B. Muchamedžanovas: Kazachstanas kuria savo ateitį „neaukštinant kalnų ir nežeminant stepės“ (nuotraukos)

Nepaprastasis ir įgaliotasis Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Bauržanas Muchamedžanovas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kazachstano nepriklausomybės 25-mečiui artėjant

Artėjant Kazachstano respublikos nepriklausomybės 25-mečio jubiliejui, jos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Bauržanas Muchamedžanovas (Бауыржан Әлімұлы Мұхаметжанов) rugpjūčio 25 dieną susitiko su Alkas.lt ir dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistais. Pokalbyje ambasadorius pristatė svarbiausius Kazachstano respublikos pasiekimus per šį istoriškai trumpą respublikos gyvavimo laikotarpį ekonomikos, kultūros, tarptautinių santykių ir kitose srityse.

Ambasadorius papasakojo, kad buvo lankęsis Lietuvoje prieš 23 metus, o atvykęs vadovauti diplomatinei misijai jį maloniai nustebino, jo žodžiais tariant, tiesiog sukrečiančios permainos, įvykusios mūsų šalyje. Ambasadorius K. Muchamedžanovas daug prisidėjo, kuriant įstatyminę Kazachstano respublikos bazę, dirbo Prezidento administracijoje, teisingumo, vidaus reikalų ministru, kituose valstybinės reikšmės postuose.

Beveik dvi valandas trukusiame pokalbyje ambasadorius B. Muchamedžanovas ne tik pristatė savo šalį ir jos laimėjimus pasiektus per pastaruosius 25 nepriklausomybės metus, tačiau aptarė ir Kazachstano bei Lietuvos pastarojo meto bendradarbiavimo pasiekimus bei būsimas galimo ryšių tarp abiejų šalių plėtojimo gaires.

Ambasadorius priminė, kad Kazachstanas – nepaprastai didelių gamtinių turtų turinti šalis, įskaitant, naftą, anglį, retuosius metalus, auksą, sidabrą, uraną, retuosius metalus, tokius kaip cinkas, molibdenas ir kt. Subyrėjus Sovietų sąjungai, Kazachstanui pirmiausia reikėjo apibrėžti savo teritorijos ribas. Respublika – viena didžiausių pasaulio šalių, pagal teritoriją užimanti 9 vietą pasaulyje. Tai – beveik 15 tūkstančių kilometrų ilgio siena, iš kurių 7,5 tūkstančiai kilometrų – siena su Rusija, apie 3 tūkstančiai – su Kinija. Buvo atlikta sienos demarkacija, ir šiuo metu Kazachstanas neturi jokių teritorinių problemų nė su viena kaimyne.

Ambasadorius B. Muchamedžanovas papasakojo ir apie savo patirtį užsiimant valstybės valdymo organizavimu. Iš pradžių kai Kazachstanas buvo parlamentinė valstybė, nebuvo išvengta demaskavimų bangos, krizių, prieštarų, populizmo. Pereinant prie rinkos santykių, Aukščiausioje Taryboje vyravo komunistai, neįsivaizdavę (ambasadoriaus nuomone, tai buvo ne jų kaltė, o jų nelaimė), kaip galima leisti privatizuoti valstybines įmones, kaip žemę privačia paversti nuosavybe, kviestis užsienio investuotojus ir pan. Buvo ir šachtininkų streikų, ir mokytojai nesulaukdavo atlyginimų, ir visa ko trūkumo, mėnesio infliacija siekė 3000 procentų, neturėta savos piniginės sistemos. Iškilo didelių prieštarų tarp vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios. Konstitucija buvo priimta tik 1993 metais. Vėliau Aukščiausiojo Taryba prezidentu išrinko poną Nursultaną Nazarbajevą (Нұрсұлтан Әбішұлы Назарбаев), dar vėliau jis buvo perrinktas tautos, kurį laiką buvo prezidentinio valdymo forma, dabar respublika yra prezidentinė–parlamentinė su dideliais prezidento įgaliojimais. Jo vadovavimo buvo laiku sureguliuota teisminė, vykdomosios valdžios sistemos. Į vakarų šalis buvo siunčiami žmonės mokytis, bet ne kopijuoti, o pritaikyti Kazachijai vakarietišką patirtį. Daug pagalbos sulaukta iš JAV, kitų šalių. Ir šiandien tarp prezidento patarėjų yra ir vakariečių. Dabar Kazachstano BVP yra 454 mlrd. dolerių (42 pozicija pasaulyje, vienam gyventojui – panašiai kaip Lietuvoje, nuo nepriklausomybės pradžios padidėjo apie 40 kartų). Labai daug šalies pakilimui padėjo užsienio investicijos, per tuos metus jų pritraukta bevei už 100 ml. Dolerių. Daugiausia tai Europos, JAV ir Kinijos resursai.

Per 25 metus Kazachstano gyventojų padaugėjo 6 milijonais ir dabar jų yra apie 18 milijonų. Iš užsienio pagal specialią valstybės programą grįžo apie 700 tūkstančių žmonių. Kinijoje tebegyvena apie milijonas kazachų, kažkada pabėgusių nuo raudonųjų komisarų represijų. Dabar kiek daugiau nei pusę gyventojų sudaro kazachai, po jų – didelė rusų bendrija, vokiečiai, ukrainiečiai, totoriai ir kiti. Yra keli tūkstančių lietuvių kilmės piliečių. Visi Kazachstano gyventojai, nepaisant tautinės kilmės, tapo respublikos piliečiais, rusų kalba, pasak ambasadoriaus, „neaukštinant kalnų ir nežeminant stepės“ yra bendravimo tarp įvairių tautų kalba.

Per tuos metus Kazachstanas tapo ne tik visateisiu tarptautinės bendruomenės nariu, bet ir, pabrėžė ambasadorius, yra aktyvus bei autoritetingas tarptautinės teisės dalyvis. Jis yra 70 tarptautinių organizacijų narys, tarp jų – JTO narys, turės garbės nuo 2017 m. būti pirmas iš Centrinės Azijos šalių Saugumo tarybos nenuolatiniu nariu. Šalis aktyviai bendradarbiauja su ESBO, prieš kurį laiką ten pirmininkavo, ir perdavė pirmininkavimą Lietuvai. Geros Kazachstano pozicijos ir islamo pasaulyje. Kazachstanas pirmininkavo Islamo sandraugos organizacijoje. Prezidento N. Nazarbajevo pastangomis buvo sukurta organizacija Azijos bendradarbiavimo ir pasitikėjimo Taryba, vienijanti daugybę šalių, kuriose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų. Kazachstanas laikosi principo, kad bendravimas geriau nei konfrontacija, prekyba geriau, nei priešprieša. Nėra nė vienos šalies, su kuria būtų kokie globalaus masto prieštaravimai.

„Mūsų strateginiai partneriai, be abejo, yra mūsų kaimynai – Rusijos federacija ir Kinijos liaudies respublika. Kaip autoritetinga šalis, Kazachstanas prisideda prie tarpusavio santykių sureguliavimo, pavyzdžiui, tai buvo Rusijos ir Turkijos konflikto sprendimas. Prezidentai R. Erdoganas ir V. Putinas ir viešai dėkojo Kazachstano Prezidentui N. Nazarbajevui už indėlį į konflikto sureguliavimą. Labai geri mūsų santykiai su ES ir Lietuvos respublika. Kazachstanas palaiko jūsų respublikos iniciatyvas, jūsų respublika Kazachstano – iniciatyvas. Ir mes už tai esame dėkingi“, – pabrėžė ambasadorius.

Ambasadorius B. Muchamedžanovas atkreipė dėmesį į tai, kad prekybos apimtis tarp Kazachijos ir Lietuvos mažėja. Galimas daiktas,pasak jo, kad tai yra ekonominės krizės padarinys, kainų kritimas produktams, kuriuos tiekia Lietuva, arba tiems, kuriuos į tarptautines rinkas tiekia Kazachstanas. Jo nuomone, sankcijinė priešprieša tarp ES ir Rusijos taip pat tam turi reikšmės.

„Nesiginčijame dėl politinių klausimų, o kiek tai liečia ekonominius santykius, esame susiinteresuoti prekybos apimtis didinti. Dažnai susitinku su Lietuvos verslininkais, kai kurie jų dirba mūsų rinkoje, ir mus domina jūsų perdirbimo pramonė, puikios pozicijos pieno, mėsos, medienos perdirbimo srityse. Pernai su premjeru A. Butkevičiumi buvo atvykusi didelė grupė verslininkų ir tai buvo, atrodo, didžiausia tokia kur nors iš Lietuvos vykusi verslininkų grupė. Kazachijos verslininkai domisi bendrų įmonių steigimu. Lietuva labai patraukli šalis jų verslo išėjimui į tarptautines rinkas. Lietuva turi gerą transporto potencialą, ji viena iš nedaugelio šalių, turinti savo pasiuntinybėje transporto atašė“, – teigė ambasadorius.

Kazachija taip pat smarkiai vysto savo geležinkelių tinklą, čia tiesiama linijų daugiau nei tokioje didelėje šalyje kaip Rusija. Kazachija, plėsdama bendradarbiavimą su Kinija (įkurta laisvoji ekonominė zona pasienyje, kuriamas sausakrūvis uostas), atidžiai stebi Klaipėdos, Rygos uostų veiklą, ir jos verslas turi planų kurti bendras įmones. Bendradbiavimo plėtra numatoma ir statybos srityje.

Kultūrinio bendradarbiavimo srityje įdomi Kazachijos jaunimo studijų programa Lietuvos aukštosiose mokyklose. Jas apmoka šalies vyriausybė. Taip pat vyksta bendradarbiavimas sveikatos apsaugos srityje.

Šiemet pažymima dar viena, tačiau tragiška Kazachstanui, jubiliejinė data – 25 metai nuo Syktyvkaro poligono uždarymo. Ten buvo bandomi tiek branduoliniai, tiek bakteriologiniai ginklai. Pakaks pasakyti, kad poligone nuo 1949 metų buvo atlikti beveik 500 branduolinių sprogdinimų, suminiu galingumu prilygstančių 2500 ant Hirosimos numestų bombų. Užkrėsta teritorija dydžiu yra maždaug kaip keturios Lietuvos, nukentėjo apie 1,5 milijono žmonių.

Byrant Sovietų sąjungai, Kazachstanas buvo ketvirta valstybė pasaulyje pagal turimą branduolinio ginklo galingumą. Šalies teritorijoje buvo milžiniškas kiekis tarpkontinentinių raketų šachtų, viena didžiausių pasaulyje bazių strateginiams bombonešiams. Palaipsniui branduolinio buvo savanoriškai atsisakyta, jis perduotas Rusijai. Dabar Kazachstanas yra aktyvus branduolinio ginklo neplatinimo politikos ir MAGATE (Tarptautinė Atominės EnergijosAgentūra) dalyvis, tačiau suprantant, kad kol kas branduolinių medžiagų panaudojimo taikiems tikslams sustabdyti neįmanoma, davė sutikimą, kad branduolinių medžiagų bankas būtų įsteigtas jos teritorijoje, t.y., jei kuriai šaliai reikalingos branduolinės medžiagos tyrimams ar kitiems taikiems tikslams, ji gali kreiptis, tarpininkaujant MAGATE. Kai kurie šių klausimų bus aptarti tarptautinėje konferencijoje Astanoje rugpjūčio 28, 29 dienomis.

Šiandien Kazachstano sostinė Astana ir visa šalis rengiasi pasaulinei parodai EKSPO-2017. Pasirengimai milžiniški, bus užstatyta 400 000 kvadratinių metrų ploto. Parodos pagrindinės temos – atsinaujinanti energetika, aplinkosauga, nes šių žmonijos veiklos sričių technologijoms, pasak ambasadoriaus, priklauso ateitis.

„Kazachstanas turi kuo pasigirti. Pavyzdžiui, šalyje jau surenkami elektrovežiai, sraigtasparniai, kartu su prancūzais pastatyta moderni saulės elementų gamykla (šalyje išgaunama aukščiausios kokybės kvarco). Šiose srityse visiškai galimas intensyvus abiejų mūsų šalių bendradarbiavimas. Atvažiuosite, lietuviai, o jūs turite, ką parodyti ir saulės, ir vėjo energetikos panaudojimo, vandens valymo įrengimų statybos ir kitose srityse, patiems statyti paviljono nereikės, pastatysime didelius plotus, tereikės pasakyti, kiek norite išsinuomoti“, – sakė Kazachijos respublikos ambasadorius Lietuvoje B. Muchamedžanovas.