Žindymo nauda moters sveikatai (4)

kudikis ir mama_mamyciuklubas.lt

mamyciuklubas.lt nuotr.

Žindymas – tai natūralus, gamtos sukurtas ir milijonus metų tobulintas procesas, padedantis žinduoliams, taip pat ir žmogui, išsaugoti jauniklius. Tačiau tai nėra vien tik maisto medžiagų perdavimas iš motinos vaikui. Žindymas – tai dieną ir naktį vykstantis mamos ir vaiko bendravimas, teikiantis tiek fiziologinę, tiek psichologinę naudą abiems. Šiuolaikinėje literatūroje daugiau kalbama apie žindymo naudą kūdikiui, jo sveikatai. Tačiau ne ką mažiau žindymas naudingas ir pačiai mamai. Žindymas teikia tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę naudą moters psichinei ir fizinei sveikatai. Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja žindyti 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori. Ilgalaikis žindymas – tai žindymas metus ir ilgiau. Jei paklaustume apie ilgalaikį žindymą Nigerijos moters, ji nesuprastų apie ką klausiama, Skandinavijos šalių moterys manytų, jog kalbama apie žindymą grįžus į darbą. Lietuvoje dažnai tenka įrodinėti mamoms, jog žindymas ilgiau kaip 6 mėnesius vis dar yra naudingas tiek mamai, tiek vaikui. Gana dažnai galima išgirsti, jog užauga sveiki vaikai ir maitinami adaptuotais pieno mišiniais, bet naudą iš žindymo gauna ne tik kūdikis, bet ir pati mama.

Žindymo naudą mamai galima apibūdinti kaip trumpalaikę ir ilgalaikę. Žindymas teigiamai veikia moters organizmą po gimdymo, padeda greičiau susitraukti gimdai, mažina pogimdyvinį kraujavimą, 98 proc. apsaugo nuo nėštumo pirmus 6 mėnesius išimtinai žindant, padeda sumažinti kūno svorį. Žindant ilgai, mažėja mamai rizika susirgti tokiomis ligomis kaip krūtų, gimdos, kiaušidžių, skydliaukės vėžiu, II tipo cukriniu diabetu, osteoporoze, reumatoidiniu artritu (ar sumažina šios ligos paūmėjimų skaičių), geležies stokos anemija, išemine širdies liga, metaboliniu sindromu, padidėjusio kraujospūdžio liga (arterine hipertenzija), mažina nutukimo riziką.

Trumpalaikė žindymo nauda mamai prasideda jau pirmomis akimirkomis po gimdymo, kuomet naujagimis priglunda prie mamos krūtinės, ieško krūties ir pradeda  ją žysti. Žysdamas dirgina spenelio nervinius receptorius, pranešdamas, kad jam reikia pieno. Reaguodama mamos posmegeninė liauka į šį užsakymą išskiria tam tikrus hormonus (prolaktiną, oksitociną), kurie krauju nukeliavę į krūtį, skatina joje pieno gamybą ir tekėjimą. Būtent hormonas oksitocinas, kuris veikia raumenines skaidulas, supančias pieno liaukutes (alveoles), skatindamas jas susitraukti ir pieną tekėti link spenelio, veikia ir gimdos raumenines skaidulas. Susitraukdamos gimdos raumenienės skaidulos užspaudžia krujagyslių spindžius, atsivėrusius pasišalinus placentai. Mažėja kraujavimas iš gimdos pogimdyviniu laikotarpiu, gimda greičiau grįžta į buvusį prieš nėštumą dydį. Po gimdymo, dėka hormono oksitocino, mama netenka mažiau kraujo, sumažėja rizika sirgti mažakraujyste.

Išimtinis žindymas, kuomet kūdikis pirmus 6 savo gyvenimo mėnesius maitinamas tik iš krūties, padeda išvengti nėštumo iki 98 proc. Šis žindymo poveikis vadinamas fiziologine laktacine amenorėja. Žindymo metu krūties spenelio ir rudojo  laukelio apie jį (areolos) dirginimas refleksiškai padidina prolaktino sekreciją. Dažnai dirginant krūties spenelį, intensyvėja pieno gamyba, taip pat slopinama folikulus stimuliuojančio (FSH) ir liuteinizuojančio (LH) hormono gamyba, slopinama ovuliacija. Toks žindymo poveikis yra vienas iš kontracepcijos būdų, tačiau turi atitikti papildomas sąlygas: moteriai po gimdymo dar nėra menstruacijų, kūdikis mažesnis nei 6 mėnesiai amžiaus, maitinamas tik iš krūties visą parą su ne didesnėmis kaip 4 val. pertraukomis, nenaudojamas čiulptukas, papildomas maistas ar skysčiai kūdikiui nesudaro daugiau kaip 5-15 proc. viso dienos maisto. Jei visos šios sąlygos atitinka, tuomet tikimybė pastoti ne didesnė, kaip 2 proc. Tai yra šio kontracepcijos metodo patikimumas iki 98 proc. Pati gamta taip sutvarkiusi, jog išimtinai žindanti motina išvengtų per ankstyvo sekančio nėštumo, atsigautų ir sustiprėtų po buvusiojo. Be to, nesant menstruacijų, mažėja rizika sirgti mažakraujyste. Moters organizmas pieno gamybai naudoja geležį, tačiau jos sunaudojama mažiau, nei būtų netenkama menstruacijų metu.

Ilgalaikė žindymo nauda moters organizmui didėja ilgėjant žindymo trukmei. Šis natūralus fiziologinis procesas padeda sumažinti riziką moteriai ateityje sirgti tam tikros rūšies vėžiniais susirgimais: krūties, gimdos, kiaušidžių, skydliaukės.

Moters lytinis hormonas estrogenas veikia krūties audinį jį „sutankindamas“, t.y. veša krūties liaukutės, storėja epitelis. Būtent toks, taip vadinamas“ tankus“, krūties audinys turi didesnę riziką tapti navikiniu. Žindymo metu estrogenų kiekis yra sumažėjęs, estrogenai mažiau veikia krūties audinį. Žindant 12 mėnesių ir ilgiau, rizika sirgti tam tikros rūšies vėžinėmis krūties ligomis sumažėja 4.3 proc. Žindant 24 mėnesius ir ilgiau, rizika sirgti prieš ir po menopauzės krūties vėžiu sumažėja 11-24 proc. Be to krūtyse, kurios gamina pieną, mažiau kaupiasi įvaisrūs riebaluose tirpūs teršalai, skatinantys krūties vėžio atsiradimą.

Moters lytinis hormonas estrogenas taip pat stimuliuoja ir gimdos gleivinę, skatindamas ją išvešėti. Žindymo metu, nevykstant ovuliacijai, nesant menstruacijų,  estrogeno kiekis būna sumažėjęs, sumažėja šio hormono poveikis ir į gimdos gleivinę. Kiekvienas žindymo mėnuo 1.2-2 proc. mažina gimdos vėžio riziką mamai. Kuo ilgiau žindoma, tuo ilgesnis teigimas poveikis gimdos gleivinei.

Apie 90 proc. kiaušidžių vėžio yra epitelinės kilmės. Žindymas mažina mamai riziką sirgti kiaušidžių, ypač epitelinės kilmės vėžiu. Mechanizmas, kurio dėka rizika mažėja, nėra tiksliai žinomas, bet manoma jog tai vyksta dėl sumažėjusio estrogenų kiekio. Žindymo metu mažiau išsiskiria gonadotropinių hormonų, tai lemia sumažėjusį estrogenų kiekį, nevyksta ovuliacija. Vėžio išsivystymui turi įtakos ir pats oviliacijų skaičius, kadangi kuo daugiau ovuliacijų vyksta kiaušidėse, tuo didesnė rizika ląstelių mutacijoms ir to pasekoje vėžio išsivystymui. Žindant bent 13 mėnesių kiaušidžių vėžio rizika sumažėja 63 proc., lyginant su moterimis, kurios žindė iki 7 mėnesių amžiaus. Žindant 31 mėnesį ir ilgiau, rizika mažėja net iki 91 proc.

Nėštumo metu moters organizme kaupiasi riebalai, kurie bus naudojami pieno gamybai po gimdymo. 31 g motinos pieno pagaminti, sunaudojama 20 kcal. Pieno gamybai per parą mamos organizme sunaudojama 200-500 kcal. Toks pat energijos kiekis sunaudojamas važiuojant į kalną dviračiu 60 min. Nemaža dalis riebalų kaupiasi ne paodėje, o pilvo viduje (taukinėje, apie vidaus organus). Laktacija teigiamai veikia gliukozės ir riebalų metabolizmą. Skatina riebalų skaidymą,  persiskirstymą į taip vadinamus „geruosius“ riebalus t.y. apie šlaunis, klubuose. Skaidant riebalus mažėja kūno masė, mažėja vidaus organuose susikaupęs riebalų kiekis, mažėja išeminės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, nutukimo rizika ateityje. Būtent išeminės širdies ligos išsivystimo rizika mamai ateityje sumažėja 23 proc, jei žindo bent 24 mėnesius. Širdies ir kraujagyslių ligų, padidėjusio kraujospūdžio, cukrinio diabeto išsivystymui vienas iš rizikos veiksnių yra stresas. Žindymas mažina stresą, todėl žindyvėms ateityje mažėja minėtų susirgimų išsivystymo rizika.

Žindymo metu padidėja ląstelių jautrumas insulinui, didėja augimo hormono aktyvumas. Moters organizme greitėja gliukozės metabolizmas, lipolizė. Mažėja gliukozės koncentracija kraujyje. Gliukozė iš kraujo naudojama pieno gamybai. Todėl sergančioms I tipo CD, žindymo metu reikalingos mažesnės insulino dozės. Nėštumo metu sirgusioms gestaciniu (nėštumo metu pasireiškusiu) diabetu mažėja rizika ateityje sirgti II tipo CD: žindant bent 10 mėnesių – rizika mažėja 57 proc.

Žindymas mažina riziką sirgti reumatoidiniu artritu, o jau sergančioms –  sumažina reumatoidinio artrito paūmėjimų skaičių. Teigiamas poveikis pasireiškia dėl padidėjusios lytinių hormonų koncentracijos (progesterono) žindymo metu. Progesteronas veikia kaip priešuždegiminis faktorius, stimuliuodamas specifinius receptorius limfocitų paviršiuje. Postmenopauzėje priešuždegiminiu poveikiu pasižymi hormonas kortizolis, kurio koncentracija kraujyje didesnė taip pat pas tas moteris, kurios žindė. Žindant nuo 12 iki 23 mėnesių, rizika sirgti reumatoidiniu artritu sumažėja 20 procentų. Žindant 24 mėnsius ir ilgiau, rizika mažėja net 50 procentų.

Laktacijos metu vyksta kaulų demineralizacija. Žindymo metu netenkama 3-5 proc. kaulų masės. Kalcis iš motinos kaulų naudojamas pieno gamybai. Demineralizaciją skatina ir sumažėjęs estrogenų kiekis mamos kraujyje žindymo metu. Baigus žindyti kaulų tankis atsistato per 6 mėnesius ir net tampa didesnis, nei buvo iki žindymo. Estrogenai skatina vidinės kaulo dalies storėjimą ir slopina antkaulio augimą. Žindymo metu dėl žemo estrogenų kiekio nebelieka slopinančio estrogenų poveikio antkauliui, jis storėja, didėja kaulo apimtis. Baigus žindyti atsistato vidinė kaulo masė, tuo pačiu išliekant padidėjusiai kaulo apimčiai. Ir būtent padidėjusi kaulo apimtis ir lemia didesnį kaulų tvirtumą moterims, kurios žindė savo vaikus. Nežindžiusių moterų osteoporozės rizika didesnė 4 kartus, lyginant su žindžiusiomis.

Žindymas teigiamai veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę moters sveikatą, formuoja ypatingą – darnų, natūralų ir glaudų – mamos ir vaiko ryšį. Žindančios mamos greičiau reaguoja ir geriau supranta savo vaiko poreikius. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas. Stresui mažinti nepakanka tik laikyti kūdikį ant rankų, kūdikis turi savo oda liesti motinos krūtį. Pirmaisiais mėnesiais kūdikis žindomas 8-12 kartų per parą, kiekvieną kartą bent 20-30 minučių. Tai sudaro mažiausiai 4 valandas per parą, kurių metu mama būna sumažėjusio streso sąlygomis. Nežindanti mama neturi tokiu lengvai prieinamų ir reguliariai taikomų priemonių stresui mažinti. Žindymas ne tik slopina nervų sistemos atsaką į stresą, bet mamos taip pat greičiau nusiramina, labiau pasitiki savimi. Laktacijos hormonai prolaktinas ir oksitocinas pasižymi ne tik atpalaiduojančiu poveikiu, bet taip pat stimuliuoja meilę, motinišką rūpestį ir elgesį. Žindymo hormonas oksitocinas lemia, jog nors žindanti mama miega trumpiau, su pertrūkiais, bet ji užmiega  greičiau ir jos miegas yra kokybiškesnis, gilesnis. Žindymas garantuoja teisėto poilsio akimirkas, kai mama gali atsipalaiduoti, pailsėti ir pasimėgauti minutėmis su savo mažyliu. Kūdikio buvimas prie krūties mažina streso hormonų išsiskyrimą mamai. Toks apsauginis nuo streso poveikis tęsiasi net ir baigus žindyti. Todėl per dieną sumažėjusio streso sąlygomis mama praleidžia ne 4 valandas, o dar ilgiau. Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis stresas skatina uždegiminius procesus  mamos kūne. Uždegiminiai procesai taip pat yra ir viena iš depresijos priežasčių. Todėl mažėja pogimdyvinės depresijos rizika žindyvėms.

Apibendrinant galima pasakyti, jog žindymas yra natūrali, sveikiausia ir geriausia dovana, ką motina gali pasiūlyti savo kūdikiui po gimimo. Naudą, tiek fiziologinę, tiek psichologinę, gauna ir pati mama. Žindymas padeda sumažinti mamai tam tikrų  ligų atsiradimo riziką,  mažina stresą, sukuria glaudų mamos ir kūdikio tarpusavio ryšį. Nėra gražesnio paveikslo akiai, kuomet matai motiną, žindančią savo kūdikį, matai ramybę, pasitikėjimą ir meilę sklindačią iš mamos kūdikiui ir atvirkščiai.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: