjpmve8xujOAhUqLMAKHZA9Ba0Q6AEIODAE#v=onepage&q=contra%20Visimar%20eorum%20rege%20qui%20Asdingorum%20stirpe&f=false

      Atsakyti
  2. neziniukas says:
    4 m. ago

    Del Aestii:
    –
    https://books.google.de/books?id=4ci-m8oJocsC&pg=PA118&dq=Aestii&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Aestii&f=false

    Del gleasum:
    –

    https://books.google.de/books?id=7bjOX72KpJsC&pg=PA194&dq=gleasum&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=gleasum&f=false
    –
    Bendrai:
    –
    http://www.um.es/cepoat/antig%C3%BCedadycristianismo/wp-content/uploads/2014/10/antiguedadycristianismo_25.pdf

    Atsakyti
  3. LosAngeles says:
    4 m. ago

    Aisciai turbut tinkamesnis pavadinimas nei baltai. Be to, panasu, kad vadinami buvome ne tik siuo vardu…

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      4 m. ago

      Manau, ‘aisčiai’ nuo žodžio ‘eisčiai’ (eiti), kuris reiškia tą patį kaip ‘vikingai’ ar ‘variagai’ – keliautojai, pirkliai, plėšikai, bet ne tautybė.

      Atsakyti
      • neziniukas says:
        4 m. ago

        Del Aisciu pavadinimo kilmes: Lotyniskai – Aestus ,Aestorius – rasoma apie aestus mare – silta jura. Aestuarium mare – taiki jura. Aestu-arium (kiti aiskiai supras kaip Aisciu arijai 🙂 .Pagal Ptolomeus – tai viso labo tebuvo tik Suduviu – Jotvingiu valdomu zemiu krantus skalaujantys vandenys. Be abejo kazkam labiau patiko mus vadinti Aisciais,nes vel gi JIE didzioji Romos Imperija mus taip lotyniskai pavadino… 🙂
        Galima rasti ivairiu sio pavadinmo formu ;Astingorum,Aestii,Astingi….
        O as pritariu Ptolomeus , ir manau ,kad mes – Suduviai – Jotvingiai,kaip ir Kursiai,Ziemgaliai,Latgaliai,Litus – Lietuviai,Galindai ir Prutha – Pruteniai – visos Prusu gentys,veliau vadinti ir Aisciais,Getais (vokiskai Goten),tuo paciu ir Vandalais ,nuo Vistules iki Dono..
        –
        https://books.google.de/books?id=JwdkAAAAcAAJ&pg=PA275&dq=Sudauuer+an+dem+Strand+Mare+Sudinum&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Sudauuer%20an%20dem%20Strand%20Mare%20Sudinum&f=false

        Atsakyti
  4. neziniukas says:
    4 m. ago

    Taip – Aisciai buvo vadinami ir Gelee, Gethae, Gothi, Gudden (Keltu Gotai):

    Man vergleiche weiter die rhätischen Estionen mit-den Aisten (Aestui, ’Qo‘nutoc,
    ’.Qözlwveg), die ungarischen Bisseni oder Biessi, die Patzinaken, mit
    den thrakischen Bessi oder Blauem, endlich, was uns hier am
    Nächsten liegt, man erinnere sich, dass die Aisten überhaupt
    auch Gelee, Gethae, Gothi, Gudden,Koo’o’woi (vgl.Kozwoi bei Die
    für die celtischen Gothini des Tacitus) genannt werden.
    – 521 puslapis.
    https://books.google.de/books?id=qL87AQAAMAAJ&pg=PA521&dq=Astinger+sprache&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Astinger%20sprache&f=false

    Taip pat rasoma ,kad Gotus sudare daug atskiru genciu,tame tarpe Aisciai ir Seliai (Astingi ,Silningi).Is Aisciu genties ,ju (Gotu) karaliai isdygo.Raide f skaityti kaip s (aus dem aftingifchen Stamme waren ihre Könige entfproffen ). Visi bendrai vadinami Vandalais .Gyvenome prie Nemuno ,kuri vokieciai pervadino Memell,Romos Imperija pervadino Chronus,o Plin ivardina kaip Guttalus. Skaityti 464 puslapi. Kaip jau karta minejau ,zodi germanai reikia ignoruoti.

    https://books.google.de/books?id=DtwGAAAAcAAJ&pg=PA464&dq=Astingi&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Astingi&f=false

    Atsakyti
  5. neziniukas says:
    4 m. ago

    Manau ir tai jums turetu buti idomu:
    apie ta ,kuris per visa zeme savo imperija isplete,kuri ir senoves graigai garbino..(derjenige, der über die Erde sein Imperium erstrecket hat).

    Beymobgedachten Herodoto, wie auch beim Strabone und Jornande wird eines Zamolxis gedacht, den Herodotus einen Philosophum, Jornandes einen König, Strabo aber einen Gott nennen. Selbiges Wort ist von den Griechen nach ihrer Mund-Art gezwungen, da es dochheis fet Ziamoluks, nemlich derjenige, der über die Erde sein Imperium erstrecket hat, und von dem die alten Gothengemeint, daß der jenige, der viel Jahr sich von ihnen entzo- gen, oder auch gar gestorben wäre, zu dem * Ziamoluks (den die Griechen Zamoxisgeheiffen)gangen. Und eben daffelbige sagen ( auch unsere Nadrawer, Zalavonier, auch zum Theil die Sudaven, daß diejenige so gez storben, oder die man vor Todte hält, seyn ” zum Ziamoluks gangen, nemlich zum Gott der Erden, daß ist, daß er in die Erde verscharret worden; diesen Gott nennen sie auch jetzo Zemele, Zempattys, Zeminele &C Davon mit mehrerm anderswo.
    –
    https://books.google.de/books?id=UQ0CAAAAcAAJ&pg=PA895&lpg=PA895&dq=dochheis+fet+Ziamoluks,+nemlich+derjenige&source=bl&ots=VFM2MajyIT&sig=xgZIwEbr5IoWB3VpzbD11zFcKiI&hl=de&sa=X&ved=0ahUKEwjI8trTlvnOAhUKWxQKHQ6iCz8Q6AEIHjAA#v=onepage&q=dochheis%20fet%20Ziamoluks%2C%20nemlich%20derjenige&f=false
    –
    https://books.google.de/books?pg=PA895&lpg=PA895&dq=dochheis+fet+Ziamoluks,+nemlich+derjenige&sig=xgZIwEbr5IoWB3VpzbD11zFcKiI&id=UQ0CAAAAcAAJ&hl=de&output=text

    Atsakyti
  6. Laima says:
    4 m. ago

    gal zinote kur galima isigyti? labai labai reikia

    Atsakyti
    • ExO says:
      4 m. ago

      LEU leidyklos knygynuose
      Pardavimo vadybininkė D. Usavičienė
      Tel.: 233 3593, 8 681 64 218

      Atsakyti

Komentuoti: neziniukas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021 01 23
Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

2021 01 21
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

2021 01 21
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Šalčininkiečiai minės Laisvės gynėjų dieną | rengėjų nuotr.

Laisvės gynėjų dienos 30-osioms metinėms įrašyta bendra gudų ir lietuvių giesmė (video)

2021 01 13
D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

D. Vyčinienė. 1991-ųjų sausis

2021 01 13
Kęstutis Masiulis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

K. Masiulis. Ar Sausio 13-osios žudynių dalyviai saugūs Ukrainoje?

2021 01 13
R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

R. Pauliukaitienė ir R. Pauliukaitytė. Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 12
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai | Klaipėdos reg. archyvo nuotr.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo fondus papildė XIX–XX amžiaus dokumentai

2021 01 12
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Oro uostas | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Besiruošiantys skrydžiams keleiviai turi pasirūpinti pažymomis dėl COVID-19 testo ne tik lietuvių kalba

2021 01 27
People.cn nuotr.
Gamta ir žmogus

Stichinis snygis vien per parą jau atnešė šimtatūkstantinius nuostolius

2021 01 27
smm.lt nuotr.
Lietuvoje

Aukštajam mokslui bus skirta daugiau lėšų

2021 01 27
Koronavirusas | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas ir judėjimo ribojimai pratęsiami dar mėnesiui

2021 01 27
Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos
Kalba

Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos

2021 01 27
Aušrinė Norkienė | lvzs-nuotr.
Gamta ir žmogus

LVŽS nepasitiki Aplinkos ministru liberalu S. Gentvilu ir viešai užduoda klausimus

2021 01 27
Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį
Kalba

Lietuvių kalbos išsaugojimas išeivijoje kelia susirūpinimą – būtina keisti padėtį

2021 01 27
Vaikams patinka žiema, tik leiskite ja tinkamai mėgautis
Gamta ir žmogus

Seimo narys L. Jonauskas: Žmonės neturi būti baudžiami už prigimtinę teisę būti gamtoje

2021 01 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)
  • Pajūrietis apie Lietuvai – EK įspėjimas dėl miškų nuosavybės ribojimo
  • Žemyna apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Suklydau ir jus klaidinu apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Besiruošiantys skrydžiams keleiviai turi pasirūpinti pažymomis dėl COVID-19 testo ne tik lietuvių kalba
  • Stichinis snygis vien per parą jau atnešė šimtatūkstantinius nuostolius
  • Aukštajam mokslui bus skirta daugiau lėšų
  • Karantinas ir judėjimo ribojimai pratęsiami dar mėnesiui

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus peržiūrėta: 921; komentarų: 6
  • Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams peržiūrėta: 867; komentarų: 27
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus peržiūrėta: 822; komentarų: 6
  • Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video) peržiūrėta: 786; komentarų: 15
  • Itin kokybiškiems lietuviškiems gaminiams žymėti keičiami ženklai peržiūrėta: 589; komentarų: 1
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“? peržiūrėta: 585; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

by Kristina Aleknaitė
2021 01 23
0
Pašto ženkle įamžinta Lietuvą garsinusi archeologė B. M. Alseikaitė-Gimbutienė

2021-aisiais net keliose šalyse bus minimas garsios lietuvių archeologės Birutės Marijos Alseikaitės-Gimbutienės šimtmetis (gimė 1921 m. sausio 23 d.). Šia...

Skaityti toliau

Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 21
10
Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“

Sausio 26 d., antradienį, 10 valandą, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Baltojoje salėje vyks virtuali konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“, skirta...

Skaityti toliau

R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo metinėms (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 21
0
Juozas Lukša-Daumantas ir Kazimieras Pyplys-Audronis (pirmoje eilėje priklaupę) prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais. 1947 m. gruodžio 16 d. | Genocido aukų muziejaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seimas 2021-uosius paskelbė dešimties asmenybių, sukakčių ir reiškinių metais. Tarp šių asmenybių yra ir Juozas Lukša-Daumantas. 1921-08-04 –...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Žemyna apie Rengiamas „30 sausio žiemų“ – pokalbių ciklas, skirtas 1991 m. sausio 13-osios įvykiams atminti (video)
  • Pajūrietis apie Lietuvai – EK įspėjimas dėl miškų nuosavybės ribojimo
  • Žemyna apie B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą
  • Suklydau ir jus klaidinu apie M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • plačiau apie Ką reikėtų žinoti prieš perkant sužadėtuvių žiedą?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Bendradarbiavimo sutarties pasirašymas | International Eurasia Press Fund nuotr.

Azerbaidžane pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Alkas.lt ir Eurasia Media Network (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai