R. Navickas. Autopramonės neturime – bene iš autodilerių ir lizingo bendrovių paramėlę gavo? (1)

Blogeris ZeppelinusValentinas Mazuronis šovė savo partijai į koją stambiu kalibru.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis šiaip jau nekvailas žmogus ir visai nusisekęs politikas. Tai liudija visa jo politinė karjera. Populistas, savaime suprantama, bet politikui tai nėra trūkumas.

Tuo keisčiau skaityti jo pareiškimus apie Darbo partijos ketinimus persodinti lietuvius į naujus automobilius, įvedant drakoniškus mokesčius seniems automobiliams. Kuriuos įsigyja absoliuti lietuvių dauguma. Ne todėl, kad nenorėtų važinėtis naujais, bet todėl, kad neuždirba tam pakankamai.

Tuo tarpu V. Mazuronis byloja taip, tarsi tiksliai žinotų, jog tautiečiai neperka naujų automobilių tik iš užsispyrimo ir iškrypusios meilės seniems trantams.

Todėl pakanka įvesti kuo didesnius mokesčius seniems automobiliams ir gobšūs lietuvaičiai tučtuojau išsitrauks užspaustus pinigų kapšus, nuskubės į autodilerių salonus ir jau tą pačią dieną persės į naujus, blizgančius limuzinus, kupe bei krosoverius.

O kitą dieną, pagaliau supratę, koks smagus dalykas yra tas naujas automobilis, nuoširdžiai dėkos Darbo partijai ir asmeniškai Mazuroniui už tai, kad pagaliau privertė juos įsigyti naują Mercedesą vietoje dešimtmečio!

Bent kiek panašus į realybę vaizdelis? Ne, greičiau į šyvos kumelės sapną.

Tai kaip čia nutiko, kad šiaip jau įžvalgus politikas-populistas prieš pat rinkimus pradėjo šiurpinti tautą tokiais skaudžiais jai dalykais?

Kol kas nerandu tam paaiškinimo.

Gal ponas Valentinas tiesiog užsisėdėjo tuose Briuseliuose ir Strasbūruose su milžiniška europarlamentaro alga ir bonusais – ir galutinai atitrūko nuo lietuviškos realybės?

Ir mano, kad jeigu jam pačiam ir jo kolegoms Europarlamente kasmet nesunkiai įperkamas naujas automobilis, tai tas pats galioja ir daugumai lietuvaičių?

O gal sulaukė paramėlės iš kokių autoimportuotojų bei lizingo bendrovių?

Labai netgi suinteresuotų, kad lietuviai valdžios jėga būtų priversti atsisakyti racionalaus sprendimo pirkti naudotą automobilį pagal savo kišenę ir skubėtų lysti į skolas bankams bei lizingo bendrovėms tam, kad įpirktu kokį naują mažiulytį, dvidurį kibiriuką be bagažinės, užtat su vieno litro ekologišku, bet vienkartiniu varikliuku!

Viena aišku – autopramonė čia niekuo dėta. Jau vien todėl, kad Lietuva jos neturi. Todėl neturi ir didelio intereso nuolat „atnaujinti autoparko“. Nes tokiu būdu milžiniškos lėšos kasmet išplauktų į užsienį, blogindamos ir taip ne kokį eksporto-importo balansą.

Be darbo liktų visas smulkus lietuviškas verslas, aptarnaujantis naudotų automobilių rinką. Žlugtų automobilių vežėjai, pucintojai, remontininkai, skardininkai, ardytojai, naudotų detalių sandėlininkai.

Užtat patrigubintų apyvartas bankų kredituotojai, lizinguotuojai bei autoimportuotojai. Deja, bet daugumoje atveju šių verslų savininkai irgi yra užsienyje, todėl Lietuvai dėl jų padidėjusių pelnų džiaugsmo būtų nedaug. Jis iškeliautų ten, iš kur nebegrįžtama – į klestinčias ir turtingas šalis.

Vienžo, spėju, kad tokiais pareiškimais apie priverstinius Lietuvos autoparko atnaujinimus bankų, lizingų bei dilerių naudai ir paprastų lietuvaičių kišenės sąskaita ponas Valentinas Mazuronis prieš pat rinkimus šovė savo partijai į koją.

Ir ne šiaip šovė – o iš stambaus kalibro. Kokio 45-to, ne mažiau!

Ar tai padės partijai dašlubuoti iki gero rezultato rinkimuose? Labai abejoju. Nebent ta lizinginių ir dilerinių paramėlė buvai labai jau ženkli…

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *